Čikagos AIDAS

Bajoriška vasaros stovykla: puiki neįgaliųjų vaikų ir jų šeimų integracija į visuomenę

Labdaros ir paramos fondas “Algojimas”, vadovaujamas Aušros Stančikienės, aktyviai rūpinasi Lietuvos neįgaliais vaikais ir jų šeimų integracija į visuomenę, todėl vasaros metu buvo kruopščiai įgyvendintas dar vienas gražus projektas. Neįgalūs vaikučiai su tėveliais, broliais, sesėmis, seneliais ir draugais buvo kviečiami stovyklauti gražiausiuose Lietuvos dvaruose ir sodybose. Profesionalių vadovų ir energingų savanorių pagalba neįgalieji dalyvavo stovyklos programoje kartu su sveikais vaikais.

Kūrybiškumo bei tolerancijos ugdymo stovyklų ciklas buvo pavadintas “Bajoriška vasara dvaruose ir sodybose”. Projektas buvo sudarytas iš 6 pamainų, vyksiančių gražiausiose Lietuvos kampeliuose. Stovyklas jungė bendra idėja ir programa, puikių vadovų bei motyvuotų, specialiai apmokytų savanorių komanda. Čia visi žaisdami, kurdami, sportuodami puikiai praleido vasaros dienas ir atrado savo talentus, o bendraudami su draugais tapo laisvesni, tolerantiškesni, draugiškesni, įgavo pasitikėjimo savimi.

Į nuostabia gamta garsėjančias Molėtų apylinkes liepos 12 dieną, pirmadienį, susirinko 34 energija trykštantys stovyklautojai. Aštuonios šeimos, net su mažiausiomis savo atžalomis, vadovai ir stovyklos savanoriai susitiko didingame Alantos dvare. Pirmą dieną visi stengėsi vieni kitus geriau pažinti, susidraugauti, atrasti draugų panašumus ir suprasti skirtumus. Didžiuliai popieriaus lapai ir dažų paletė sujungė visus bendram meno kūriniui, o į dangų su spalvotais žibintais paleistos svajonės dar labiau suartino visus stovyklos dalyvius.

Antradienį, liepos 13-ąją, stovykla nusidažė visomis vaivorykštės spalvomis. Stovyklautojai ieškojo stebuklingos vaivorykštės ir atrado ją muzikos garsuose, spalvose, judesy ir draugo šypsenoje… O vakare vaikus nustebino linksmas mamyčių sukurtas vaidinimas.

Trečiadienis stovyklautojams – pati bajoriškiausia diena. Lietus neleido susitikti dvare, todėl visi liko mokyklos menėje, kuri dėl darbeliais puoštų sienų buvo praminta „Vaivorykštės“ mene. Čia visi susirinkusieji turėjo bajorišką fotosesiją, sužinojo apie bajoriškus gestus, priesaikas ir herbus. Pasipuošę skrybėlėmis, pasirišę kaklaraiščius bei nusipaišę savo šeimos herbus, kiekvienas jautėsi kaip tikrų tikriausias bajoras. O vakare buvo stebimas puikų naujų draugų – šokėjų pasirodymas „Aš negaliu nešokti“.

Liepos 15-oji, ketvirtadienis - kelionių diena. Stovyklautojui Daumantui visi garsiai sudainavo „Su gimimo diena“ paminėjo jo garbingą 13 metų sukaktį ir sėdo į autobusą. Kalnais kalneliais stovyklautojai atidardėjo į Anykščių „Arklio muziejų“, kur buvo smalsautasi apie bajoriškus gyvulius – arklius. Nuostabiame Niūronių sodžiaus gamtos kampelyje visi turėjo galimybę susipažinti su ruginės duonos kepimo paslaptimis, o sutūpus „Arbatos magijos“ kampelyje kaip tikri bajorai kiekvienas galėjo ramiai gurkšnoti arbatą. Vakare niekas dar nenorėjo išsiskirti: visi džiugiai kartu dūko, žaidė, dainavo…

Liepos 16-oji – paskutinė pirmosios pamainos „Alanta“ diena. Naujai surastiems draugams stovyklautojai gamino atsisveikinimo dovanėles. Visi vaikai buvo apdovanoti už stovykloje pademonstruotas bajoriškas savybes. Paskutinį kartą vaikučiai su tėveliais apsilankė nuostabiame Alantos dvare ir 100 kartų apsikabinę išsiskyrė. Galbūt iki kitos vasaros...

Liepos 19-oji: „Rasos“ stovykla. Antra bajoriškų sodybų stotelė buvo - Lazdijų kraštas. Puikioje kaimo sodyboje „Rasa“ gamta visus lepino nuostabiais vaizdais, žaluma, gėlynais, saule ir vėsiu ežero vandeniu. Čia net arkliai bajoriškai sau ganėsi! Stovyklautojų nuotaikos buvo puikios ir vaikai, ir tėveliai šypsojosi iki ausų!

