Ziono parapija švęs 100 metų jubiliejų (Čikagos AIDAS)

Mūsų pasaulis

100 metų sukaktis – nemažas jubiliejus. Spalio 10 dieną Ziono parapija švęs šimtmečio gimtadienį. „Nėra daug lietuviškų parapijų, kurios sulaukė tokio amžiaus šioje svetingoje šiaurės Amerikos šalyje, o kad liuteronai, Lietuvoje būdami krikščioniška mažuma, sulaukė tokio jubiliejaus ir dar išliko lietuviška parapija - tai jau Dievo malonės stebuklas“, - džiaugiasi aštuntasis parapijoje dirbantis kunigas Valdas Aušra.
Puiki proga pakalbinti kunigą ir sužinoti daugiau apie šventę.
Bažnyčiai – jau 100 metų. Kokia šios bažnyčios istorija?
Tikriausiai galima įsivaizduoti, kad per 100 metų parapijos gyvenimą jos istorija turėtų būti gana spalvinga. Visko neišvardinsi. Jau vien bažnyčios įkūrėjo biografija ko verta! Kunigas Martynas Keturakaitis XIX amžiaus antroje pusėje tarnavo Tauragės liuteronų bažnyčios klebonu ir tais lietuviškos spaudos draudimo metais slapta iš Mažosios Lietuvos (Rytprūsių) veždavo lietuvišką literatūrą į Lietuvą ir ten ją platindavo. Už tai buvo suimtas ir ištremtas į Kaukazą. Iš tremties pabėgo ir per Turkiją sugrįžo į Mažąją Lietuvą. Caro valdžiai pradėjus reikalauti, kad jis būtų išduotas, pasitraukė į JAV.
Filadelfijoje M. Keturakaitis 1895 metais įkūrė lietuvių liuteronų parapiją. 1900 metais persikelia į Collinsville, Ilinojuje ir ten įkuria lietuvių liuteronų parapiją (1903). Nuo 1903 metų kartą per mėnesį atvažiuodavo į Čikagą patarnauti lietuviams liuteronams. Taip 1910 metų gruodžio 4 dieną oficialiai įsikuria Ziono Lietuviška Evangeliška-Liuteriška Nepermainyto Augsburgo Išpažinimo parapija, kurią šiandien mes vadiname paprasčiausiai Ziono (Lietuvių) Evangelikų Liuteronų bažnyčia.
Kiek iš viso būta kunigų parapijoje?
Jau 1911 metų birželio mėn. parapija pašaukia tarnauti Joną Razoką, kuris buvo pirmasis pastovus parapijos kunigas. Įskaitant kunigą M.Keturakaitį, aš esu aštuntasis parapijos kunigas. Šimtą metų švenčiančiai parapijai, tai nėra daug. Parapiją be minėtų kunigų aptarnavo kun. Jonas Razokas (1921-1934 – ankstesniojo kunigo pusbrolis), kun. Evaldas Korys (1934-1946), kun. Elmer Naujokas (1947-1949), iš Lietuvos per Vokietiją emigravęs kun. Jonas Pauperas (1949-1971), parapijos sūnus kun. Jonas Juozupaitis, ištarnavęs parapijoje ilgiausiai (1972-2002), ir aš, kun. Dr. Valdas Aušra. Atėjau į parapiją 2001 tarnauti vikaru, o pasitraukus kun. J.Juozupaičiui į pensiją 2002 lapkričio mėnesį tapau jos klebonu.
Parapija kelis kartus kėlėsi keisdama savo maldos namus. Pradžioje glaudėsi First German Lutheran Church of Trinity, kuri ir dabar stovi Čikagos Bridgeport rajone. Nuo 1915 iki 1922 metų jau turėjo savo mažą medinį pastatą Bridgeport rajone. 1922 metais persikėlė į daug didesnį bažnyčios pastatą Čikagos Pilsen rajone, kurią dabar naudoja sekmininkai. 1974 metais persikėlė į Oak Lawn priemiestyje esančią bažnyčią, kurią mes praplėtę ir perstatę ir dabar naudojame savo reikmėms.
Kaip Jūs atsidūrėte šioje bažnyčioje?
