Plečiantis „O‘Hare“ oro uostui – iškyla kapinių problema
Vieną vasario savaitę Čikagos miestas gavo teises į mažas kapinaites, blokuojančias naują tarptautinio „O‘Hare“ oro uosto nusileidimo taką.
Per šią savaitę Kimberley Wiemerslage-Emerson ir jos šeima, padedant miestui, ekshumavo septynis giminaičius, tarp jų ir proproprosenelius, kurie bus palaidoti kitoje, ramesnėje vietoje.
Dėl St. Johannes kapinių toliau ginčijamasi teismuose.
Vienos šeimos pirmą kartą po daugelio metų atranda ramybę, kai tuo tarpu kitos nujaučia artėjantį košmarą ir baisų kasinėjimą kapinėse tuo atveju, jei Čikagos miestas įsigis kapines oro uostui plėsti.
„Niekas to nenori, (bet)... vyresnieji giminaičiai mūsų šeimoje pagaliau gali nurimti, žinodami, kad jų paveldas išsaugotas“, - sako K.Wiemerslage-Emerson, kuri užaugo Elmwood Park ir dabar gyvena Rhode Island.
Šeima dėkinga už tai, kad miesto „O‘Hare“ oro uosto modernizavimo programa padarė dėl jų viską, ką galėjo, ir viską apmokėjo. Čikagos miestas, savo ruožtu, dėkingas už galimybę iškelti iš St. Johannes kapinių kuo daugiau kapų. Tuo pat metu jis agresyviai grumiasi teisme, bandydamas atimti 5 akrų žemės lopinėlį iš bažnyčios „St. John‘s United Church of Christ“, kuriai jis priklauso pastaruosius 161 metus.
Bažnyčios atstovai, savo ruožtu, teigia, kad miestas, bandydamas nusičiupti šventą žemę nusileidimo takui, gąsdina palaidotų kapinėse žmonių palikuonių šeimas.
„Kai kurios šeimos palaikus iškėlė išsigandusios Čikagos spaudimo“, - sako Rev. Michaelis Kirchhoffas, St.John‘s kapinių komiteto narys. „Miestas neatskleidžia nei ekshumuotų palaikų vardų, nei ką jie su jais padarė. Ar jie nuo mūsų kažką slepia, ar jie nepabaigė savo darbo? Tai mus labiausiai gąsdina“.
Miesto atstovai tvirtina, kad atliko genealoginius tyrimus ir dirbo su šeimos nariais bei bažnyčia, bandydami atsekti, kas ir kur palaidotas kapinėse. Nors bažnyčia bendradarbiavo nenoriai, ekshumavimo rezultatu Emersonų šeima buvo patenkinta, sako miesto atstovai.
Pirmieji žmonės St. Johannes kapinėse (šiandien – Addison Township) buvo palaidoti dar prieš pilietinį karą.
Kai kurie kūnai buvo patalpinti mediniuose karstuose, kurie jau sudūlėjo, kiti apskritai nebuvo dedami į karstus. Kai netikėta liga pasiglemždavo vaikus, kapai tą pačią dieną būdavo atidaromi, siekiant sujungti senelius ir anūkus, kurie, dar per jauni, kad būtų spėję nusidėti, religingųjų nuomone, turėdavo tapti angelais. „Kapinės ir mirusiųjų ramybė neturėtų būti drumsčiama, deja“, - giliai atsidūsta K.Wiemerslage-Emerson.