Atskleidžiamos vyno paslaptys
D. Britanijoje išrastas prietaisas, per pusvalandį pigų prekybos centre įsigytą vyną paverčiantis kelis dešimtmečius išlaikytu brangvyniu, skelbia britų dienraštis „Daily Mail“.
Bandymai patvirtino, jog vyno sendinimo aparatas, apie kurį žinoma tik tiek, kad jame naudojamas ultragarsas, iš tikrųjų taip pakeičia spiritinių gėrimų skonį, kad jie tampa panašūs į daug metų brandintus ir brangiai kainuojančius tauriuosius gėrimus, informuoja technologijos.lt. 350 svarų kainuojantis vyno sendinimo prietaisas panašus į paprastą šampano šaldymo kibirėlį su keliais mygtukais. Ultragarsas, maždaug 30 minučių veikdamas alkoholio molekules, imituoja efektą, kuris natūraliomis sąlygomis pasiekiamas per kelis dešimtmečius, gėrimą brandinant vyno ar viskio saugyklose.
Pasak prietaiso išradėjo Casey Joneso, jis tinka naudoti su bet kokiu alkoholiniu gėrimu, kurio skonis priklauso nuo jo išlaikymo. Net pigiausio viskio butelis po tokio „pasendinimo“ pakeis skonį taip, tarsi būtų 8 metus išlaikytas firminis gėrimas.
„Daily Mail“ rašo, kad šį prietaisą išbandęs vyndarys Andre Jonesas, kurio ūkyje kasmet pagaminama po 40 tūkstančių butelių vyno, sakė, jog jis tikrai veikia. Išradėjas „pasendino“ vieną iš jo saugyklos paimtą butelį. Pasak jo, „techniškai įmanoma“ nusipirkus gero 2 – 3 metų senumo vyno jį pasendinti taip, kad jo skonis taptų toks, kaip 20 metų išlaikyto gėrimo. Tai reiškia, kad naminio vyno gamintojai, įsigiję tokį prietaisą, galės ragauti jauną vyną jau po kelių savaičių, užuot laukę kelis mėnesius ar metus.
Kita vertus, vyndarys perspėjo, kad kyla pavojus, jog kai kurie restoranai gali pradėti piktnaudžiauti tokia vyno sendinimo galimybe. „Bankininkai, mokantys po 1000 svarų už vieną butelį, iš tikrųjų gali ragauti ne 20, o vos poros metų senumo vyną. Žinoma, tokiu atveju klientus būtina informuoti, kad tai nėra tikras dalykas“, - sakė jis.
Vyno rūšių yra pačių įvairiausių - jų kainos svyruoja nuo visiškai pigių iki rekordiškai brangių. Nesąžiningi vyno prekeiviai susižeria turtus skiesdami brangius šios rūšies gėrimus pigesniais arba klastodami etiketes. Tam, kad būtų įmanoma sugauti tokius sukčius dabar bus galima naudoti radioaktyvios anglies datavimo metodą.
Mokslininkai gali detektuoti vyno amžių metų tikslumu. Tam tikslui pasitelkiami metodai, kuriais aptinkamos radioaktyvios anglies-14 izotopo liekanos, išmestos į atmosferą branduolinių ginklų bandymų metu. Būtent dėl šios priežasties somelje leksikone greta tradicinių išsireiškimų apie “sudėtingą citrusinių vaisių poskonį su juodųjų vyšnių aromatu” gali atsirasti frazės apie “Bikini atolo liekanas”.
Humoras humoru, tačiau žmogui nekenksmingi radioaktyvios anglies izotopo liekanos kiekiai randami vynuose, pagamintuose iš vynuogių derliaus, kuris buvo surinktas po septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vykdytų atmosferinių atominių bombų sprogdinimo testų. Radioaktyvios anglies atsiradimą vyne paskatinęs “bombos impulsas” ateityje gali praversti tiek sąžiningiems prekeiviams, tiek vyno kolekcionieriams.
Praėjusį mėnesį grupė vyno prekeivių iš Prancūzijos buvo apkaltinti apgavę vieną pagrindinių JAV vynininkystės kompanijų “E&J Gallo”, kai ji iš klastotojų įsigijo 18 milijonų butelių pigaus vyno. Gėrimas buvo tiesiog perpakuotas kaip “pinot noir” vynuogių rūšies produktas. Kai kurie ekspertai teigia, jog maždaug 5% dabartiniu metu parduodamų aukščiausios klasės vynų yra padirbti - arba skiedžiant pigesniais gaminiais, arba parduodami suklastojus etiketes. Klastojimą skatina itin didelės aukščiausios kokybės vynų kainos. Dėžė “Chateau Lafite Rothschild 1982” – kuri dar 2000 metais kainavo 2613 svarų - praėjusiais metais buvo vertinama daugiau kaip 25000 svarų.
“Problema susijusi ne vien tik su tuo, kad eiliniai klientai permoka pirkdami butelį žymaus gamintojo vyno”, - sako Adelaidės universiteto (Australija) mokslininkas Graham Jones. “Kai kurie pirkėjai kolekcionuoja išlaikytus vynus ir jų kainos yra itin išaugusios - vadinamieji investiciniai vynai aukcionuose parduodami už šimtus tūkstančių dolerių”. Vyno pramonėje buvo įdiegti specialūs kamščiai ir etiketės, kuriais siekiama apsunkinti klastotojų dalią, tačiau Jones įsitikinęs, jog gėrimo radioaktyviųjų likučių analizė gali žmones garantuotai užtikrinti, kad jie netaps tokio tipo sukčių aukomis.
Beveik visas atmosferoje esantis anglies dioksidas sudarytas iš stabilios anglies-12 elemento formos. Kiekvienas anglies-12 atomas savo branduolyje turi šešis neutronus ir šešis protonus. Tačiau bandant sprogdinti atomines bombas atmosferoje, į orą buvo išmesti didžiuliai radioaktyvios anglies-14 kiekiai. Anglis-14 ypatinga tuo, kad savo branduolyje turi du papildomus neutronus. Kai vynuogės auga, jos absorbuoja anglies dioksidą, kuris sudarytas tiek iš stabilios anglies, tiek iš radioaktyviosios anglies-14. Bėgant laikui, įprastinė anglis, atsirandanti vartojant degiojo kuro rūšis, mažina santykinę atmosferoje esančios anglies-14 proporciją.
Pristatydamas savo tyrimų rezultatus kasmetiniame Amerikos chemikų sąjungos suvažiavime San Fransiske, Jones pareiškė, jog jo vadovaujamai komandai pavyko nustatyti vynų datas matuojant šiuose gėrimuose esančius santykinius anglies-12 ir anglies-14 kiekius. Mokslininkai išanalizavo 20 Australijos raudonųjų vynų, datuojamų nuo 1958 iki 1997 metų ir palygino jų radioaktyvumo lygius, remdamiesi etaloniniais sukalibruotais radiacijos šaltiniais. Tokiu būdu jie sugebėjo nustatyti vyno senumą metų tikslumu. Tiesa, kada technologija bus pritaikyta realioje rinkoje kol kas aišku.