Čikagos AIDAS

Lietuviškoji savigyna - kokia ji?

Mindaugas Peleckis
mindaugas@aidas.us

Kovo 10 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centre vyko penktasis lietuviškosios savigynos turnyras, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti.
Turnyre, kuriuo taip pat siekiama populiarinti lietuviškąją savigyną tarp sukarintų struktūrų, iš viso dalyvavo keturios Lietuvos kariuomenės komandos (dvi Krašto apsaugos savanorių pajėgų komandos ir po vieną komandą iš Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas”) ir dvi komandos, atstovavusios Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.
Turnyro taurę laimėjo Viešojo saugumo tarnybos 1-oji komanda, antrąją prizinę vietą turnyre iškovojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai, trečiąją vietą pasidalijo dvi komandos - Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Viešojo saugumo tarnybos 2-ojo komanda.
Lietuviškosios savigynos federacija šios sporto šakos turnyrus organizuoja nuo 1995 metų. Šių metų turnyrą taip pat padėjo organizuoti turnyro partneris – Krašto apsaugos ministerija. Pagrindinį prizą – Nepriklausomybės taurę – įsteigė Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centras.

Interviu su savigynos propaguotoju
Pateikiame Sauliaus Kriaučiūno interviu prieš renginį su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo fizinio rengimo karininku, Lietuviškosios savigynos federacijos prezidentu majoru Kęstučiu Tumšiu, buvusiuoju Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės nariu, kuriam nuo pat karinės tarnybos pradžios 1992 metais kovinė savigyna tapo rimtu pomėgiu.

Kaip galėtumėte apibūdinti Lietuviškąją savigynos federaciją?
Lietuviškosios savigynos federacija – tai dvikovinių menų mokymo sistema, dažniau naudojama kariuomenėje, jėgos struktūrose. Ji taip pat naudojama ir tarp civilių, bet iš esmės sukurta kariui, kad jis galėtų apsiginti artimoje kovoje, kai neturi ar negali panaudoti ginklo.
Naudojami įvairūs imtynių veiksmai, smūginė technika, apribota tam tikrais draudimais, kai, pavyzdžiui, negalima smūgiuoti į sąnarius, stuburą, kitas pažeidžiamas vietas, draudžiama naudoti traumuojančius laužimo ar smaugimo veiksmus. Pagrindinis tikslas – išsaugoti sveiką karį. Yra sukurtos taisyklės, kurios, atsižvelgiant į tradicijas, įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, pavyzdžiui, Rusijoje yra „Rukopašnyj boj“, Lenkijoje – „Cunami“ ir pan.

Ar populiari šį sporto šaka Lietuvoje, kariuomenėje?
Nemažai karių užsiima šia sporto šaka, tačiau sunku pasakyti, kiek tiksliai. Vyksta Lietuvos kariuomenės čempionatai, įvairūs turnyrai Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės. Šis sportas kariams patinka, todėl jį stengiamės populiarinti.
Varžybose taip pat dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos atstovai, turintys savo kovos menų sistemą, pritaikytą atsižvelgiant į jų tarnybos specifiką. Jų taisyklės yra panašios.

Pagal kokias taisykles kovojama?
Yra lietuviškosios savigynos federacijos patvirtintos taisyklės. Pagal jas leidžiama kovoti naudojant visus imtynių veiksmus, dziudo, sambo, dziudžitsu, kikbokso, bokso elementus. Visi veiksmai apjungti, susisteminti.
Galioja tam tikra vertinimo sistema. Kova trunka tris minutes gryno laiko Laikas yra stabdomas, jeigu kovotojas laimi nokautu, smaugimo ar skausmingu veiksmu, taip pat, jeigu kovotojas vengia kovos. Jis tiesiog diskvalifikuojamas.

Kodėl šis turnyras vyks Kazlų Rūdoje? Kokia šių varžybų istorija?
Dar 1995 m. kartu su tuometiniu Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu brigados generolu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme populiarinti šią sporto šaką tarp kitų sukarintų struktūrų Lietuvoje. Tais metais komandinis čempionatas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, vyko Panevėžio sporto rūmuose. Čempionate dalyvavo „Aro“ komanda, Vidaus reikalų ministerijos, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Lietuvos karo akademijos komandos. Tuomet nugalėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „ Geležinis Vilkas“ komanda. Nuo tada varžybos vykdavo kartą per dvejus metus. Buvo įsteigta pereinamoji taurė, kurią visam laikui pasilieka komanda, laimėjusi varžybas 3 kartus iš eilės.
Kitas turnyras 1997 metais vyko Alytaus sporto rūmuose, kurį laimėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinė. Dar po dvejų metų turnyras vyko Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabe, kurį vėl laimėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės nariai.
2001 metais savanoriai laimėjo trečią kartą ir išsivežė pereinamąją taurę.
Anksčiau varžybas organizuodavo entuziastų grupelė, o nuo 2003 metų sukūrus savo šios sporto šakos federaciją vėl pradėjome populiarinti šį sportą. Ši sporto šaka bus įtraukta į karių kovinio rengimo programą, todėl manau, kad sportuojančių pagausės.
Kodėl Kazlų Rūdoje? Savo iniciatyva pradėjome ieškoti galimybių organizuoti varžybas šiais metais, kadangi gerai sugyvename su savivaldybės vadovybe, kartą bekalbėdami apie tai ir gavome pasiūlymą organizuoti pas juos. Taip buvo nuspręsta rengti šias varžybas Kazlų Rūdos sporto centre. Pagalvojome, kodėl gi ne? Beje, savivaldybės teritorijoje yra kariuomenės poligonas.

Ar sportininkai turi tarptautinių varžybų patirties?
Kai kurie sportininkai anksčiau yra nemažai pasiekę gerų rezultatų ir turėję didelės varžybų patirties, dalyvavę Universalios kovos federacijos organizuotose pasaulinio masto varžybose. Majoras Renatas Spėčius, kapitonas Dmitrijus Smirnovas, viršila Jan Kačanovskij, vyresnysis seržantas Maksim Akulšin, vyresnysis seržantas Tomas Svirskis, vyresnysis seržantas Saulius Šeškevičius yra tapę pasaulio ir Europos universalios kovos čempionatų prizininkais. Viršila Jan Kačanovskij du kartus iškovojo Europos čempiono vardą ir kartą tapo pasaulio kikbokso čempionu.
Jaunesnysis puskarininkis Mindaugas Godliauskas 2002 metais yra tapęs Universalios kovos Europos taurės laimėtoju, pasaulio vicečempionu, Lietuvos kikbokso čempionu. Šiuo metu šie kariai varžybose nebedalyvauja, tačiau kai kurie iš jų yra tapę treneriais, fizinio rengimo specialistais.

Kokias gi savybes ugdo kovinė savigyna?
Kovinė savigyna ugdo valios savybes, drąsą, ištvermę, taip pat mandagumą, pagarbą priešininkui. Reikia įdėti daug darbo ir pastangų, kad visa tai išsiugdytum. Tai tikrai vyriška sporto šaka.
Moterys kol kas šiose varžybose nedalyvauja, nors gal kada ir dalyvaus, nes jų kariuomenėje yra tikrai nemažai.

Nuotraukos – Alfredo Pliadžio