Čikagos AIDAS

Išskirtinis vakaras – išskirtinei publikai

“Turbūt ne dėl savęs esu” – taip vadinsis vasario 4 dieną, 7 val. vak., Lemonte įvyksiantis teatralizuotas meno, literatūros ir chorinės muzikos vakaras pagal Justino Marcinkevičiaus kūrybą. Išskirtiniame projekte dalyvaus lietuvių meno ansamblis "Dainava", Čikagos lietuviai menininkai, aktoriai, muzikantai. Apie artėjantį koncertą nutarėme pakalbinti šio renginio organizatorius.

Panašaus pobūdžio renginius organizuojate ne pirmus metus. Kuo koncertas išsiskirs šiais metais?

 Jolanta Urbietienė: Tai bus platesnio masto renginys, kuriuo į mums, lietuviams, esantiems ne Lietuvoje, svarbias aktualijas norime pažvelgti kitaip nei per daugeliui įprastus tautinių švenčių   minėjimus. Pernai, vasario 16-ąją, mirusio bene iškiliausio Lietuvos poeto Justino Marcinkevičiaus kūryba buvo pasirinkta kaip kertinis renginio akmuo. Jis - vienas iš mūsų tautos literatų, kuriam brangi gimtoji šalis buvo ypatinga kūrybos dalis - ir džiaugsmas, ir skausmas, lydėjęs poetą visą jo gyvenimą. Kaip kitaip, nei simboliška, būtų galima pavadinti ir poeto mirties datą? Taigi nutarta Lietuvos nepriklausomybės dieną paminėti nacionalinės šventės auroje, bandant paieškoti atsakymų į amžių amžius ramybės neduodančius būties klausimus. Į tuos kasdieniškus ne vienam šiandienos lietuviui aktualius klausimus, į kuriuos tąvakar galbūt surasti atsakymai padės permąstyti, kitaip susidėlioti savo gyvenimo tikslus. Na, o muzikantų, aktorių, dailininkų, prisidėjusių prie šio projekto, talentai, manome, nė vieno klausytojo nepaliks abejingo. 

 Asta Zimkienė: Šiame koncerte norim pasibelsti į žiūrovų širdis su daina, eilėraščiu, prozos ištrauka, meno darbu. Juo mes siekiame nušauti tris kiškius vienu šūviu: švęsti Vasario 16-ąją, paminėti J. Marcinkevičiaus mirties metines ir kviesti lietuvius burtis vienybėje, gerume, meilėje. Juk taip gera nusišypsoti kaimynui, kai jis tau taip pat atsako nuoširdžiu šypsniu... Esu girdėjusi posakį „dvasios puota“. Labai norėtųsi, kad ir šis teatralizuotas koncertas virstų dvasios puota žiūrovams. 

 Asta Švedkauskaitė: Be tradicinių mūsų koncertų Sausio 13-osios proga paminėti žuvusiųjų už laisvę atminimą, tokį renginį, kuris būtų išpintas iš išskirtinai vieno poeto kūrybos ir dedikuotas Lietuvos nepriklausomybės šventei paminėti, „Dainava” su kūrybine grupe ruošia pirmą kartą.  Šis renginys yra skirtas ne tik stebėti, bet ir jame dalyvauti visa savo širdimi. Gal net trumpam pasijusti taip, tarytum būtume Baltijos kelyje, ar kur nors, kur labai gera būti lietuviu... Norisi per poeziją, muziką, meną sukelti tokią gerumo bangą, kuri užlietų visą mūsų kasdienybėje esantį blogį. Kaip gražu, kad šis užmojis sutampa su šiais metais švenčiamais palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. O jis mus skatina „būti sutarimo, meilės ir ramybės apaštalais“. Tai ir būkime!

 Kas šio renginio iniciatoriai, organizatoriai, bendraautoriai?

 Kun. Dr. Valdas Aušra: Su „Dainavos“ ansambliu esu bendradarbiavęs jau ankstesniaisiais metais. Turbūt daugelis atsimena mūsų drauge suruoštus koncertus „Tikrai, šitas yra Dievo Sūnus“ ir „Paskutiniai septyni Kristaus žodžiai“. Jau porą metų mano galvoje sukosi mintis kartu su Darium Polikaičiu bei „Dainava“ ir vėl surengti kažką panašaus. Pasidalinau šia mintimi su Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos valdyba. Norėjosi, kad šis renginys ne tik prabiltų į mus tikėjimo ir Švento Rašto žodžiais, bet taip pat kalbėtų apie mūsų kasdienybės problemas bei padėtų ieškoti kelių toms problemoms spręsti. Kunigas Saulaitis siūlė, kad mes surengtumėm kažką teatralizuoto, kažką, kas sujudintų žmones iš vidaus. Tai buvo 2010 metų ruduo. 2011 metais per Užgavėnes kunigo Saulaičio paraginta Asta Zimkienė jau skambino man ir klausė, ką mes tokio esame sumąstę ir kaip ji galėtų prisidėti. Štai tokia buvo iniciatyvos pradžia. O paskui prasidėjo renginio dėlionė kartu su kūrybine grupe, kurioje esam penkiese: Darius Polikaitis, Asta Zimkienė, Asta Švedkauskaitė, Jolanta Urbietienė ir aš. Noriu paminėti, kad be mūsų prie renginio „sudėliojimo“ tam tikrais etapais prisidėjo ir kiti žmonės, kuriuos visus pasistengsime išvardinti mūsų ruošiamoje programėlėje.

