Čikagos AIDAS

Vienybės pagrindas – lietuvybė, tautiškumas, jeigu jis nėra prarastas

,,Kaip Kolumbas atrado Ameriką, taip aš šiandien atradau lietuvius Čikagos šiaurėje“, - neslėpdamas džiaugsmo sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, spalio 24-osios rytą besilankydamas Mundelein priemiestyje įsikūrusioje Gedimino lituanistinėje mokykloje, pradėjusioje aštuntuosius mokslo metus.

Arkivyskupas sakė daug kartų viešėjęs Čikagoje nuo 1990-jų metų, atrodė, žino visas parapijas, kur gyvena lietuviai, o pernai, kalbantis su kardinolu, pastarasis pasakojo, kad Čikagos šiaurėje yra daug lietuvių, kuriems reikia padėti. ,,Mačiau didelį susirūpinimą ir galvojau, kokie ten lietuviai, apie kuriuos nieko nebuvau girdėjęs“, - prisiminė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Gedimino lituanistinės mokyklos direktorė Violeta Rutkauskienė susirinkusiems garbiems svečiams, mokytojams, tėveliams, apylinkės nariams sakė, jog pirmasis lietuvis iš Čikagos į šias apylinkes atėjęs pėsčiomis dar 1891 metais, o šv. Baltramiejaus parapija buvo įkurta 1895-siais.

Iki 1996 metų kovo Waukegan dar veikė ir lietuviška bažnyčia, vyko mišios, buvo gal 20 giesmininkų choras, o ir apačioje sėdėjo apie 30-40 žmonių, prisiminė buvęs ilgametis bendruomenės valdybos pirmininkas Gediminas Damašius.

,,Labai kaltinu ,,trečiabangius“. Po 99 ir pusės metų uždarė lietuvišką parapiją Čikagos šiaurėje, o jeigu trečiabangiai būtų atvažiavę anksčiau ir daugiau, turėtume savo bažnyčią“, - kaip visada elegantiškai juokavo Gediminas.

Kunigas Gediminas Jankūnas taip pat pasvarstė, kieno vardu pavadinta šiais mokslo metais 53 mokinius sukvietusi lituanistinė mokykla, ar kunigaikščio, o gal Damašiaus, o prie mokytojų kolektyvo prisijungus ir jam pačiam, apskritai sunku atsirinkti.

Vienybės klausimas

Susitikimo metu išsivystė aktyvi nuoširdi diskusija, kurios pagrindine gija ėjo klausimas, kas gali suvienyti skirtingu laiku į JAV atvykusius lietuvius? Būtent apie šiaurės bendruomenę pietiečiai kalba kaip apie išskirtinę, kurioje bendrai darniai dirba visų bangų išeiviai, čia nėra ,,Mes“ ir ,,Jie“. Tačiau valdybos pirmininkė Angelė Kavakienė sakė su geru pavydu žiūri į antrabangius, kuriuos vienijo kova už Lietuvos laisvę, o kas suvienys trečiabangius?

Kunigas Gediminas Jankūnas atkreipė dėmesį, kad net tikėjimas, tapatinamas su lietuvybe, yra vertybės svečioje šalyje.

Lituanistinės mokyklos tėvų komiteto pirmininkė Beata Ivanauskienė patvirtino, kad trečiabangiai glaudėsi ten, kur buvo gausios lietuvių bendruomenės – Lemonte, Čikagoje, o šiaurė nebuvo populiari kurtis, išdrįso stipriausieji. Būtent lituanistinę mokyklą Beata įvardijo kaip tą gintarą, kurį reikia puoselėti, nes čia – traukos centras ir čia mūsų tik dar gražesni darbai laukia. ,,Gal mes praradom namus, bet ne tautiškumą. Jūs Lietuvoje turit viską - tautą, kalbą – ir gal kartasi neįvertinat, kaip kad mes įvertinam, ir dirbam tokiomis sąlygomis, kad paminklus reikėtų statyti mūsų mokytojams, žmonėms, šios bendruomenės aktyvistams“, - kalbėjo tėvų komiteto pirmininkė.

Buvo paminėtas ir tėvų pasiaukojimas, ypač motinų iš mišrių šeimų. Reikia ir užsispyrimo, ir turėti kietą charakterį, ir laiko, ir pastangų, kad vaikas išlaikytų lietuvių kalbą šeimose, kur kalbama ne lietuviškai.

