Čikagos AIDAS

Lemonte iškilmingai paminėtas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus

Gražų ir karštą sekmadienį, rugpjūčio 8 dieną, Lemonte buvo iškilmingai atšvęsta viena svarbi Lietuvos istorijos data - Žalgirio mūšio pergalės diena. Pasaulio lietuvių centre susirinkę lietuvaičiai ir svečiai paminėjo garbingą 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejų.

Originaliai suorganizuota šventė leido kiekvienam susirinkusiajam regėti įspūdingą šventės programą, išvysti ištaigingais, puošniais karališkais rūbais oriai žygiuojančius didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą, Lietuvos valdovą bei Lenkijos karalių Jogailą su svita. Šventės kulminacija - atidengtas Romualdo Povilaičio paminklas, skirtas Žalgirio mūšiui, kuris nuo šiol visiems apsilankiusiems Lemonte primins šią galingą pergalę.

Nesu skaičiusi, koks oras buvo tikrąją Žalgirio mūšio dieną, tačiau kad ir koks jis bebuvo, istorija parodė, jog joks lietus nebūtų galėjęs sustabdyti į žūtbūtinį mūšį besiveržiančių karių. Mūšio pergalė visiems laikams pakeitė mūsų istoriją, padarydama Lietuvą ir Lenkiją vienomis galingiausių Europos valstybių. Vasaros lietutis neatbaidė ir į Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų gausiai susirinkusių dalyvių bei svečių.

Jubiliejinę šventę surengė JAV Lietuvių Bendruomenės Vidurio Vakarų apygarda, talkinant Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungai, JAV Lietuvių Jaunimo Sąjungai ir Amerikos Lietuvių Tarybai. Skambant iškilmingam maršui, į žalią Pasaulio lietuvių centro pievą lydimi būgnininkų įžygiavo generolo Teodoro Daukanto Jūrų, Vytauto didžiojo rinktinės, Cicero ir Baltijos kuopų šauliai, vadovaujami Sigito Savicko. Juos sekė “karališkosios” poros – Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas (“Žaltvykslės” aktorius Alvydas Jonaitis) su žmona Julijona (Austėja Kaveckaitė), karalius Jogaila(“Žaltvykslės” aktorius Tomas Umbrasas) ir karalienė Jadvyga ( Karolina Zigmantaitė) su svita. Šventę pradėjo Algimantas Barniškis, pakvietęs kalbai LB Vidurio Vakarų Apygardos pirmininkę Ireną Vilimienę, kuri pristatė šventėje dalyvaujančius svečius: Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Čikagoje pavaduotoją Ramūną Lodą, Lenkijos Respublikos generalinio konsulo Čikagoje pavaduotoją Robertą Rusieckį ir jo žmoną Moniką, Lietuvos Respublikos garbės konsulą (Palm Beach, FL) Stanley Balzeką, Jr., JAV LB KV vicepirmininkę Mariją Remienę, ŠALSS pirmininką bei ALT’o direktorių Paulių Vertelką, Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos pirmininkas Vilius Trumpjonas ir JAV LJS pirmininkę Austėją Kaveckaitę.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas perskaitė manifestą-kreipimąsi į krikščionijos karalius ir kunigaikščius, kuriame išteisino Žemaičių sukilimą ir paaiškino, dėl ko jis buvo priverstas atimti atgal Žemaitiją.

Pasak Lenkijos karaliaus Jogailos, kryžiuočiai ”nesigailėjo nei aukso kalnų, nei milžiniško triūso bei darbo, idant priderančiai pasiruošti žygiui“. Apie Žalgirio mūšio istorinę reikšmę kalbėjo Lietuvos Respublikos gen. konsulės Čikagoje pavaduotojas Ramūnas Loda, Lenkijos Respublikos generalinio konsulo Čikagoje pavaduotojas Robertas Rusiecki ir ŠALSS pirmininkas, ALT’o direktorius Paulius Vertelka.

JAV LB Vidurio Vakarų apygardos narys Ernestas Lukoševičius akcentavo, jog visuomet minimas Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, o nuošalyje (neretai ne itin garbingoje vietoje) lieka karalius Jogaila, tad turėtume nepamiršti ir šio karaliaus, kurio dėka per Melno taikos sutartį buvo išsaugotas gražus Lietuvos kampelis – Palanga ir Šventoji. “Sudarant 1422 m. Melno taiką, joje visam laikui kryžiuočiai atsisakė Žemaitijos Lietuvos naudai, tačiau jie pareikalavo Palangos ir pajūrio, kad susijungtų su Livonijos Ordinu. Vytautas sutiko dėl šventos ramybės atiduoti dabartinį mūsų auksinį pajūrį, tačiau, kaip bebūtų keista, Jogaila (kurio, deja, lietuviai nemėgsta), kategoriškai nesutiko, nors atrodytų - tai maža smulkmena, bet kokia ji svarbi visai dabartiniai Lietuvos geopolitinei padėčiai ir iš to išplaukiančioms istorinėms pasekmėms ne tik lietuvių, bet ir latvių tautai. Todėl mažiausiai ką mes turėtume padaryti Jogailai - pastatyti vardant šito ženklo Palangoje jam paminklą. Jis to vertas“, - sakė jis.

