Pasitinkant trumpiausią naktį
Artėja Joninės viena seniausių ir magiškiausių švenčių. Joninių pavadinimas atėjęs iš Katalikų Bažnyčios liturgijos: tai Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė, kuria pavadinta vasaros saulėgrąžos šventė. Krikščioniškoji šventė susipina su senosiomis saulės virsmo, gamtos atsinaujinimo apeigomis.
Pagonybės laikais protėviai švęsdavo Rasos, arba Kupolių, šventę, kuri tęsdavosi net 14 dienų. Senoliai šventai tikėjo rasos galia– juk ji gaivindavo žemę po kaitrios dienos. Žmonės manydavo, kad rasa gali atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų. Anot senolių, ypatingą gydomąją galią ji turėjusi Joninių rytą. Per Rasos šventę buvo garbinama suvešėjusi augalija, todėl šventės išvakarėse buvo renkamos žolės – kupolės. Iš kupolių nupintus vainikus plukdydavo ežeruose arba upėse, jais puošdavo galvas, dabindavo namus. Rasos šventė baigdavosi vakare prie laužo, kurio ugnies buvo stengiamasi parsinešti namo ir ja užkurti namų židinį.
Kaip bevadintumėme: Kupolinėmis, Rasa ar Joninėmis, tai yra gamtos šventė, švenčiama gamtoje ir su gamta. Žolynai šiuo metu turi daugiausia galios, o vaistažolės gydomųjų savybių: jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo.
Be abejo, svarbiausias Joninių akcentas – paparčio žiedo ieškojimas. Sakoma, kad šis žiedas žydi tik akimirksnį, pasirodo tik vieną kartą gyvenime ir tik labai geriems žmonėms.
Apie Jonines, jų kilmę, tradicijas kalbiname Joninių VASA parke režisierių ir „Baltic Entertainment“ vadovą Arūną Augustaitį, šiais metais organizuojantį gražią šventę, kurioje netrūks sakralumo, magiškumo, tikrų apeigų, žaidimų ir linksmybių iki vidurnakčio!
Arūnai, kaip manote, ar gajos lietuviškos tradicijos išeivijoje?
Vyresnės kartos lietuviai, gyvenantys šiame krašte, stipriai puoselėja lietuviškas tradicijas savo šeimose, stengdamiesi jas perduoti jaunosioms kartoms. Atsidūrę toli nuo tėvynės, papuolę į kito krašto aplinką, daug dėmesio ir pastangų turime skirti savo tautos vertybių išlaikymui. Daug naujos kartos lietuvių, čia apsigyvenusių prieš keletą dešimtmečių ir vėliau, dirba lietuviškose mokyklose, kuria meninius kolektyvus, organizuoja kultūrinius renginius, šventes, taip puoselėdami, stiprindami lietuviškus papročius bei tradicijas.
Kokios šventės, Jūsų nuomone, yra svarbiausios lietuviams kultūriniu atžvilgiu?
Manau, kad kultūriniu atžvilgiu svarbiausios yra kalendorinės Lietuvos šventės, kurias visi švenčiame. Viena iš jų yra Joninės.
Kuo reikšmingos Joninės?
Tai pati gražiausia ir paslaptingiausia vasarvidžio šventė, kai sulaukiame ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties. Joninės yra ypatinga diena, svarbi savo pagoniškomis tradicijomis, pikantiškomis ir savitomis apeigomis, kurios šiandien dažnai užmirštamos. Reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai bei tam tikros apeigos: laužų deginimas, vainikų pynimas ir kupoliavimas (linksminimasis, žolelių rinkimas su dainomis) bei paparčio žiedo ieškojimas - pagrindinis Joninių ritualas, simbolizuojantis naują pažinimą, laimės ir turtų atradimą.
Gilioj praeity tie laikai, kai lietuvių protėviai šimtamečių ąžuolų prieglobstyje švęsdavo Jonines. Senoji kultūra mums ypač reikšminga, todėl turėtume tai išsaugoti. Netekę praeities mes liktume be šaknų.
Kada atsirado šios šventės užuomazgos?
Joninės švenčiamos daugelyje kitų Europos kraštų jau nuo neatmenamų laikų. Pagonybės metu mūsų protėviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis ir švenčiama naktį iš birželio 23-ios į 24 dieną.
Joninės senovėje ir dabar - kuo jos skiriasi?
Senovėje, kai lietuviai buvo pagonys, Joninių naktis buvo apsupta magija ir burtais, pilna paslapčių ir pavojų. Visą naktį degdavo laužai, apšviesdami laukus, nubaidydami visas skrajojančias raganas ir piktas dvasias, mėginančias pakenkti gyvuliams ir pasėliams. Būdavo stengiamasi apsisaugoti nuo raganų pakerėjimo.
Vėliau laužai būdavo deginami pasilinksminimui. Prie jų būdavo dainuojama, šokama, vaišinamasi. Anksčiau manyta, kad pora, peršokusi per baigiančio degti laužo žarijas nepaleisdama rankų, tais metais susituoks ir visą gyvenimą bus kartu.
Joninių naktis pati trumpiausia, todėl jauni net gulti tą naktį neidavo, kad nepramiegotų saulėtekio ir pamatytų bešokinėjančią saulę, nes tikėdavo būsią sveiki ir laimingi visus metus. Vanduo taip pat turėdavo stebuklingos galios. Tikėta, jog jei išsimaudysi tekančiame vandenyje arba nuogas išsivoliosi rasotoje žolėje - niekada nesirgsi ir visuomet jaunai atrodysi.
