Neeilinė šventė Gedimino lituanistinėje mokykloje
Po šeštadienio pamokėlių šventinį paminėjimą vaikučiams ir supažindinimą su Lietuvos garbingomis datomis originaliai pravedė mokyklos mokytojos, truputį paklausinėdamos mokinių, ką šie žino apie tėvynę, ir trumpai papasakodamos apie istorinių datų svarbą ir reikšmę. Po to vaikučiai gavo kūrybinę užduotį – papuošti Lietuvą. Visi mokinukai turėjo ant specialaus tėvynės žemėlapio suklijuoti pačių padarytas spalvingas savo dovanėles Lietuvai – margus drugelius. Po paminėjimo visi mokyklos vaikučiai, jų tėveliai bei svečiai rinkosi į šv. Mišias, kurias aukojo kunigas Gediminas Jankūnas.
Po mišių Gedimino lituanistinės mokyklos direktorė Violeta Rutkauskienė dar kartą susirinkusiems priminė reikšmingas Lietuvos valstybės istorines datas ir jų svarbą kiekvienam tautiečiui bei buvo perskaitytas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.
Vėliau prasidėjo šventinė vaikučių programėlė, skambėjo lietuviškos dainos, eilėraščiai apie tėvynę bei kūrybingi šokiai su liaudiškais motyvais.
Po programėlės visi rinkosi į aukcioną, prieš tai pasivaišinę mokyklos suorganizuotomis saldžiomis vaišėmis.
Tautodailininkas Romas Povilaitis mokyklai padovanojo savo rankų darbo autorinių metalo ir gintaro dirbinių, todėl vyko specialiai surengtas aukcionas, kurių metu surinktos lėšos buvo skirtos Gedimino lituanistinei mokyklai. Visi dalyvavusieji galėjo įsigyti liaudiškų, unikalių, kokybiškų, autentiškų, vienetinių menininko dirbinių.
Po renginio mokyklos direktorė Violeta Rutkauskienė paprašė svečio pasirašyti į Lietuvos vardo tūkstantmečio proga užvestą svečių knygą, į kurią nuoširdžius linkėjimus mokyklai parašė jau nemažai garbingų žmonių, tad ir Romas Povilaitis įamžino savo palinkėjimą.
Kol svečias nedingo iš akiračio, nutarėm jį pakalbinti.
Kaip vertinate įvykusį aukcioną?
Nesitikėjau, kad bus toks šaunus aukcionas ir taip noriai žmonės domėsis mano dirbiniais bei palaikys mokyklą. Šis laikotarpis nėra lengvas niekam, gi visame pasaulyje kalbama apie ekonominį nuosmukį, žmonės mažiau uždirba, labiau taupo. Todėl iš tiesų buvo malonu, kad taip noriai mokyklą lankančių vaikučių tėveliai dalyvavo aukcione.
Ar seniai užsiimate tautodailės menu?
Jau virš 40 metų gaminu dirbinius savo rankomis. Esu padaręs nemažai įvairių darbų: šimtų šimtai rūpintojėlių, suvenyrų, kryželių.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Dar Lietuvoje, būdamas 12-os metų, aš su kišeniniu peiliuku pradėjau drožinėti. Tai gal buvo 1942-1944 metais. Žinoma, gaudavau „velnių“ nuo savo mamos, kad pridrožinėju ir šiukšlinu virtuvę, tačiau, kaip matot, net barniai manęs neišgąsdino ir tęsiu sėkmingai savo pomėgį toliau.
Vadinasi, drožinėjimas – Jūsų pragyvenimo šaltinis?
O ne. Kad ir kaip norėjau, bet žinojau, kad iš meno pragyventi sudėtinga, todėl teko pasirinkti kitą profesiją. Kadangi rankos yra mano pagrindinis instrumentas, todėl pasirinkau mediciną, tapau stomatologu. Beje, irgi sėkmingai dirbau šioje srityje net 33 metus. O štai dabar ir vėl grįžau prie savo didžiausio pomėgio (šypsosi pašnekovas).
Kiek laiko trunka padaryti vieną savo kūrinį?
Įvairiai. Galiu per porą valandų ką nors išdrožti, o būna ir tokių darbų, kad užtrunka ne tik porą valandų, dienų, bet ir keletą savaičių.
Daug klientų ir užsakymų turite?
Pakankamai. Jų atsiranda, nes mano kūriniai atspindi Lietuvą, nes juose gausu tautinės simbolikos. Dirbinius užsako žmonės vestuvėms, krikštynoms, dovanoms. Ypač dirbinius mėgsta pirkti lietuviai savo draugams amerikiečiams, kurie neturi galimybės niekur kitur įsigyti gintarinių, medinių suvenyrų. Norintieji gali užsisakyti dirbinius tel. 630-257-7352.
Ar neketinate pailsėti nuo šio savo pomėgio?
Ne, man tai didžiausias džiaugsmas ir atgaiva. Galiu dirbti nuo ryto iki vėlaus vakaro ir, rodos, niekada nepavargsiu (šypsosi).
Ačiū už pokalbį!
Kristina Bružaitė
kristina@ethnicmedia.us
(0)
11-Mar-2010 10:35 pm
