Skandalingą fotografą suviliojo Čikaga (Čikagos AIDAS)

Mūsų pasaulis

Apie Pripsą, įgijusį skandalingo fotografo-menininko vardą, žino kone kiekvienas Lietuvoje, tačiau ne ką mažesnio populiarumo jis sulaukia ir Amerikoje. Ir ne veltui. Tai aktyvi, energinga, išskirtinė asmenybė, kurios nepastebėti neįmanoma. Šis menininkas - nenustygstantis vietoje, pulsuojantis gyvenimu. Pripsas ne kartą dalyvavo daugelyje įvairiausių projektų, televizijos realybės šou, ne kartą rengė savo autentiškas parodas, kurios sulaukė nemažo susidomėjimo ir rezonanso visuomenėje. Beje, praėjusiais metais pirmą kartą populiariausiame socialiniame tinkle “Facebook” buvo pristatyta virtuali Pripso fotoparoda socialine tema per pasaulinę kovos prieš AIDS dieną. Šiuo savo akibrokštu nustebino net novatoriškiausius JAV menininkus ir žiniasklaidą. Ir dar ne viskas! Vertėtų priminti, jog Pripsas buvo net du kartus nominuotas LATGA-A (Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) metų Lietuvos fotomenininku, o taip pat sklinda gandai, kad ne taip seniai jis pradėjo kurti elektroninę muziką, kurioje atsispindi spalvinga nuotaikų kaita.

Lapkričio 12 dieną, šeštadienį, Pripsas pristatė parodą ir Čikagos publikai. Laikas pakalbinti autorių.

Kaip kilo idėja surengti parodą Čikagoje?

Besiruošdamas parodai Niujorke, tiesiog atvykau į Čikagą. Šį miestą aplankiau pirmą kartą ir man jis labai patiko. Netrukus pasklido mažas gandas, kad ruošiuosi Niujorko parodai, ir tada naujiems draugams bei kolegoms kilo idėja surengti mano parodą čia, Čikagoje, prieš grįžtant atgal į Niujorką. Viskas gavosi gana netikėtai ir labai įdomiai (šypsosi).

Po kokius JAV kampelius dar ketina keliauti Jūsų paroda?

Dabar ruošiuosi Niujorkui, paskui yra galimybė pasirodyti Los Andžele ir Majamyje. Tačiau situacija dar neaiški, nes kažin, ar suspėsiu.

Iš kur sėmėtės idėjų parodai?

Ši paroda labiau retrospektyva visko po truputį, ir iš tikrųjų net visko per mažai, kad galėčiau tinkamai išsireikšti bei tinkamai save pateikti. Labai kankinuosi atrinkdamas darbus: reikia ir tą ir aną parodyti, o galimybės labai ribotos… Mano kūryba dažniausiai prasideda ant popieriaus lapo: užrašau kilusią idėją, paskui, progai pasitaikius, įgyvendinu su fotoaparatu, arba gaunasi “netyčiukai”, netikėtoj vietoj su netikėta mergina. Tokiom temom, kaip prieš AIDS, už moterų gerovę ir lygybę bei jų pasirinkimo laisvę, kartais reikia pasukti galvą... Bet dirbu ir kitomis temomis: kelionės, žmonės, ekologija ir kt.

Kiekvienas autorius savo darbais nori kažką svarbaus pasakyti. Kokią žinutę Jūs norėjote savo publikai perduoti?

Ne visi ir net mažai kas ką nori pasakyti, daugiau apsimeta sakantys kažką. Aš labiau išreiškiu save galvodamas apie moterį, apie jos kasdienines problemas, jos sveikatą prieš rūkymą, jos vidinę būseną. Arba tai, kaip ir socialinio pobūdžio pranešimas – ekologija, AIDS, pedofilija, mama žudikė, prostitucija, narkomanija. Arba visai be jokios žinutės - nuogas kūnas ir tiek. Beveik taip, kaip ir įprasta matyti aplinkui, net be jokios erotikos ir provokacijos ar skandalo.

Sklinda gandai, jog niekaip negalite nusikratyti mergišiaus etiketės, mat per savo gyvenimą turėjote virš 200 moterų, o kartais miegate su savo modeliais... Ar tai tiesa? Ir kaip reaguojate į pikantiškus gandus apie save?

200 moterų… Čia buvo labai seniai. Gyvenimas keistas dalykas - tai aukštyn, tai žemyn, tai viskas gerai, tai truputį blogiau. Gyvenimas nepastovus, o tuo labiau, jeigu dar truputį ir artistas, ir laisvas... O jeigu dar atsiranda ir finansinių išteklių… O jei dar ir daug keliauji… Aš nesu, nebuvau ir nebūsiu toks - paprastas mergišius. Turiu savo skonį, turiu savo supratimą ir požiūrį į tam tikrus dalykus (gal). Bet kartais priklausai ir nuo aplinkybių, ir nuo aplinkos, nuo vidinės būsenos ir pan. Čia visko trumpai neapsakysi ir visai į tai veltis jau senai nenoriu, todėl nelaikau savęs mergišiumi, o jeigu moteris patinka, tai neatrodo, kad kažką darau neteisingai... Jei kiti skleidžia apie tai apkalbas, tai jie neturi ką veikti arba tai jiems patinka, mat tai jų laisvalaikis, o gal net gyvenimo būdas…

Į daug ką nekreipiu dėmesio...(beveik). Tuo labiau, čia daugiau žurnalistų darbas, o žurnalistai taip pat visokie... Ir tai aš tikrai žinau.

