Čikagos AIDAS

Lietuviška Jūros šventės tradicija tęsiama ir Čikagoje

Šiemet Jūros šventė buvo minima ne tik Lietuvoje, bet ir Čikagoje. Tiesa, išeivijoje ji pažymėta kiek neįprastai  – krikštynų džiaugsmu.
Krikštynos dažnai asocijuojasi su naujos gyvybės atėjimu į šį pasaulį, tačiau nauja gyvybė nebūtinai reiškia kūdikį tiesiogine šio žodžio prasme.
Šeštadienį, liepos 24 dieną, Čikagoje įvyko neįprastos krikštynos, kuriose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne kūdikiui. Baltijos jūros šaulių kuopa Čikagoje pakrikštijo laivą!
Kodėl buvo krikštijamas laivas? Kodėl jam suteiktas ketvirtojo Lietuvos prezidento vardas? Į visus šiuos ir kitus klausimus padės atsakyti vienas iš šventės organizatorių  - Ernestas Lukoševičius.

Kaip ir kam kilo idėja krikštyti laivą?
Laivo krikštijimas - tai nekasdieniška krikšto forma, nors išties yra tradicija išlikusi iki šių dienų – būtinai pakrikštyti naują laivą, tarsi kūdikį, atėjusį į šį pasaulį...
Džiugu, kad Baltijos jūros šaulių kuopa Čikagoje, įsteigta prieš porą metų ir jungianti įvairaus amžiaus žmones, kurių didesnė dalis atvykusi iš Lietuvos, tęsdama jūrines šaulių tradicijas, sumąstė paminėti Jūros šventės dieną laivo krikštynomis. 

Kodėl pasirinkta liepos 24-oji diena?
Baltijos jūros šalių kuopos vado pavaduotojo Juliaus Butkaus teigimu, ši data asocijuojasi su kasmetine Jūros švente arba Jūros diena, turinčia išties gilias tradicijas, ir kuri kasmet švenčiama Lietuvoje, Klaipėdos uostamiestyje. Jūros diena pradėta švęsti Klaipėdoje dar prieškaryje. Nacistinės Vokietijos okupacija nutraukė jos minėjimą. Nors sovietmečiu ji buvo lyg ir švenčiama, bet turėjo visai kitą atspalvį.
Šventės metu yra pagerbiami jūroje žuvę jūreiviai, plukdomi vainikai, vyksta linksmybės. Mes irgi norėjome padaryti kažką panašaus į tėvynėje rengiamą šventę ir pratęsti lietuviškas tradicijas išeivijoje.

Kaip prasidėjo krikštynų diena?
Tas šeštadienio ryto krikštas prasidėjo siaubingu lietumi bei griaustiniu. Atrodė, kad mūsų sumanymui priešinasi pats galingiausias Dievas Perkūnas. Kilusi audra kai kuriem asmenims sukliudė atvažiuoti į šią ceremoniją - net du suorganizuoti laivai neišplaukė į Mičigano ežerą, tačiau mes, aktyviausieji jūros vaikai, buvome vietoje, šalia krikštijamo savo kūdikio, kurio krikšto vardas turi gilią prasmę. Nors pats laivas nedidelis, bet jam buvo suteiktas ketvirtojo Lietuvos prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vardas.

Kaip vyko laivo krikšto ceremonija?
Ceremonijoje dalyvavo ir laivą krikštijo kunigas Antanas Gražulis JS, laivo kapitonas patyręs šaulys Julius Butkus, vėliavą laikė T. Laipšys. Žinoma, taip pat dalyvavo Baltijos jūros šaulių kuopa ir svečiai, vienas jų - iš Vašingtono atvykęs gynybos atašė pavaduotojas plk. ltn. Mindaugas Abalikšta.
Jūros šauliai perskaitė Jono Žemaičio-Vytauto biografiją ir priminė visiems jo nuopelnus Lietuvos tautai, bei pasveikino visus neabejingus jūrai ir vandeniui susirinkusiuosius prie nuostabaus Mičigano ežero Čikagoje.
Šventinimo religines apeigas atliko kunigas A.Gražulis JS, M. Abalikšta įteikė naujam krikštasūniui pagal jūrininkų tradiciją Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos žymenį bei tarė oficialų žodį, linkėdamas gero vėjo ir gerų bangų, meilės jūrai ir Tėvynei bei Dievui. Beje, panašūs žodžiai puošia ir naują Baltijos jūros šaulių vėliavą. Vėliau buvo įteikti padėkos raštai pasirašyti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pasižymėjusiems šauliams T. Laipšiui, R. Butkui, pulkininkui R.Paulauskui, E. Lukoševičiui. Savo ruožtu T. Laipšys padėkojo plk. ltn. M.Abalikštai už tolimą kelią ir nuoširdų bendradarbiavimą su šauliais.
Tai savotiškai mus drąsina ir įpareigoja aktyviai veikti čia, Čikagoje, nepamiršti Lietuvos ir būti tikrais šauliais su šaulių jūrininko dvasia. Taip pat buvo įteikta atminimo knyga apie gen. Joną Žemaitį-Vytautą, tartas iš Vašingtono atvykusio gynybos atašė pavaduotojo plk. ltn. M. Abalikštos žodis. Aš irgi pasveikinau susirinkusiuosius į krikštynas ir įteikiau Baltijos jūros šaulių kuopai filmą apie ketvirtąjį Lietuvos prezidentą Joną Žemaitį. Akcentavau, kad tai žmogus, nesulaužęs priesaikos, karininko duotos Lietuvai.
Šventėje savo kūrybos eiles laive skaitė jūros šaulė Ina Čigaitė, visus sušildė Algimanto Barniškio vadovaujamo choro dainorėlis Algirdas Petravičius, kuris dainavo jūros ir kitas lietuvių liaudies dainas. Visi buvo laimingi ir smagiai šnekučiavosi.
Šventėje taip pat mes plk. ltn. M. Abalikštai padovanojome specialius filmus iš Dariaus ir Girėno bei Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio minėjimo Midway tarptautiniame oro uoste, kuris įvyko šį pavasarį, kovo 11 dieną. Šiuos filmus plk. ltn. M. Abalikšta pažadėjo perduoti LR KAM ministrei R.Juknevičienei ir KAM vadovybei.