 Taip pat E. Lukoševičius prie paminklo visiems priminė garsaus istoriko prof. E.Gudavičiaus žodžius, kurie turi prasmę. Profesorius pasakė, kad mums reikia sugrąžinti Jogailą iš pragaro į žemę, o Vytautą nuleisti iš dangaus. Žodžiai labai prasmingi. Taipogi E. Lukoševičius išreiškė mintį, jog Vytautą mes galime laikyti genialiu, o Jogailą-talentingu. Tuo laiku tokios asmenybės sutiko viena kitą ir tik papildydamos viena kitą pasiekė šiuos istorinius laimėjimus, kuriais mes dabar didžiuojamės. Tad turime atiduoti deramą pagarbą Žalgirio mūšio kariams – be jų ištvermės, kančių, kovos, vargo ir atsidavimo, skausmo, argi švęstume šią pergalę.

Svečiams ir namiškiams koncertavo “karališkų rūmų” artistai: “Gabijos” skudutininkai (vadovė Genovaitė Razumienė), „Dance Duo“ šokėjos (vadovė Sandra Krumhorn), savo kūrybos eilėraštį apie Žalgirio mūšį deklamavo Vilija Varkalytė, dainavo Agnė Giedraitytė. Vėl pasigirdę maršo garsai pakvietė visus prie paminklo, skirto Žalgirio mūšiui, kurį sukūrė vietinis menininkas Romualdas Povilaitis.

Tėvui Antanui Saulaičiui sukalbėjus maldą Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas ir karalius Jogaila atidengė paminklą. Vėliau prie paminklo buvo padėtas autentiškas akmuo, atgabentas iš Žalgirio mūšio lauko, kurį iš Lenkijos atvežė du Čikagos lietuviai Jonas Vainius ir Rimas Uždavinys. Buvo pagalvota ir apie kitataučius svečius, panorusius sudalyvauti gražioje šventėje. Į anglų kalbą aiškiai ir tiksliai vertė Viktoras Kelmelis.

Į jubiliejinę šventę atvykęs garbingas užsienio svečias mongolų–totorių atstovas Magnat Tuma, prie paminklo sukalbėjo maldą už totorių karius, dalyvavusius ir žuvusius Žalgirio mūšyje. Dalyvavo ir jaunas žydų bendruomenės atstovas Emanuelis Marman, taip pat sukalbėjęs maldelę. Žydų bendruomenės atstovas, kurio šaknys iš Lietuvos gražaus miesto – Kėdainių, paaiškino, kad prie mūšio bei pergalės prisidėjo ir žydai. Litvakai (Lietuvos žydai) Vytauto laikus laiko aukso amžiumi, nes jiems tuo laikotarpiu buvo suteikta daug įvairių privilegijų. Vytauto valdymo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 6000 žydų. Taipogi šventėje dalyvavo JAV baltarusių bendruomenės atstovas Zigmundas Buinevič.

Jubiliejiniame minėjime LR konsulo Čikagoje pavaduotojas Ramūnas Lodas įteikė padėkos raštus Algimantui Barniškiui ir Rimantui Požemeckui. O po iškilmingosios dalies visi vaišinosi “Lithuanian plaza” pagamintu gardžiu maistu, gaivinosi alumi, kokteiliais ir kitais gaiviais gėrimais, smaližiavo “Ingman” ledais, bandė laimę loterijoje, tarp kurių buvo tokios vertingos dovanos kaip “Draugo” bei “Amerikos Lietuvio” laikraščių prenumeratos, kvietimas apsilankyti naujoje kavinėje “European Cafe” (dviems asmenims), bendrovės “Food Depot International” prizai.

Visi šoko iki devinto prakaito, nepaisant svilinančios saulės. Žalgirio mūšis buvo nuožmus ir karštas, gal todėl ir diena pasitaikė karšta, tam kad dalyviai nors šiek tiek pajustų ano meto dvasią. Apygardos pirmininkė Irena Vilimienė valdybos vardu padėkojo LB Brighton Parko, E. Chicago, Lemonto, Marquetparko, Naperville apylinkių pirmininkams, apylinkių lietuviams, visiems talkininkams vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie šventės ruošos darbų. Linksmai ir gausiai apygardos lietuviai pažymėjo Žalgirio mūšio jubiliejų.

Tai šventė, kuri mus, lietuvius, suburia į vieningą būrį, parodydama, kad mes mokame ne tik sunkiai dirbti, bet ir šauniai švęsti.

Vanda Vaitulionienė Nuotraukų autorė - Rūta Pažemeckienė