Čikagos AIDAS

Čikagai reikia ginkluotis

Meras Richardas Daley pirmadienį šaltokai sureagavo į pasiūlymą panaudoti nacionalinę gvardiją kovai su prievarta Čikagos gatvėse, pasakęs, kad ši idėja, kurią viena diena anksčiau išsakė du valstijos atstovai, yra pernelyg supaprastinta.

„Reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų“, - sakė R. Daley, pridurdamas, kad jis supranta įstatymų leidėjų nusivylimą.

„Negalima galvoti, kad šią problemą išspręsime per vieną savaitgalį ir pasitrauksime“, - kalbėjo Daley. „Tai ir yra bėda.“

Diena anksčiau valstijos atstovai Johnas Fritchey ir LaShawnas Fordas (abu – demokratai), pasiūlė gubernatoriui Patui Quinnui paskirti nacionalinę gvardiją prievartai malšinti. Žmogžudysčių skaičius Čikagoje šiuo metu kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu, bet vis tiek kur kas mažesnis, nei prieš dešimtmetį.

P.Quinnas taip pat sukritikavo idėją, sakydamas, kad tai neefektyvu, nes teisėsaugos pareigūnai ir karinės pajėgos treniruojamos skirtingai. P.Quinnas pridūrė, kad nesiims šios priemonės, nebent jo paprašytų R.Daley.

P.Quinnas buvo atsargus, minėdamas merą, galbūt prisimindamas, kaip prieš du metus R.Daley siūlė pašalintajam Rodui Blagojevichiui „būti apdairiam“ dėl nacionalinės gvardijos įtraukimo.

„Manau, kad gubernatorius visada turi dirbti su vietine teisėsauga“, - sakė P.Quinnas. „Nemanau, kad verta kištis ir trukdyti tiems, kurie ir taip kasdien kovoja fronto linijoje sudėtingomis sąlygomis“.

Markas Donahue, miesto (police unijon) prezidentas, sakė, kad reikia daugiau pareigūnų, mat šimtai jų baigia tarnybą, o naujų įsidarbina mažiau.

„Čikagos policijos departamento nariai susidorotų su situacija, turėdami pakankamai resursų“, - kalbėjo M.Donahue. „Šiuo metu reikalingas resursas yra daugiau policijos pareigūnų“.

M.Donahue taip pat minėjo, kad policijos pareigūnai yra mokyti valstybinės ir valstijos konstitucijos.

„Jei įsitrauks gvardija, tai reikš, kad jūsų konstitucinės teisės sumažės“, - sakė jis. „Jie paruošti ne taip, kaip Čikagos policijos pareigūnai“.

Meras taip pat priminė, kad reikia daugiau įstatymų, kontroliuojančių ginklų įsigijimą ir naudojimą, ir pasiūlė Fritchey ir Fordui palaikyti jį šiame reikale.

„Visa tai dėl ginklų“, - sakė R.Daley. „Mes tikimės jų pagalbos Springfield‘e“.

R.Daley netvirtino, kad visiškai atmeta idėją, paaiškindamas, kad reikia apsvarstyti visus pasiūlymus, kaip kovoti su prievarta, tačiau pažymėjo, kad įtraukus gvardiją teks susidurti su aibe sudėtingų problemų.

“Reikia pasirūpinti ginkluote“ – tikino jis.

R.Daley apie tai kalbėjo iš karto po pasisakymo Richardo J. Daley Global Cities forume, kuriame dalyvavo daugybė merų nuo Channahono iki Johannesburgo Pietų Afrikoje.

Šiemet konferencijoje buvo nagrinėjamos viešos-privačios partnerystės.

O kaip su nusikalstamumu Lietuvoje? Dar žiemą kalbėta, jog nusikalstamumas tėvynėje išaugo daugiau nei 6 proc., tačiau padidėjo ir atskleidžiamų nusikaltimų dalis. Anot Generalinės prokuratūros, 2008 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 78 266 nusikalstamų veikų - 6,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Generalinės prokuratūros duomenimis, užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius itin išaugo Neringos mieste (234 proc.). Pastebimai jis didėjo ir Lazdijų (63 proc.), Ignalinos (33 proc.), Šilalės (29 proc.), Kretingos (22 proc.) ir Ukmergės (20 proc.) raj.

Kituose rajonuose nusikaltimų užfiksuota mažiau. Tarp tokių pranešime minimi Biržų (20 proc.), Pakruojo (9 proc.), Skuodo (9 proc.), Akmenės (8 proc.) ir Švenčionių (8 proc.) raj.

Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - nusikaltimų skaičius pernai augo. Bene didžiausias nusikalstamumo augimas užfiksuotas Vilniuje.

Pasak pranešimo, nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą labiausiai lėmė augantis vagysčių (13 proc.), turto sunaikinimo ar sugadinimo (20 proc.) ir nusikaltimų finansų sistemai (21 proc.) skaičius. Padaugėjo turtinės žalos padarymo apgaule (104 proc.), nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (82 proc.), kreditinių sukčiavimų (69 proc.).

Nors absoliutus registruotų nusikalstamų veikų skaičius padidėjo, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų užregistruota 5,8 proc. mažiau.

Dėl Lietuvą ištikusių finansinių ir ekonominių sunkumų labiausiai padidėjo turtinių nusikaltimų, ypač smulkių vagysčių, skaičius.

Anot pranešimo, pastebima, jog sumažėjus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat sumažėjo plėšimų (9 proc.), automobilių vagysčių (13 proc.), didelės vertės turto vagysčių (16 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (8 proc.). Tačiau 8,2 proc. padaugėjo nužudymų.