AfPak: atėjau, pamačiau, nugalėjau?
Į JAV Baltuosius rūmus atėjęs 44-asis prezidentas bandė ryžtingai imtis Afganistano politikos ir pergalingai užbaigti karą, trunkantį nuo 2001 metų. Rezultatas apverktinas: išaugo įtampa, prarasta rekordiškai daug amerikiečių, ir galo tam nematyti, praneša 7days.us.
Prezidento kalba praėjusį antradienį Vest Point karo akademijoje – Afganistano politikos peržiūrėjimo, trukusio daugiau kaip tris mėnesius, išvados.
Pagrindiniai du amerikiečius jaudinę klausimai, sprendžiant iš visko, yra tokie. Visų pirma, kiek dar karių Obama nusiųs į karinių veiksmų zoną? O visų antra – kada kariai grįš? Obamos prezidentavimo metu kontingentas ir taip išaugo – nuo 34 iki 71 tūkstančio žmonių.
Rudenį paaiškėjo, kad administracijos debatų metu viceprezidentas Joe Bidenas ir kai kurie kiti oficialūs asmenys pasisakė už kitokį sprendimą – ribotą amerikiečių kariuomenės naudojimą, akcentą formuojant nacionalines Afganistano saugumo pajėgas ir aktyvų nepilotuojamų lėktuvų, jau bombardavusių Afganistano ir Pakistano teritorijas, naudojimą.
Bet Obama vis tik pasirinko „didelį karą“ ir antradienį amerikiečiams bandė paaiškinti, kodėl to reikia.
Prezidento nuomone, mėginimas lėtai didinti JAV kariuomenės skaičių nebūtų naudingas, todėl jis nusprendė greitai papildyti amerikiečių kariuomenės gretas ir užbaigti varginančius aštuonerius metus trunkančius karo veiksmus.
Pagal naująjį planą, kontingentas bus padidintas 30-čia tūkstančių žmonių, ir pirmiausia padaugės jūrų pėstininkų, kurie bus dislokuoti neramioje Hilmendo provincijoje – jie į šalį atvyks jau gruodį, iki Kalėdų. Toks trumpas terminas – tai faktiškai Vašingtono prisipažinimas, kad situacija Afganistane kritinė.
JAV gynybos sekretorius Robert Gates sakė, kad norint nugalėti „al Qaeda“, reikia išstumti kovotojus iš jų pozicijų Afganistane, o jeigu NATO nepavyktų to padaryti, Talibanas grįžtų į valdžią.
Bet amerikiečių visuomenė jau ir taip nesidžiaugia karu. Nedarbas ir ekonominė krizė virto pagrindiniu faktoriumi, dėl kurio krito Obamos populiarumas: 48 procentai, tai yra 7 procentais mažiau nei praeitą mėnesį, apklaustų amerikiečių teigė, jog jie pritaria B. Obamos kaip prezidento veiksmams ir politikai, o net 50 proc. apklaustųjų teigė jo nepalaikantys.
Tačiau 6 iš 10 apklaustųjų teigė palaikantys B. Obamos sprendimą išsiųsti dar 30 tūkst. kareivių į Afganistaną. Du trečdaliai apklaustųjų taip pat palaiko sprendimą 2011 metais pradėti JAV karinių pajėgų pasitraukimą iš šios šalies – piliečiai nori, kad šis karas kitame žemės pusrutulyje greičiau pasibaigtų.
Kad suteiktų vilties piliečiams, prezidentas į naują planą įtraukė ir tradicinių nekarinių aspektų. Tai intensyvi pagalba ruošiant afganų karius ir pastangos užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą su afganais ir pakistaniečiais.
Galbūt svarbiausia naujajame Afganistano plane – pasitraukimo strategijos juodraštis: pasak Obamos, kariai turi būti pradėti išvesti jau po 18 mėnesių.
Talibų populiarumo ar nepopuliarumo tarp paprastų afganų laipsnis – ginčytinas klausimas, bet sunku būtų patikėti, kad korumpuota amerikiečių atstovo Chamido Karzajaus vyriausybė nusipelnė didesnės tautos meilės.
JAV tikslas – padėti tik tiems, kas bendradarbiauja. Obama tvirtina, kad tai liečia ne tik Afganistano valdžios struktūras ir taikius gyventojus, bet net ir talibus – tuos, kurie protingesni ir sudeda ginklus.
Kartu su Afganistanu pagalbą gaus ir Pakistanas – šias dvi šalis amerikiečiai savo strateginiuose planuose vertina kartu. Atsirado netgi neologizmas „Afpakas“ (AfPak).
Šalis, kurią George‘as Bushas savo globaliame „kare su terorizmu“ padarė pagrindiniu sąjungininku, virto teroristų buveine: Islamabadas neturėjo pakankamai resursų ir nesiveržė daryti tvarkos pasienyje su Afganistanu, taigi „Talibano“ ir „Al Qaedos“ smogikai pradėjo ten kurti savo bazes ir netrukdomai kirsti sieną.
Anksčiau, kalbėdamas apie besitęsiančios kampanijos tikslus, Obama pabrėždavo būtinybę baigti tai, kas pradėta, kad Amerika ir likęs pasaulis būtų apsaugotas nuo teroro aktų, tokių kaip 2001-jų rugsėjo 11-osios. Gruodžio 1 dieną jis visa tai pakartojo dar kartą, informuoja lenta.ru.
Įdomu tai, kad tie, kurie, rodėsi, buvo asmeniškai suinteresuoti sužlugdyti „Al Qaedą“ – „9/11“ aukų giminaičiai – nusiteikę nevienareikšmiškai.
Kai kurie kontingento Afganistane padidinimą vertina optimistiškai, bet yra ir tokių, kurie abejoja pačios kompanijos tikslingumu. Vienas iš skeptikų, su kuriuo žurnalistai pabendravo prieš Obamos kalbą, išreiškė viltį, kad Baltuosiuose rūmuose kas nors prisimins Vietnamo pamokas ir supras, kad užsienio karuose žūstantys amerikiečių kariai toli gražu ne visada daro Ameriką laimingesnę.
Kol kas laimės nedaugėja, o kai kas net pradėjo Obamą vadinti „lengvesne Busho versija“, o tai ne pats maloniausias apibūdinimas prezidentui, išrinktam su globalių permainų šūkiu.
Čikagos aido info
(0)
10-Gruodžio-2009 04:58 pm
