Čikagos AIDAS

23 tautiečiai Čikagoje bėgo už Lietuvą

Čikagos miestas vos tik pakilus saulei atrodė lyg išprotėjęs: sutrikęs miesto eismas, pasimetę vairuotojai, iš kiekvieno kampelio lyg skruzdėlytės vikriai skubantys sportiškai apsirengę ir entuziastingai bei linksmai nusiteikę žmonės.

Sekmadienį, spalio 11 dieną, vyko tradicinis Čikagos maratono bėgimas.

Šiais metais 23 lietuvių grupė 42 kilometrų 195 metrų distancijos bėgimą skyrė ypatingai datai - savo tėvynės vardo tūkstantmečiui paminėti.

Sekmadienio rytą buvo suruoštos lietuvių komandos išlydėtuvės, suorganizuotas palaikymas maratono metu bei surengtos sutiktuvės įveikus distanciją. LR Generalinis konsulatas organizavo bėgikų palydėjimą iki starto linijos, o pasibaigus maratono bėgimui restoranas „Kunigaikščių užeiga“ dalyvius ir juos palaikiusiuosius pakvietė kartu pasidžiaugti bėgikų rezultatais ir vaišino svečius bei dalyvius lietuviškais užkandžiais, linksmino smagiomis dainomis.

Nepaprastas rytas

Vos išaušus, 6 valandą, savanoriai būriavosi į grupeles mėlynais marškinėliais ir, pasiskirstę į punktus, stengėsi pasirūpinti maratone dalyvaujančiais sportininkais, kad jiems netrūktų reikiamų paslaugų ar daiktų (vanduo, vaisiai, medikamentai, kita amunicija).

Lietuvos vardo minėjimo garbei susibūrę lietuviai rinkosi į LR Generalinį konsulatą, kur visi užsiregistravę 23 bėgikai apsirengė specialiais žaliais marškinėliais. Sportininkai iškart vikriai išskubėjo starto linijos link, lydimi audringų gerbėjų – šeimos narių, draugų, bičiulių, savo veidus pasipuošusių trispalvėmis juostelėmis, o rankose laikydami Lietuvos vėliavytes.

7.00 ryto - beprotiškai daug sirgalių, aistringai šūkaujančių „Pirmyn!“, „Sėkmės!“, „Nepasiduok!“, tiesiog kaitino gražų ankstyvą, bet vėsų rytą.

7.30 – startas! Kaip skruzdės pasipylė bėgti maratono dalyviai spalvotomis aprangomis, besišypsančiais veidais, karštomis emocijomis. Reginys – vertas milijono! Gi ne kasdien tenka pamatyti, kaip iš vienos vietos pajuda apie 40 000 įvairaus amžiaus, specialybių, tautybių žmonių, nusiteikusių bėgti daugiau nei 42 kilometrus!

Smagiausia tai, jog ne visi žmonės dalyvavo tam, kad laimėtų, dauguma – pirmąkart užsiregistravusių, kurių tikslas – įsiamžinti žmonijos istorijoje. Pasaulyje yra 5 žymiausi bėgimo maratonai - Londono, Berlyno, Bostono, Niujorko bei Čikagos, todėl dalyvauti šiame maratone kai kuriems bėgikams – vien garbės reikalas.

Valentinas – už Lietuvą!

Pirmą kartą bėgantis šiame maratone ponas Valentinas Boharevičius prieš varžybas buvo ypač puikiai nusiteikęs. Jis tikino nesitikįs aukštų rezultatų, jam tiesiog labai patiko idėja bėgti už Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Vyriškis jau dešimt metų gyvena Čikagoje, todėl galų gale nutarė ir pats išbandyti savo jėgas maratone. Tuo labiau, jog pastarosios varžybos neįprastos, nes skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. „Esu ir anksčiau dalyvavęs įvairiose bėgimo varžybose, tačiau nuo šios vasaros rengiausi tik šiam maratonui – už mylimą Lietuvą. Man svarbiausia nepasiduoti ir išbėgti visą laiką, o kokie bus rezultatai – ne esminis dalykas“, - šypsodamasis optimistiškai kalbėjo ponas Valentinas eidamas starto linijos link.

Apdovanoti geriausieji

Maratono metu buvo ypač malonu stebėti sportininkų sirgalius, mėginančius šūkiais palaikyti savo artimuosius, dalyvaujančius maratone. Be galo nuostabu buvo regėti savo mylimų tautiečių palaikymo komandą Lietuvos bėgikams. Gerbėjai, iškėlę trispalvę kiekvienam savo prabėgančiam tautiečiui, kartojo raginančius nepasiduoti šūkius ir su entuziazmu mojavo rankomis, tarsi norėdami įkvėpti jiems energijos.

Palaikyti savo tautiečių atėjo visas LR Lietuvos konsulato kolektyvas, sportininkų draugai, bičiuliai bei kiti maratono aistruoliai, pasipuošę tautiška atributika. Į lietuvių palaikymo punktą atėjo net mažiausia sirgalė Gabija, kuri su šypsena laukė prabėgančio tėvelio Audriaus Draudenio pamojavimo.

Pasibaigus maratonui, visi lietuviai bėgikai būriavosi į teritoriją, kur plevėsavo Lietuvos trispalvė ir kiekvienas savo sirgaliams pasakojo bėgimo metu susikaupusius įspūdžius ir nuotaikas.

Po karštų emocijų dalinimosi, restorano šeimininkas Andrius Bučas, taip pat dalyvavęs bėgime, pakvietė visus 23 sportininkus ir jų sirgalius susirinkti į restoraną „Kunigaikščių užeiga“, kur generalinė konsulė Skaistė Aniulienė paskelbė rezultatus.