 Asta Zimkienė: Taip pat į bendraautorių gretas įeina ir Nora Aušrienė, kuri ruošia bei kuruoja meno parodą. Jos atidarymas bus prieš koncertą ir joje savo darbus eksponuos Čikagos apylinkių lietuviai menininkai, juos sukūrę specialiai pagal Justino Marcinkevičiaus eiles.

Koncerto metu Marcinkevičiaus eiles bei prozos ištraukas skaitys ir patyrę profesionalūs aktoriai, ir scenos patirtį kaupiantys mėgėjai: Apolonija Steponavičienė, Audrė Budrytė, Dalia Cidzikaitė, Linas Umbrasas, Vytas Čuplinskas, kun. Valdas Aušra, na, teks ir man prisidėti. Beje, bus ir daugiau skaitovų. Jums teks atvykti į renginį, kad sužinotumėte, kas jie tokie.  Kaip suprantate, aš sąmoningai palieku tą mažytę intrigos dalelę…

 Darius Polikaitis: Mušamaisiais gros Gintaras “Airis” Milius ir Aleksas Gylys, diskanto partiją atliks 4-tos klasės moksleivis Vytautas Staniškis. Koncertmeisteris - Ričardas Sokas, su kuriuo jau daug metų „Dainava“ maloniai bendradarbiauja.

Koks koncerto tikslas ir kuo jis bus svarbus kiekvienam atėjusiam į renginį?

 Asta Zimkienė: Šis renginys savo tikslais darosi grandiozinis. Kaip jau buvo sakyta, norime paminėti Lietuvos poeto Justino Marcinkevičiaus mirties metines, kurios paslaptingu likimo posūkiu sutampa su Lietuvos nepriklausomybės dienos švente. Kadangi J. Marcinkevičiaus kūryboje tėvynės Lietuvos, laisvės, meilės artimui, žmogiškumo, gerumo temos susipynę į vieną įvairiaspalvę pynę, tai norime paliesti ir žmogaus tautoje temą. Tai mums, gyvenantiems ne Lietuvoje, aktualu lygiai taip pat, kaip ir tautiečiams tėvynėje. Kiekvienas, atėjęs į šį koncertą, turėtų išgirsti ir pamatyti kažką, kas jį sujaudintų. Ir sieksime tai atlikti kūrybingai, meniškai: per dainą, per poezijos posmą, per meno darbą. Neįtikėtina, tačiau dviejų dalių koncertą užpildysime tik J.Marcinkevičiaus žodžiais.

 Kun. Dr. Valdas Aušra: Mano giliu įsitikinimu, renginys yra pastatytas ant kelių stulpų. Pirmasis, ir pats ryškiausias, yra poeto kūryba: jo žodis, mintys, visiems (ar daugeliui) lietuviams suprantami tautiniai simboliai. Antrasis - Lietuva, o konkrečiai - Lietuvos nepriklausomybės šventė, kurią švęsdami mes prisimename bei tariame sau ir kitiems, kad mes esame laisvi, kad mes esame tauta, kad mes turime savo praeitį, dabartį ir ateitį; kad mes esame svarbūs - jau vien todėl, kad mes esame. Taigi trečiasis stulpas esame mes patys: lietuviai, gyvenantys čia, už geografinės Lietuvos ribų, susidedantys iš įvairių imigracinių kartų, priklausantys įvairiems socialiniams sluoksniams, taip skirtingai palaikantys ir išreiškiantys tą gyvybiškai svarbų ryšį su tėvyne Lietuva. Šiuo renginiu mes norime padėkoti Dievui ir Lietuvai, kad mes esame, kad mes esame šios tautos vaikai, kad mes savo tarpe turėjome tokį didį poetą, kurio kūryba, net jam iškeliavus į kitas realybes, mus skatina mylėti, gerbti, tarnauti žmogui. Marcinkevičius yra išsireiškęs, kad jo kūrybos ašis visados buvo tas ryšys tarp žmogaus ir tautos, o apibendrinant -  „žmogus tautoje“. Už visa tai ir dėkojame.

 Darius Polikaitis: Manau, kad Asta Zimkienė ir Valdas gražiai pasakė, kad jutome "reikalą" suruošti renginį, kuris kalbėtų į čia esančio lietuvio širdį, ypač atsižvelgiant į nūdienos nuotaikas, liečiančias tautiškumo, pilietybės, žmonių ir "bangų" bendravimo klausimus. O kai suvokėm, kad atsakymus į šiuos ir panašius klausimus galima rasti Marcinkevičiaus raštuose, supratome, kad tie raštai ir taps renginio ašimi.

Žinome, kad bus atliekamas specialus šiai dienai sukurtas kūrinys. Kas jį kūrė ir kuo jis ypatingas?

 Darius Polikaitis: Pirmą kartą skambės specialiai šiai progai sukurtas kompozitorės iš Lietuvos Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys "Tavo paukštis ir šauksmas". Tai keturių dalių kūrinys mišriam chorui, mušamiesiems ir berniukui diskantui pagal Marcinkevičiaus eiles (