Čikagos AIDAS

Pasitraukus iš Goro Lietuvai nebūtina išlaikyti tiek pat karių Afganistane

Jungtinių Valstijų ekspertas Brianas Katulis (Brajanas Katulis) sako, kad Lietuva galės sumažinti karių skaičių Afganistane, perdavusi atsakomybę už visą Goro provinciją afganistaniečių pajėgoms.

Lietuvių kilmės ekspertas iš Vašingtone įsikūrusio Amerikos pažangos analitinio centro svarstė, kad Lietuvai pasitraukus iš Goro, jos kontingento Afganistane dydžio klausimas nebus labai jautrus politiškai.

„Jei klausiate, ar Lietuva turi išlaikyti tą patį karių skaičių Afganistane, atsakymas tikriausiai yra ne“, - interviu BNS sakė Trakuose vykusiame užsienio politikos strategų ir ekspertų susitikime dalyvavęs B.Katulis.

Pasak jo, JAV vadovybė palankiai įvertintų, jei pasitraukimą iš Goro Lietuva kompensuotų siųsdama daugiau instruktorių ir apmokymo specialistų.

JAV ekspertas pažymėjo, kad nuo to, kokią pažangą darys Vakarų šalių kariškių apmokomos afganų saugumo pajėgos, priklausys, kiek dar ateityje reikės naujų instruktorių.

„Jei Lietuva, kuri yra vykstančių konsultacijų šiame kontekste dalyvė, pasakytų: „mes atitraukiame karius nuo intensyvaus operacinio darbo, tačiau norėtume atsiųsti tam tikrą skaičių specialistų prisidėti prie mokymo“, manau, į tai būtų žiūrima labai palankiai, nesvarbu, kokia administracija būtų valdžioje. Nemanau, kad tai politiškai jautru, bet į tokį gestą būtų žiūrima labai palankiai“, - teigė B.Katulis.

Jo teigimu, Afganistano saugumo pajėgų rengimas vyksta lėtai ir ne taip sparčiai, kaip tikisi tarptautinė bendruomenė.Jis taip pat pabrėžė, kad dabartiniai procesai Afganistane yra labai dinamiški ir sunkiai prognozuojami.

„Jei ten ir toliau išlaikysime tokias dideles pajėgas, yra rizika, kad skatinsime neveiklią priklausomybės kultūrą“, - teigė B.Katulis ir pridūrė, kad be saugumo kritinį vaidmenį Afganistane vaidina valdžios institucijų bei ekonominis vystymasis.

Taip pat, pasak eksperto, ypatingai svarbu bus, kaip vyks diplomatinis dialogas su kai kuriais Talibano atstovais.

Paklaustas, kokių JAV pozicijos pokyčių Afganistano atžvilgiu galima tikėtis, jei nebūtų perrinktas dabartinis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), B.Katulis teigė, jog keistis gali tik taktika.

„Nepaisant to, kas per artimiausius 9 mėnesius bus kalbama politinės kampanijos metu, traukos centras Amerikos politiniame lauke krypsta į įsipareigojimų Afganistane mažinimo pusę. Iš dalies dėl ekonominių iššūkių, bet taip pat kyla klausimas, kodėl po 10 metų mes vis dar ten ir kodėl darbas nėra padarytas. Tai galima išgirsti ne tik iš demokratų, bet ir iš respublikonų“, - sakė jis.

„Per pastaruosius mokestinius metus Amerikos mokesčių mokėtojai Afganistane išleido 120 mlrd. dolerių. Tai šalis, kurios bendrasis vidaus produktas siekia 15 mlrd. dolerių, taigi mes išleidžiame 10 kartų daugiau nei šis šalis yra verta per metus. Tai sunkiai pateisinamas įsipareigojimas, ypač didžiulės Afganistano valdžios korupcijos fone“, - kalbėjo B.Katulis.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra sakiusi, kad dabartinę Lietuvos karių misiją Afganistano Goro provincijoje ketinama baigti 2013 metais. Tačiau Krašto apsaugos ministerijos vadovė taip pat pažymi, kad visiškai iš Afganistano Lietuva pasitrauks tik kartu su visomis NATO šalimis.

Lietuvos kariai tarnauja ne tik Goro provincijoje, specialiosios pajėgos ar sraigtasparnių instruktoriai tarnauja Afganistano pietuose - Kandaharo ir Zabulo provincijose.

Lietuva Goro provincijos atkūrimo grupei vadovauja nuo 2005 metų. Šioje atokioje provincijoje tarnauja apie lietuvių 150 karių. Sausio pradžioje Lietuvos pajėgos vietos valdžiai oficialiai perdavė atsakomybę už provincijos sostinę Čagčaraną ir rajoną. Tikimasi, kad šiemet afganistaniečiams bus perduota visa Goro provincija.

alfa.lt