Į Čikagą aš grįžau 1998 metais tęsti savo prieš kelis metus pradėtų mokslų. Beveik nuo pat pirmųjų dienų kunigas Jonas Juozupaitis įtraukė mane į parapijos veiklą: vesdavau pamaldas, dirbau raštinėje sekretoriaus darbą. 2001 metais susidarius tam tikrom sąlygom, parapija suteikė man pašaukimą tarnauti parapijoje antruoju kunigu – kunigas J.Juozupaitis sumažino savo veiklą ir jam reikėjo pagalbininko. Lietuvos liuteronų bažnyčios tuometinis vadovas Vyskupas Jonas Kalvanas Jr. davė leidimą, tuometinis Lutheran Church Missouri Synod vadovas sutiko, ir taip nuo 2001 metų rugsėjo 1 dienos pradėjau oficialiai dirbti parapijoje. 2002 metų lapkričio 3 dieną kunigas J.Juozupaitis pasitraukdamas į pensiją su vietinės vyskupijos sutikimu, įvedė mane į parapijos klebono pareigas. Tokia trumpa mano buvimo Zione istorija.
Iš kur kilo bažnyčios pavadinimas?
Parapijos pavadinimo priežasties mes negalime iš tikrųjų atsekti. Tačiau šis pavadinimas – „Ziono“ liuteronų bažnyčia – nėra unikalus. Apsižvalgę aplink mes pamatysime ir daugiau „zionų“. Zionas (kartais lietuvių literatūroje rašoma „Sionas“) yra kalnas ant kurio yra pastatytas Jeruzalės miestas. Pagal Šventąjį Raštą, Dievo karalystė pirmiausiai bus įsteigta Jeruzalės mieste, ant Ziono kalno, nuo kur ji paplis po visą pasaulį. Gal šis pavadinimas išreiškia parapijos steigėjų ambiciją ir pasiryžimą nenuilstamai skleisti Evangelijos Dieviškąją Gerąją Naujieną ir už parapijos ribų?
100 metų jubiliejus - didelis pasiekimas. Kaip ruošiatės pažymėti šią šventę?
Išties iš visų Čikagoje likusių lietuviškų parapijų (įskaitant katalikiškas) mes esame pati seniausia. Todėl norime, kad ir iškilmės būtų atitinkamos, nežiūrint į tai, kad mes nesame labai didelė parapija.
Šeštadienį, spalio 9 dieną 1 val. po pietų, parapijos Rūtos moterų draugija ruoš savo draugijos narių kasmėnesinį susirinkimą, į kurį kviečia ateiti buvusius parapijiečius ir parapijos draugus kartu su jomis pasidžiaugti šia didele Dievo malone. O sekmadienį, spalio 10 dieną 10 val. ryto bursimės į iškilmingas pamaldas giedoti džiaugsmo giesmių ir garbinti Dievą už Jo jau 100 metų nesibaigiančią malonę skirtą lietuviams emigrantams ir kitiems parapijos nariams. Į iškilmingas pamaldas įsijungs kartu su savo kunigu Liudu Miliausku ir mūsų broliška Tėviškės lietuvių liuteronų parapija. Giedos parapijos choras, solistai. Anglų kalba pamokslą sakys vietinis mūsų vyskupas Daniel Gilbert, o kadangi mes priklausome ir Lietuvos liuteronų bažnyčiai, tai pakvietėme vyskupą Mindaugą Sabutį, kad jis pasakytų pamokslą lietuviškai. Po pamaldų rinksimės į Chato Del Mar restoraną pokyliui. Norint dalyvauti pokylyje, reikia iš anksto sumokėti ir užsakyti vietas. Laukiame daugelio kilmingų svečių, JAV lietuvių bendruomenės atstovų, Lietuvos Respublikos diplomatų.
Kas organizuoja jubiliejinę šventę?
Šventę organizuoja visas būrys žmonių. Mano pareiga yra iškilmingosios pamaldos: liturgija, giesmės, pamokslautojai ir t.t.
Girdėjau, jog šventėje dalyvaus garbių svečių...?