Kas vyko po oficialiosios dalies?
Toliau vyko plaukiojimai, išdaigos, maudynės, vaišės, atrakcijos.
Buvo užsiminta ir apie lakūną F. Vaitkų ir jo 75 metų paminėjimą tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje.
Iš Vašingtono atvykusio gynybos atašė pavaduotojo plk. ltn. Mindaugo Abalikštos sūnus Mantvydas sakė, kad šventė paliko jam neišdildomą įspūdį. Gal tai dar vienas būsimas jūrų kapitonas...

Sakykite, o kodėl laivui buvo parinktas būtent Jono Žemaičio-Vytauto vardas?
Visi lietuvių politinių veikėjų planai atkuriant Lietuvos valstybę kartu su Vasario 16 d. Aktu yra prasmingas ir nepamirštamas, įpareigojantis mūsų politinės kultūros paminklas. Turėtume nepamiršti 20 garbingų signatarų bei jų nuopelnų.
Bet ne tik signatarai turi būti atmintini. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Jonui Žemaičiui-Vytautui 1997 m. vasario 14 dieną LR Prezidento dekretu buvo suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). 1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. Kaune Jonui Žemaičiui pastatytas paminklas, o kovo 13-ą dieną, šimtųjų Jono Žemaičio-Vytauto gimimo dienos metinių proga, atidengtas jam skirtas bareljefas ant generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Romuvos sienos Vilniuje. Dėl garbingo ir istoriškai svarbaus Jono Žemaičio vardo buvo pakrikštytas ir šis laivas.

Kuo susiję prezidentai ir laivai?
Yra viena keista istorija apie prezidentus ir laivus.
Šiemet sueis 75 metai, kaip 1935-aisiais, panašiu vasaros laiku, tuometinė Lietuvos Respublika įsigijo pirmą ir vienintelį mokomąjį laivą ir jį pavadino tuometinio prezidento Antano Smetonos vardu. Laivas davė užuomazgą atsirasti Lietuvos Respublikos karo laivynui. Jis buvo naudojamas įvairiems mokymams. Jame praktiką ir tarnybą įgijo daugelis to meto jaunuolių. Mokėsi ir to meto šauliai.
Tačiau minimas laivas turi savotiškai liūdną istoriją. Lietuvą okupavus sovietams laivas buvo inkorporuotas į sovietinį laivyną ir gavo PIRMŪNO pavadinimą, vėliau vadintas OTLICNIK. Kai laivo kapitonas pasitraukė į Vakarus,  sovietams atiteko šis laivas, kaip Lietuvos Respublikos okupacijos objektas.
Niekas iš jūrininkų nepasipriešino sovietams.
LR Karinis laivas A.Smetona ir jo vadovybė bei įgula, stovėję tuo metu vienintialiame LR uoste Šventojoje nepasitraukė į Vokietijos aneksuotą Klaipėdą arba į neutralią Švediją, o galėjo. Tačiau įdomiausia tai, kad laivo likimas ir žūtis siejasi su prezidentu A. Smetona. 1944 m. jis neaiškiomis aplinkybėmis žuvo JAV, Klivlende. Tuo pačiu jo vardu pavadintas laivas, kuris tarnavo sovietams, 1944 metais buvo nuskandintas vokiečių torpedos Suomių įlankoje, tada jis jau vadinosi OTLICNIKU.
Praėjusiais metais estų narai Suomių įlankos dugne surado šį unikalią, įdomią istoriją turintį nuskandintą laivą. Apie tai rašė Lietuvos spauda. Smagu būtų, jei atsirastų iniciatyva šį laivą restauruoti ir pastatyti kaip eksponatą Klaipėdoje. Jei būtų telkiamos lėsos tokiam projektui, galėtų prisidėti JAV lietuvių visuomenė, o ypatingai išeivijos šauliai.

O ką planuojate organizuoti artimiausiu metu?
Kas laukia ateityje?
Baltijos jūros šaulių kuopa kitą mėnesį planuoja Mičigano ežere tęsiant tradicijas prisaikdinti naujus jūros šaulius. Taip pat vienas mūsų bičiulis stato didelį burinį laivą, tad tikimės kitą vasarą jį pašventinti, ir vėl bus graži šventė.
Taip pat kviestume visus prijaučiančius jūrai ir šaulių dvasiai tautiečius papildyti jūros šaulių gretas - visiems kartu būtų įdomiau ir smagiau, gal gimtų naujų idėjų ir tada krikštytume ne tik naujus laivus, gal atsirastų ir naujų gyvybių, naujų būsimų jūros kapitonų (šypsosi).

Ačiū už pokalbį!

Kalbino Kristina Bružaitė

Lietuviška Jūros šventės tradicija tęsiama ir Čikagoje