Čikagos AIDAS

„Dainava“ nustebins muzikos mylėtojus neeiliniu koncertu

Sausio 23 dieną lietuvių meno ansamblis “Dainava” organizuoja neeilinį koncertą “Sąskambiai”. Kalbinome choro dirigentą ir meno vadovą Darių Polikaitį ir birbyne grojantį koncerto svečią iš Lietuvos Darių Klišį apie netrukus įvyksiantį neeilinį reginį.

Kaip gimė idėja surengti koncertą, skirtą chorui ir tradiciniam lietuviškam instrumentui birbynei?
Mane nuo vaikystės žavėjo birbynės tembras. Didelį įspūdį paliko Balio Pakšto vadovaujamas birbynių trio, kuris tais laikas gyvuodavo Čikagoje. Tad jau kurį laiką sukinėjosi mintis suruošti kažką, kas jungia birbynę ir chorą. O šios vasaros pabaigoje internete skaičiau apie birbynininką Darių Klišį, gyvenantį Marijampolėje.
Jis buvo vienas iš devyniasdešimties muzikantų, 2009 m. balandį patekusių į Michael Tilson Thomas diriguojamą internetinį „YouTube“ simfoninį orkestrą, pasirodžiusį Carnegie Hall Niujorke. Tam orkestrui interneto būdu įrašus pateikė daugiau negu 3000 norinčių į jį patekti muzikantų iš viso pasaulio. Internete pasiklausiau Dariaus Klišio įrašytą vaizdajuostę - tuoj pat supratau, kad tai neeilinis muzikantas. Išdrįsau jam parašyti žinutę elektroniniu paštu pakviesdamas į Čikagą su mumis koncertuoti. Nepaprastai džiaugiamės, kad jis sutiko.

Ar ilgai ruošiamasi šiam neeiliniam koncertui?
Pirmą kartą susisiekiau su Dariumi Klišiu rugpjūčio mėnesį. O kūrinius pradėjome su choru repetuoti spalio mėnesio pabaigoje, lapkričio pradžioje.
Koncerte dalyvaus ne tik mūsų svečias Darius Klišis, bet ir kiti muzikantai: koncertmeisteris - Čikagos lietuviams gerai pažįstamas pianistas, vargonininkas - Ričardas Sokas. Kai kuriuos kūrinius puoš ir kamerinis styginių ansamblis. Jį surinko smuikininkė Linda Veleckytė. Daugiausiai muzikantų - amerikiečių, nors jų tarpe gros ir smuikininkė Dainora Petkevičiūtė. Galbūt įdomu paminėti, kad šie amerikiečiai muzikantai nekantriai laukia išgirsti birbynę. Jiems birbynė yra tikrai neeilinis instrumentas - jų ausiai visai naujas, niekad negirdėtas.

Ko tikėtis atvykus į koncertą?
Kai pradėjau susirašinėti elektroninėmis žinutėmis su Darium Klišiu, galvojau, kad birbynei ir chorui bus parengta nemažai parašytų kūrinių. Tačiau nustebau ir net truputį išsigandau: greitai paaiškėjo, kad tokių kūrinių nedaug. Kartu su Dariumi priėjome išvados, kad, ko gero, šis koncertas bus pirmasis bandymas suderinti šiuos du “instrumentus” (birbynę ir chorą)!
Suradome papildomų kūrinių kurie parašyti kitiems instrumentams su choru (pvz. obojui, smuikui, soprano saksofonui), ir paruošėm transkripcijas (muz. kūrinio pritaikymas kitam instrumentui), tinkamas birbynei. Tuo pačiu, Dariaus Klišio specialybė yra barokinės muzikos atlikimas birbyne (jis Lietuvoje vadovauja barokinės muzikos ansambliui “Reversio”). Tad savaime prisidėjo ir baroko kūrinių.
Be to, dar nusprendėme, kad verta praplėsti birbynės su choru lietuviškos muzikos repertuarą. Tad paprašėmė Lietuvos kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės (su kuria benradarbiavome 2009 metų koncerte Harris teatre, Čikagos miesto centre) parašyti kūrinį poeto Kazio Bradūno eilėms. Ji mielai sutiko ir gimė kūrinys “Švilpynė”.
Dar mūsų choristų tarpe turime du jaunus kompozitorius - Kęstutį Daugirdą ir Martyną Matutį. Studentas Kęstutis Daugirdas jau kurį laiką reiškiasi kaip jaunas, gabus kompozitorius. 2006 metų Dainų šventėje Čikagoje jo daina “Skanu” susilaukė didelio entuziazmo tiek iš choristų, tiek iš publikos. Šiame koncerte, atliksime jo naujausią dainą, sukurtą 2010 metų Dainų šventės (Toronte) proga.
Nors Martynas Matutis yra dar gimnazistas, jis taip pat yra sulaukęs pripažinimo kaip gabus kompozitorius: 2009 metais laimėjo trečią vietą Music Institute of Chicago “Generation Next Young Composer’s Competition” konkurse. Šiam koncertui Martynas parašė labai įdomų ir modernų kūrinį birbynei, chorui ir fortepijonui - lotynų ir lietuvių kalbomis. Džiaugiamės, kad turime tokius gabius muzikantus mūsų choro gretose, o taip pat, kad turime galimybę bendradarbiauti su aukščiausio lygio kūrėjais Lietuvoje.
Šis koncertas bus tam tikra “muzikinė kelionė”. Panardysime pro muzikines “erdves”, išbandydami įvairius birbynės, choro ir kitų instrumentų sąskambius (todėl koncertas ir pavadintas “Sąskambiai”). Pradėsime tradiciniu birbynės ir choro sąskambiu - tai bus kūriniai pagrįsti lietuvių liaudies kūryba. Tada pereisime į renesanso ir baroko laikotarpius. Klaustytojai girdės Palestrinos, Handelio, čekų kompozitoriaus Bendos ir Pergolesi kūrinius - kai kurie birbynei, kai kurie chorui, kai kurie jungtiniam sąstatui. Koncerto antra dalis prasidės XX ir XXI amžiaus muzika - Matučio, Bajoro, Rutter kūriniais. Skambės birbynė, choras ir fortepijonas. O “pažaidę” muzikinėse pievose, vėl sugrįšime į lietuvių liaudies muzikos lankas Nijolės Sinkevičiūtės kūriniu “Švilpynė”.