Mes sukvietėme nemažą būrį garbingų svečių. Šiandien dar per anksti kalbėti, kas dalyvaus. Juk liko dar mėnuo iki iškilmių ir daug kas dar nėra atsiuntęs atsakymų. Ateikite į šventę ir patys pamatysite. Parapijos 95-metyje dalyvavo generalinis konsulas Čikagoje A.Daunoravičius, tuomet buvęs Lietuvos Respublikos ambasadoriumi JAV, o dabar dabartinis Europos Sąjungos atstovas Afganistane V. Ušackas.
Kiek išeivių iš Lietuvos priklauso Jūsų parapijai? Ar pamaldos gausiai lankomos?
Parapijos sąrašuose turime 314 asmenų: čia skaičiuojant ir ką tik gimusius kūdikėlius. Pagal katalikiškus standartus, esame maža parapija. Net ir pagal liuteroniškus mes esame prie mažesniųjų, nors savo geriausiomis dienomis skaičiuodavome apie 600 šeimų. Tiesa pasakius, ne visi parapijiečiai yra lietuviai.
Parapijos gretose turime apie 15-20 procentų asmenų, kurie nieko bendro su lietuviais neturi, tai daugiausia iš kaimynystės prisijungę žmonės. Dėl kalbinių skirtumų kiekvieną sekmadienį turime 2 pamaldas: angliškai ir lietuviškai. Jos nėra labai gausiai lankomos. Daugiausiai žmonių susilaukiame per didžiąsias šventes. Tada daug parapijiečių prisimena, kad yra bažnyčia, kad yra Dievas, kad yra pareiga. Tada ateina nemažai ir lietuvių bendruomenės žmonių, kurie nėra įsijungę į kitas parapijas.
Jubiliejinę dieną nusimato mišios trejomis kalbomis? Kokiomis?
Dar visai nesenai be minėtų 2 kalbų pamaldų, sekmadieniais turėdavome ir pamaldas vokiečių kalba. Vokiškajai parapijos grupei stipriai sumažėjus, pamaldų atsisakėme, bet išliko tradicija rengiant jungtines pamaldas, jų metu naudoti visas tris kalbas: lietuvių, anglų ir vokiečių. Turime skaitinius 3 kalbom. Renku parapijines giesmes, kurias galima būtų giedoti iš karto 3 kalbomis ir t.t. Šios pamaldos bus ne išimtis. Tai mūsų parapijos unikalumas.
Lietuvos Liuteronų bažnyčios vadovo pagerbimas, aplankant Jūsų bažnyčią yra skirtas būtent šiam paminėjimui. Ar dažnai sulaukiate vyskupo Mindaugo Sabučio?
Vyskupo Sabučio sulaukiame, sakyčiau, gana dažnai. Taip gavosi, kad per paskutinius kelis metus jis apsilankė kartą metuose. Ir tuo labai džiaugiamės, nes mums tai rodo, kad mes esame integrali Lietuvos liuteronų bažnyčios dalis ne tik „ant popieriaus“, bet ir realiame gyvenime. Tai dvasiškai sustiprina mūsų parapijiečius ir jie aktyviau įsijungia į darbus mūsų mažame Viešpaties vynuogyno kampelyje. Ryšys su tėvyne pasidaro ne tik idealizuotas vaizdinys, bet įgauna realią išraišką.
Galbūt ką nors norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams, savo parapijiečiams?
Noriu paraginti tiek parapijiečius, tiek ir lietuvių bendruomenės žmones spalio 10 dieną, 10 val. ryte, ateiti į mūsų šventę. Norėčiau, kad šis jubiliejus mums primintų, jog tik sutartinai, bendru darbu ir bendra malda, mes galime išlaikyti savo lietuviškas parapijas atviras, o tradicijas gyvas. Tik su Dievo laiminimu Ziono liuteronų bažnyčia jau 100 metų skelbia Viešpaties Jėzaus Gerąją Naujieną ir intensyviai dirba dvasinį bei kultūrinį darbą lietuvių išeivijos tarpe. Todėl neužmirškime atiduoti Jam vertą pagarbą ir padėką.
Aukščiausiasis Dievas telaimina jus visus, mielieji!

Ačiū už pokalbį!

Kalbino Kristina Bružaitė