Sužinoję apie tautiečių inicijuotą akciją, Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo Sporto Sąjungos (ŠALFASS) atstovai pasinaudojo galimybe ir įsteigė medalius maratono rungties nugalėtojams. Vakare restorane ŠALFASS atstovas Rimantas Dirvonis įteikė organizacijos įsteigtus aukso, sidabro ir bronzos medalius trims greičiausiai maratoną įveikusiems Lietuvos vyrams: Robertui Zaicevui (02:42:04, 203), Vygantui Kelertui (02:55:25, 532), Vilmantui Gurskui (03:09:40, 1461) bei trims pirmoms finišą pasiekusioms moterims: Lizbeth Nieves (03:54:03, 9476), Rasai Palionytei (04:20:41, 16281), Martai Sereivaitei (05:28:56, 29226).

Čikagos maratono istorija

1977 m. rugsėjo 25 dieną Čikagoje įvyko pirmojo maratono bėgimas, kuriame tuo metu dalyvavo 4200 bėgikai. Šį sekmadienį visa Čikaga atšventė garbingą 32-ąjį bėgimą, kuriame dalyvavo beveik dešimt kartų daugiau dalyvių, susirinkusių iš viso pasaulio kampelių: JAV, Brazilija, Meksika, Etiopija, Kenija, Marokas, Japonija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Norvegija, Suomija, Rusija, Lietuva ir kitos. Nuostabu tai, jog būtent bėgimo maratonuose dalyviai sugeba pasiekti rekordinių rezultatų. Žinoma, už puikius pasiekimus sportininkai apdovanojami garbingais sponsorių įsteigtais prizais – didžiulėmis piniginės išraiškos dovanomis.

Šiais metais oras bėgikams buvo palankus – nei per karšta nei per šalta, todėl neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų. Deja, maratono istorijoje nuo 1998 metų užfiksuotos net 5 mirtys. Jauniausiajam maratono bėgikui 2001 m.- Luke Roach iš Seatlo, kuriam buvo suėję, tiek pat metų, kaip ir dabartiniam laimėtojui, t.y. 22, įvyko baisi nelaimė. Jaunuolis mirė beveik pasiekęs finišo liniją. Jo kūno temperatūra buvo pakilusi iki 107°F (42 C temperatūra).

32-ąjame Čikagos maratone dalyvavo 34,792 bėgikų, oficialiai - 33,419 žmonių. Visiems dalyviams paprastai nėra ribojamas bėgimo laikas, tačiau sportininkai, išbėgę iki finišo linijos 6½ valandų, yra apdovanojami specialiais medaliais.

Nugalėtojai

Jau septintąjį kartą maratono nugalėtojas vyrų kategorijoje yra iš Kenijos. 2003 ir 2004 metais laimėtojas buvo Evans Rutto, 2005 m. - Felix Limo, 2006 m. - Robert Kipkoech Cheruiyot, 2007 m. - Patrick Ivuti, 2008 m. - Evans Cheruiyot. Šiais metais medalį garbingai iškovojo jauniausias dalyvis, Samuel Wanjiru, pasiekęs rekordinį rezultatą - 2:05:4.

Ko gero, geriausios moterys-bėgikės yra iš Rusijos, nes 2008 metais maratoną laimėjo Lidiya Grigoryeva - 2:27:17, o šiais metais nugalėtoja tapo Liliya Shobukhova, pagerinusi savo tautietės rezultatą - 2:25:56. Deja, iš dalyvaujančių moterų kol kas nei viena nepasiekė 2002 m. rekordininkės Paula Radcliffe nubėgto laiko rezultato - 2:17:18.

Šių metų maratono laimėtojas – jaunas afrikietis, 22 metų Sammy Wanjiru, pelnė $75,000 piniginį prizą, o už rekordo pasiekimą namo išsivežė $100,000. Sportininkas tik 23 sekundėmis aplenkė antrąją vietą užėmusį marokietį Abderrahimą Goumį (2:06:04). Trečias finišavo kitas Kenijos atstovas - Vincentas Kipruto, nuo nugalėtojo atsilikęs 27 sekundėmis (2:06:08 ).

Pirmoji tarp moterų maratone atbėgo 31-erių metų rusė Lilija Šobuchova (2:25:55). Antroji bėgikė - vokietė Irina Mikitenko (2:26:31). Maratono dalyvė iš Rusijos Lidija Grigorjeva finišą pasiekė trečioji (2:26:47).

Deja, lietuviai nepapuolė į maratono finalinį dešimtuką. Robertas Zaicevas atbėgo 203-ias (2:42:04), Vygantas Kelertas finišavo 532-čias (2:55:25), 1461-tuoju numeriu atbėgo Vilmantas Gurskas (3:09:40).

Bėgikas V. Kelertas džiaugėsi savo rezultatais: „Šiandien buvo nuostabus oras bėgimui, jaučiuosi puikiai ir nė kiek nepervargęs. Tai buvo septintas mano dalyvavimas maratone, tačiau tikrai ne paskutinis!“,- su entuziazmu dalinosi geromis mintimis dalyvis.

Nors ir lietuviai neužėmė lyderiaujančių pozicijų, tačiau malonu, jog šiais metais tautiečių dalyvavimas maratone buvo vieningas ir specialiai skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti net ir būnant toli už Atlanto, toli nuo mylimos tėvynės.

Kristina Bružaitė

kristina@ethnicmedia.us