Skamba viliojančiai! Priminkite, ar seniai gyvuoja “Dainava”?
„Dainava” įsikūrė 1945 m. Hanau stovykloje Vokietijoje ir šiemet pasitinka jau 65-uosius savo veiklos metus. Ansamblio steigėjai - lietuviai tremtiniai, pasitraukę į vakarus sovietams okupuojant tėvynę. 1950 metais daugeliui narių emigravus į JAV, choras vėl susibūrė Čikagoje ir atgaivino savo veiklą.

Kiek yra narių Jūsų chore?
Šiuo metu chore dainuoja apie 70 įvairaus amžiaus dainininkų. Tų, kurie emigravo į JAV po antrojo pasaulinio karo, gretos stipriai mažėja. Tad džiaugiamės, kad į jų vietas ateina nauji. Dabar choro nariai yra  lietuviai, atvykę į šį kraštą per paskutinius dešimtmečius, o taip pat, lietuviai, jau gimę ir augę JAV.

Dažnai dalyvaujate konkursuose?
Šiaurės Amerikoje „choriniame gyvenime“ konkursai nėra tokie populiarūs kaip Europje. Todėl neteko mums dalyvauti išskirtiniuose konkursuose.
Be to, nors mes dedam dideles pastangas, kuo profesionaliau atlikti koncertines programas, mūsų choristai visų pirma dainuoja savo malonumui.
Konkursų pasigendu gal tiktai todėl, kad tai yra puiki galimybė propaguoti lietuvišką chorinę muziką. Tačiau ir be konkursų būna progų pasirodyti amerikiečių auditorijose.
Praėjusį pavasarį, Lietuvos tūkstantmečio proga, suruošėm koncertą “Gratulationes Lithuaniae” Čikagos miesto centre, Harris teatro auditorijoje su pianistais Sonata ir Roku Zubovais iš Lietuvos.
Prieš kelis metus pasirodėme Amerikos chorvedžių suvažiavime atlikdami lietuviškų kūrinių programą. Tais pačiais metais su apylinkės amerikiečių choru atlikome Čiurlionio “De Profundis” su simfoniniu orkestru.
Vienu žodžiu, stengiamės surasti galimybių pasirodyti ir nelietuviškai auditorijai, tuo būdu platindami Lietuvos vardą amerikiečių tarpe.

Gal vyksite ir į Lietuvą?
“Dainava” yra keliavus į Lietuvą keturis kartus: 1994, 1998, 2003 ir 2009 metais. Praėjusios vasaros Dainų šventė Lietuvoje visam gyvenimui paliks ne tik man, bet ir visiems choristams maloniausius prisiminimus.
Ne tik dėl to, kad pati šventė buvo be galo įspūdinga, bet ir todėl, kad turėjome papildomų pareigų. Nacionalinėje filharmonijoje atlikome trumpą užsienio lietuvių kompozitorių chorinės muzikos programą. Taip pat giedojome jaudinančiose Mišiose Šv. Kazimiero bažnyčioje kartu su Vilniaus jezuitų gimnazijos choru ir jų vadovu Leonidu Abariu.