Atvažiavusieji turi įvairius interesus, savo kalboje sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Dažnai svarbus noras geriau gyventi, ir tai žmogui natūralu, bet šis pagrindas per silpnas suvienyti. Daugelį lietuvių, atvykusių anksčiau, vienijo religinė bendruomenė, parapija, tikėjimas – tai esminis pagrindas, tačiau kai šio pagrindo trūksta, tuo bendru vardikliu turi būti lietuvybė, tautiškumas, jeigu jis nebūna prarastas. Net ir jo nebeturint, didelėje Žemėje galime pasimesti kaip lašelis, nukritęs į dykumos smėlį.

Vilniaus Universiteto dr. Irena Vaišvilaitė susirinkusiems Gedimino lituanistinėje mokykloje priminė, jog namai yra ten, kur šeima, kur auga vaikai, tačiau šeimoje labai svarbu, kas tu esi, sava tapatybė. Gyvenant ne Lietuvoje, svarbu priimti vieną dalyką: kad lietuvybė gali būti labai įvairi. Jeigu mes bandom vieni kitiems primesti labai siaurą formą, kaip reikia būti lietuviu, labai daug žmonių atstumiam nuo savęs. Ji akcentavo, jog mes turime puoselėti ne kaltės jausmą, kad gyvename, kitų sakymu, ,,ne namuose“, o savo būdą būti lietuviais ir tai ugdyti, nes kainą suvoki tik tada, kai kas nors nėra savaime suprantamas dalykas.

Nuoširdi veikla

Kaip sakė Waukegan Lake County lietuvių bendruomenės pirmininkė Angelė Kavakienė, svečiai šiaurėje nelabai dažnai apsilanko, ,,mes čia kaip kokiam Sibire ištremti“, tad garbių svečių sutikimui nuoširdžiai ruošėsi ir Gedimino mokyklos kolektyvas bei tėveliai, vadovaujami tėvų komiteto pirmininkės Beatos Ivaškevičienės, ir bendruomenės nariai.

Rūpestį ir dėmesį rodė kiekviena smulkmena, pareikalavusi atsidavusio ir nuoširdaus darbo: ir lietuviškos vėliavėlės, žyminčios kelią į renginio vietas, ir Auksuolės Kišonaitės dėka tautine simbolika išpuoštos susitikimų salės, ir Angelės Kavakienės parūpintas didžiulis sūris, kurį nepaprastai skaniai suspaudė ,,Smilga“, ar puikus duonos kepalas, iškeptas Danutės Kapačinskienės vadovaujamos ,,Racine Bakery“, Violetos Rutkauskienės rūpesčiu išleistas pirmasis mokyklos metraštis.

Gedimino lituanistinės mokyklos mokiniai parodė puikią programą, dainuodami dainas, išmokytas muzikos mokytojos Astos Buračaitės, šokdami liaudiškus šokius ir sakydami nuoširdžius žodžius, įrodančius meilę tėvų žemei.

Po 80 metų

Kitas arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus susitikimas su šiaurės lietuviais vyko Čikagos seminarijoje (University of St. Mary of the Lake Mundelein Seminary), kurios grožį daugelis šiauriečių taip pat atdaro pirmą kartą, kaip kolumbai.

Kunigo Gedimino Jankūno teigimu, paskutinį kartą lietuvis arkivyskupas šioje seminarijoje lankėsi 1926 metais, prieš 83-jus metus – tai buvo palaimintasis Jurgis Matulaitis.

Nepaprastai iškilmingos šventos mišios, kurių metu pašventinta ir Gedimino lituanistinės mokyklos vėliava, ilgam leis džiaugtis prisiminimais dalyvavusiems. Kaip ir po šv. Mišių seminarijoje vykę pietūs ir nuoširdūs pokalbiai jų metu, bei tautinių šokių kolektyvo ,,Laumė“ ir studijos ,,Dance Due“ paruošta meninė programa.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pamokslo seminarijoje metu sakė: ,,Prieš tūkstantį metų mums Evangelijos žinią nešęs šv. Brunonas galėtų mums atsakyti, kaip reikia evangelizuoti dabarties žmones. Prieš vykdamas į baltų kraštus, jis jau degė meile Dievui ir tiems nepažįstamiems žmonėms, kuriems norėjo paskelbti Gerąją naujieną. Evangelija jam buvo gyvenimą teikianti jėga. Jis buvo pilnas evangelinio radikalizmo, kurio dažnai stokoja mūsų dienų evangelizuotajai. Kunigų metais ir Evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai metais yra apie ką pamąstyti“.

Vilma Kava

vilma@aidas.us