Čikagos AIDAS

Lietuvos tūkstantmečio keliautojai atšventė pabaigtuves

Lapkričio 28 dieną smagiai šurmuliavo šio konkurso pabaigtuvių šventė. Ji vyko Asvejos ežero vingyje esančių Dubingių poilsio namų estradoje. Saulėtas oras, laužo liepsna, smagi muzika, šokiai ir žaidimai, karšta košė, arbata ir kiti šventiniai skanėstai visus maloniai sušildė. Šventėje dalyvavo apie 150 žmonių.

Į sceną vienas po kito lipo šventės dalyviai, kurie parodė, kad geba ne tik keliauti, bet ir dainuoti, šokti. Neliko abejingų anglų ir lietuvių kalbomis Simonos Skrabienės sudainuotai liaudies dainai „Keliaukim su Dievu“. Nedrąsiai, tačiau nuoširdžiai, pritariant gitarų skambesiui, Augustina, Justina ir Tomas atliko keletą dainų. Šventei jau gerokai įpusėjus, atvyko ir konkurso nugalėtoja Genovaitė Meškėlienė su sveikuolių grupele. Ji išmokė šokti sirtakį ir savo sukurtą šokį „Varnalėša“.

Linksmybes pakeitė apdovanojimų teikimai. Keliautojai Aistė Žeromskytė ir Egidijus Čeplinskas surinko daugiausiai – 1880 taškų. Jie aplankė visas konkursui pateiktas vietas. Dauguma pavienių keliautojų, šeimų ir įvairių grupių surinko per tūkstantį taškų. Dešimčiai pirmūnų buvo įteikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medaliai. 150 pavienių asmenų, šeimų ir grupių, kurie surinko 1000 ir daugiau taškų, buvo apdovanoti Lietuvos tūkstantmečio keliautojo diplomais ir ženkleliais.

Įteikti ir specialūs „Kelionių ir pramogų“ žurnalo rėmėjų prizai. Nuotaikingą prizą už gražiausią atsiliepimą apie Dubingių piliavietę, lankomą Asvejos regioninio parko objektą, įteikė direktorius Rimantas Glambokas. Erestidai Gelčienei teko namo gabenti pusmaišį kaimiškų daržovių ir plytą iš Radvilų rūmų jos namų židiniui.

Keliautojai atsisveikindami dėkojo vieni kitiems, keitėsi adresais, jau dabar prašė organizuoti kitą konkursą. Beveik ištisus metus vykęs konkursas suartino kelionių mėgėjus, padėjo atrasti iki tol dar nematytus Lietuvos objektus ir vietoves. Pačių keliautojų teigimu – „suvienijo šeimas“, „namisėdas pavertė keliautojais, jau sunkiai nustygstančiais vienoje vietoje“, „bobulės tapo jaunesnės už visus šeimos jauniausius“, o Poškevičių šeimai „gimė noras rašyti šeimos kelionių istoriją.“