Kokiais koncertais ketinate nustebinti muzikos mylėtojus ateityje?
Šią vasarą mūsų laukia Dainų šventė Toronte. Jos nekantriai laukiame, nes ji žada padovanoti panašius įspūdžius ir prisiminimus, kaip ir 2006 metais įvykusi šventė Čikagoje. Labai raginame „čikagiečius“ nepatingėti ir atvykti į Torontą liepos 1–4 d. Daugiau informacijos galite rasti tinklalapyje www.dainusvente.org.
Tolimesni planai kol kas nekonkretūs. Galiu pasakyti, kad 2011 metų sausio mėnesį planuojame religinį koncertą paminėti sausio 13-tąją (tais metais bus praėję dvidešimt metų nuo tų įvykių). Taip pat planuojame “trijų chorų” koncertus Čikagoje, Toronte ir Cleveland su šių miestų lietuvių chorais ,,Volunge” ir ,,Exultate”.
Tačiau pirmiausia prieš akis - koncertas “Sąskambiai”!

Kalbiname Darių Klišį.
Dariau, esate neeilinis muzikantas. Ar seniai grojate birbyne?
Šiuo instrumentu groju nuo 14 metų t. y., kai 1984 m. pradėjau mokytis tuometinėje  Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje.

Iš kur kilo noras muzikuoti šiuo instrumentu ir kodėl?
Įdomu tai, kad iki tol grojau akordeonu (tėvai tikėjosi, jog tapsiu akordeono atlikėju ir nupirko itin brangų instrumentą), tačiau tuometinis J. Gruodžio mokyklos liaudies muzikos skyriaus vedėjas L. Gadliauskas pasiūlė mokytis birbyne. Tada ir apsisprendžiau iškeisti akordeoną į šį instrumentą, nors ir gerai nesuvokiau, kokia ateitis ar perspektyvos manęs laukia.
Kalbėti apie staiga kilusį norą muzikuoti šiuo instrumentu, manau, būtų netikslu. Juolab, kad pati pradžia buvo nelengva. Susidūrus su pirmaisiais sunkumais (prireikė daug pastangų, kad galėčiau kontroliuoti garsą ir pan.), birbynė, prisipažinsiu, man pernelyg didelio susižavėjimo nekėlė. Tad nenuostabu, kad paauglystėje domėjausi kitais instrumentais.

O kas domino iki tol?
Man rūpėjo ne tiek birbynė, kiek būgnai; ne klasikinė, o roko muzika. Prisimenu, kai po birbynės specialybės paskaitų pasislėpdavau J. Gruodžio mokyklos palėpėje ir grodavau ne birbyne, o būgnais. Vis dėlto, nepaisant paaugliškai prieštaringų mano paties norų, sėkmingai pabaigiau mokyklą ir įstojau į Lietuvos muzikos akademiją tęsti birbynės studijų pas prof. Romualdą Apanavičių.
Po poros metų, dar iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo, t. y. 1990 m., nutraukiau studijas ir išvykau į Niujorką, tvirtai apsisprendęs negrįžti Lietuvon. Ketveri metai praleisti Amerikoje nustūmė užmarštin birbynę, tačiau neatėmė pagrindinio dalyko – meilės muzikai. Gyvendamas Amerikoje mokiausi garso režisūros, domėjausi elektronine muzika, grojau būgnais.
1994 m. grįžau į Lietuvą ir tikrąja to žodžio prasme – išsitraukiau iš stalčiaus birbynę ir tarsi iš naujo ėmiau ją „jaukintis“. Po kelerių metų sugrįžau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, įgijau bakalauro ir magistro laipsnius, susidomėjau baroko muzika ir ėmiau aktyviai koncertuoti kaip solistas.
Trumpai tariant, birbynė „susirado“ mane ne tuomet, kai man buvo 14 metų, bet gerokai vėliau. Dabar suvokiu, jog šis instrumentas yra mano gyvenimo dalis ir į klausimą, kodėl pasirinkau birbynę, atsakyčiau: tai ne aš, bet ji mane pasirinko, kitaip tariant, ne žmogus renkasi profesiją, bet profesija žmogų.
Ar sunku mokytis groti birbyne?
Kiekvienas muzikos instrumentas turi savo specifiką ir nemanau, kad yra toks instrumentas, kuriuo išmokti groti būtų itin lengva. Taip ir su birbyne. Galbūt iš šalies ji atrodo paprasta dūdelė, tačiau tai yra kaprizingas ir daug pastangų, valios, užsispyrimo reikalaujantis instrumentas.

Ar tai pirmasis koncertas Čikagoje?
Čia koncertuosiu iš tiesų pirmą kartą. Ir už tai esu labai dėkingas choro „Dainava“ vadovui ir muzikos entuziastui Dariui Polikaičiui.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės koncerte!

Kristina Bružaitė
kristina@ethnicmedia.us

„Dainava“ nustebins muzikos mylėtojus neeiliniu koncertu