Labai svarbus tą naktį magiškas paparčio žydėjimas ir jo žiedo suradimas, vainikų pynimas ir metimas į upės vagą, norint atspėti savo ateitį.
Lietuvių šventėse žiūrovų nebūdavo. Jų neturėtų būti ir šiandien, kai mums burtai jau neturi tokios svarbios reikšmės. Publika turėtų dalyvauti ten, kur daug apeigų ir ritualų, kad galėtų pasidžiaugti magija, išmėgintų įvairius burtus, sektų bauginančias pasakas apie raganas ir nelabas dvasias, pamėgintų pajusti paparčio žiedo stebuklingumą.
Jeigu šventėje reiškiasi gyvybingoji esmė, žiūrovai patys tampa šventės dalyviais. Kiekvienas tampa tarsi maža dalelė, kurioje telpa ir vyksta šventės misterija, pakylėjanti žmogų. Gaila, kad dabar Joninės praranda sakrališkumą ir pagrindinę jos prasmę, šventumą pakeičia pramoginiai dalykai, dalyviai tampa pasyvūs stebėtojai, norintys smagiai užpildyti laiką.
Nereikėtų Joninių šventės sutapatinti su vasaros festivaliu, kurio pagrindiniai akcentai yra verslininkų mugė, prekyba lietuvišku maistu, svaiginančiais gėrimais, meniniai kolektyvų koncertai ir sportinės varžybos.
Laužas ir prie jo sklindančios dainos, linksma muzika, šokiai, vaišės yra būtina Joninių nakties atributika, turėtume to neužmiršti.
Ar Amerikos lietuviai švenčia Jonines?
Kai beveik prieš du dešimtmečius atvykau į Čikagą, čia Joninės nebuvo švenčiamos. Pirmąsias Jonines surengėme Čikagos Jaunimo Centre 1996 metais. Kitais metais šventėme Pasaulio Lietuvių Centro kieme, Lemonte. Vėliau atsirado daugiau šios šventės rengėjų ir Joninės dabar organizuojamos kasmet, kartais net keliose vietose. Kiek žinau, Jonines kiekvienais metais Amerikos lietuviai švenčia ir kitose valstijose.
Kaip pasiūlytumėte tautiečiams švęsti šias Jonines?
Šventė yra kasdienybės pertrauka, įprastinės veiklos nutraukimas. Todėl labai svarbu surengti šventę tinkamoje vietoje, kad neprarastume jos prasmės. Nuo to, kaip ir kur šventė pravedama, priklauso jos sakralumas bei poveikis žmogui. Žinoma, senovės papročius, apeigas ir ritualus reikia derinti su šiuolaikinėmis pramogomis.
Jei dar nesugalvojote, kur švęsti Jonines, kviečiame šį sekmadienį atvykti į nuostabų šimtamečių ąžuolų VASA parką ant Fox upės kranto. Šiame jaukiame ir gražiame gamtos prieglobstyje pajusite gėrį, viltimi palydėsite svajones ir šauniai pasilinksminsite.
Atvykę į šventę turės praeiti pro specialiai šventei paruoštus ir papuoštus vartus. Čia svečiai bus apšlakstomi gaiviu vandeniu, simbolizuojančiu vasaros apsivalymą, tarsi atgimimą. Ąžuolų vainikais bus sveikinami ir apdovanojami Jonukai, Janytės, Rasytės.
Jūsų laukia įvairios linksmybės ir geriausi Čikagos lietuvių muzikantai bei svečiai! Saulei leidžiantis suliepsnos didžiulis Joninių laužas, pražys laimės ir aiškiaregystės simbolis - paparčio žiedas. Paslaptingiausią metų vakarą pratęsime Joninių nakties burtais ir spėjimais, o palydėsime plukdant žvakutėmis papuoštus vainikus ir dainuojant širdžiai mielas lietuviškas dainas. Svečius vaišins lietuviški restoranai. Automobiliai bus statomi didelėje, aptvertoje aikštėje prie įvažiavimo į parką.
Parko vartai atidaromi nuo vidudienio. Jeigu lytų, jūsų laukia didžiulė pastogė su scena ir grindimis šokiams. Jei bus karšta - atgaivins jaukios patalpos su vėsintuvais.
Šoksime. Dainuosime. Žaisime. Dalyvausime įvairiuose konkursuose, varžytuvėse, lenktynėse. Vyks vertinga loterija ($5000 vertės). Generalinis rėmėjas – lietuviška kompanija „Baltic Business Center“ (geriamo vandens filtravimo sistemos ir servisas).
viečiame talentingus menininkus prisijungti prie mūsų šventės programos!
Dėmesio! Svaigalais neprekiausime, o norintys galės atsivežti savo gėrimų. Nedraudžiama.
JONINĖS 2010 įvyks birželio 20 d., sekmadienį. Pradžia 2 val. po pietų ir tęsis iki vidurnakčio.
VASA Parkas randasi South Elgin, 5 mylios į pietus nuo 90 greitkelio, 31 keliu, arba 7 mylios į šiaurę nuo Saint Charles, važiuojant 31 keliu, prie Fox upės.
Išsamesnė informacija ir muzikinė programa:
www.balticenter.com arba tel.: 847-494-9046.
Ačiū už pokalbį ir iki susitikimo šventėje!
Kalbino Kristina Bružaitė
Nuotraukose: akimirkos iš ankstesnių Joninių.
Fotografijos Rūtos Pažemeckienės ir Arūno Augustaičio.
Pasitinkant trumpiausią naktį
(0)
17-Birželio-2010 12:44 pm