Liepos 20-oji. Prie pievos žalumo ir dangaus bei ežero mėlynės tądien prisidėjo dar daugiau spalvų. Piešimas ant akmenėlių, vaidinimai, dainos ir šokiai mūsų nuotaiką nudažė visomis vaivorykštės spalvomis.

Kitą dieną Bajoriškoje stovykloje prasidėjo bajoriškos pramogos! Nuo pat ryto iki vakaro visi elgėsi tarsi tikri bajorai: buvo globojami silpnesnieji, maitinami arkliukai, pinami vainikai, kiekvienas piešė šeimos herbą. Tikrieji bajorai papasakojo visokių įdomybių, o vėliau teko bajoriškai prisivalgyti, nes nuostabios virėjos vaišino visus gardžiais cepelinais bei saldžiais ledais.

Liepos 22-oji: kupina įspūdžių dienelė! Ryte stovyklautojai užkopė į visai netoliese esantį Šlavantų piliakalnį. Vakare keliavo į lietuviška Venecija vadinamus Veisiejus. Vaikai ir tėveliai galėjo klausytis gidės pasakojimų apie šį miestelį, apžiūrėti puikų skulptūrų parką, o sutemus stebėti šokančius ir dainuojančius fontanus. Buvo labai gražu ir romantiška!

Liepos 23-iąją bendrais piešiniais, dovanomis draugams, savanoriams, vadovams, dėkingumu sodybos šeimininkams bei 100 apsikabinimų pasibaigė antroji stovyklos pamaina „Rasa“.

Liepos 26-oji: įvyko trečioji stovyklos pamaina nuostabioje sodyboje “Tėviškė”. Šios sodybos įspūdžiai buvo net sueiliuoti pačių stovyklautojų!

„Kai bajorų kraujas verda, susitikę vieną kartą, „Tėviškėj“ mes stovyklavom, vasariškai pramogavom! Su visais susipažinę, draugiškai apsikabinę, leidom naktį mes žibintą - lai jis skrenda, nenukrinta! O toliau – tiktai linksmybės: dainos, šokiai ir maudynės… Daug spalvų suradom dieną, tapėm piešinį nevieną! Į Veisiejus nukeliavom, ten fontanai mus dainavo, o spektakliai po vyšnia kvietė burtis mus drauge… Linksmos dienos greit striksėjo, ir namo keliaut reikėjo… Pailsėję kaip bajorai, tarėme „sudie“ mes oriai!“, - šie prisiminimai dar ilgai išliks kiekvieno atminty.

Rugpjūčio 7-oji: ketvirtoji projekto pamaina - Šešuolėlių stovykla. Visi stovyklautojai grįžo iš puošnaus, erdvaus ir bajoriška istorija dvelkiančio Šešuolėlių dvaro. Susitikusios šeimynėlės čia jautėsi tikrai bajoriškai! Tėveliai domėjosi dvaro istorija, pėrė kailius bajoriškoje pirtelėje, klausėsi paskaitos apie kvapų terapiją.

Vaikučiai patys turėjo meno terapiją: su draugų pagalba kūrė molines švilpynes, muzikos instrumentus, mokėsi dainelių, stebėjo net kelius spektaklius… Žaviose dvaro menėse ir plačiuose soduose vyko profesionalios vaikų fotosesijos su žymiais žmonėmis, o ketvirtadienio vakarą visi klausėsi Šampaninio Kauno choro dainų. Įspūdžių buvo tiek daug, jog net sunku žodžiais nupasakoti!

Rugpjūčio 20-oji: penktoji stovykla „Subata“. Jaukioje “Pakalnės” sodyboje susipažino darnus šeimų būrys. Per dienas visi dainavo, piešė rankomis, kojomis ir pilvais. Liejosi kūryba: buvo gaminamos meškerės, bajoriškos vėliavos, kuriamos nuostabaus grožio lėlytės… Ši stovyklėlė, kuri buvo skirta mažesniesiems, pralėkė akimirksniu.

Rugpjūčio 28-ąją įvyko paskutinė vaikučių ir tėvelių stovykla „Šventoji“. Nors ir trūko saulytės, tačiau pajūryje šeimoms buvo labai gera ir smagu. Meno terapijos pagalba buvo išplautos visos blogos emocijos. Visi pailsėjo, padūko, išmoko naujų dalykų bei susirado tikrų draugų. Nors ruduo jau beldėsi į duris ir palanges, tačiau visi grįžo iš paskutinės bajoriškos stovyklos į namučius kupini teigiamų emocijų, minčių bei prisiminimų.

Peržiūrėjus spalvingas stovyklos “Bajoriška vasara dvaruose ir sodybose” nuotraukas, išties baltu pavydu galima užsikrėsti. Džiugu, kad Lietuvoje vyksta tokie šaunūs projektai, iš kurių daug kas gali pasimokyti. Dar ne vieną kartą labdaros ir paramos fondas “Algojimas” bei jo vadovė Aušra Stančikienė sulauks gražių padėkos žodžių už savo idėjų įgyvendinimą, rūpinimąsi neįgaliais vaikais ir jų šeimų integracija į visuomenę.