Neseniai pradėjote kurti elektroninę muziką. Vadinasi, esate ne tik fotomenininkas, bet ir muzikantas? Kokių dar neatskleistų talentų turite?

Taip, muzika - mano naujas pašaukimas. Jau porą metų labiau kuriu muziką negu fotografuoju. Tai faktiškai atima visą mano laiką.

Vis dar nepriartėju prie kino filmo kūrimo pagal mano scenarijų, nes noras kurti muziką viską suvėlė. Rašau sau tekstus ir dar rašau poeziją, visokiausiomis temomis įgarsinu ją savo muzikinėmis kompozicijomis. Žodžiu, plataus spektro artistas. Tikriausiai išprotėjau, o juk anksčiau buvau visai normalus “bičas”… (juokiasi).

Amerikoje lankotės jau ne pirmąkart. Kuo Jus šis kraštas traukia?

Amerika didelė ir, gaila, niekiap nespėju po ją pakeliauti daugiau, nes kol kas atvykstu labiau čia su savo reikalais, tad neužtenka nei laiko, nei resursų ją visą apžiūrėti.

Kaip Jums atrodo, ar skiriasi Amerikos menas bei jo mylėtojai nuo Lietuvos bei Europos? Kuo?

Taip, taip, atrodo, kad skiriasi ir kartais, regis, kad labai. Vėlgi, viskas kiekvienam savaip, priklausomai nuo skonio, nuo supratimo, ir kokia meno rūšimi žmogus domisi. Kartais vaikštai po vadinamą meno meką, po parodas ir sakai: “Ką aš čia veikiu?” – nei grožio, nei išskirtinių minčių… ir kur tas menas…Verčia susimąstyti, kur, kaip ir iš ko tas gelerijų biznis vyksta, kas sponsoriuoja ir kam kokia nauda iš to. Paskui staiga surandi kažką įdomaus ir išsisiaiškini, kad tai europiečiai… Nors, žinoma, tikrai radau ir gerų amerikiečių autorių, kurie padarė įspūdį, bet pernai atvažiavau ne tiek į kitus žiūrėti, kiek pažiūrėti, kiek aš “kietas” esu ir kiek čia galėčiau save parodyti.

Šiuo metu gyvenate Italijoje. Kaip ten atsidūrėte?

Italijoje jau senai gyvenu, pabėgęs iš Sovietų Sąjungos 1990 m. birželį. Nelegaliai, rizikuodamas gyvybe, perlipau per Alpes iš tuometinės Jugoslavijos, dabar Slovėnijos, ir taip pasilikau Italijoj, nes viskas patiko ir viskas tiko: nuo maisto, vyno, klimato, gamtos iki žmonių.

Ar dažnai lankotės Lietuvoje?

Dabar pusę laiko praleidžiu Lietuvoj, pusę Italijoj, o kaip bus vėliau nieko nežinau… (šypsosi).

Esate keliautojas, visgi savo namais Jūs vadinate...

Abi šalys labai artimos, be abiejų negaliu gyventi: Lietuva - sena meilė, Italija – naujesnė, gal dar kada kokią kitą įsimylėsiu...

Faktai apie Pripsą:

Tikrasis vardas: labiausiai nekenčiu, kai artisto klausiama vardo ir pavardės. Aš Prips, pase parašyta, kad Vilkauskas Rolandas, bet kam tai gali buti įdomu? Ir aš jo nepažįstu... (šypsosi).

Išsilavinimas: gyvenimo.

Mieliausias hobis: linksmintis.

Didžiausia aistra: dar turėsiu.

Geriausia knyga: dar neparašiau.

Mėgiamiausia šalis: dar neaplankiau.

Tobuliausios atostogos: dar atostogausiu.

Gražiausia moteris: dar nufotografuosiu.

Įspūdingiausias žmogus: dar sužinosiu.

Mylimiausias kredo: nesinaudoju.

Didžiausia svajonė: gyventi amžinai jaunu.

Ačiū už atsakymus ir sėkmės!

Pripsą galite rasti "Facebook": Prips ART arba Prips Robert.

Kalbino Kristina Bružaitė

Nuotr.autorius: Gintas Beržinskas

Skaitytojų įvertinimas:

Current Rating
1
2
3
4
5

(0) 18-Lapkričio-2011 12:14 pm

Visi straipsniai šia tema (Mūsų pasaulis) →

Komentarai (4)

Svečias, 24-Lapkričio-2011, 03:56 pm: Su Sventem..Sekmes!!!
Svečias, 19-Lapkričio-2011, 11:11 pm, Labai geras: Menininkai visi keistuoliai,o cia su juo viskas gerai
Svečias, 19-Lapkričio-2011, 08:54 am: Kodel nebuvo pranesta apie paroda is anksto... Butume apsilanke
Svečias, 18-Lapkričio-2011, 03:26 pm, Nešališkas: Pripsas- pridurkas...ir akivaizdus. Kol tyli, dar galima pagalvoti- normalus...