Kodėl žiovulys nėra nuobodulio ženklas?
Jei kalbatės su draugu ir jis pradeda žiovauti, nevertėtų įsižeisti. Žiovulys nėra nuobodulio ženklas, atvirkščiai - jis rodo, kad draugas jums jaučia empatiją.
Mokslininkai mano, kad žiovavimas yra prielankumo kitam žmogui ženklas. Jei žiovulį mums sukelia draugo žiovulys, vadinasi, mums rūpi draugo jausena, teigia mokslininkai.
Italijos mokslininkų komandą atliko eksperimentą su 100 vyrų ir moterų. Jie stebėjo savanorius bendraujant tarpusavyje įvairiose situacijose - darbe, restorane, laukiamuosiuose kambariuose. Mokslininkai fiksavo, kaip aplinkiniai reaguoja į žmogaus žiovulį ir užrašuose fiksavo aplinkinių žiovulį trijų metrų spinduliu per tris minutes nuo pirmo žiovulio.
Eksperimento rezultatai parodė, kad „užkrėtimas“ žiovuliu nepriklauso nuo žmogaus lyties ar rasės. Didžiausią įtaką daro žmonių tarpusavio ryšiai. Kuo artimesnis žmogus žiovavo, tuo jis labiau „užkrėsdavo“ sau artimus žmonės. Pastebėta, kad žiovulys itin „užkrečiamas“ šeimose, draugų ar gerų pažįstamų kompanijoje, tarp mylimųjų. Nepažįstami žmonės žiovuliu „užkrėsti“ negali, pastebėta per eksperimentą.
Pizos universiteto mokslininkai sako, kad žiovulys rodo empatiją. Pastebėta, kad vaikai įgyja gebėjimą „užsikrėsti“ žiovuliu nuo penkerių metų. Jau anksčiau buvo nustatyta, kad būtent tokiame amžiuje vaikas išmoksta identifikuoti kitų žmonių emocijas.
Nors daugybė gyvūnų žiovauja, tik žmonės, beždžionės, ir, pasak naujausio tyrimo, šunys gali „užsikrėsti“ žiovuliu. Neseniai buvo atliktas eksperimentas. Kambaryje buvo uždarytas savanoris su 29 šunimis. Šiam nusižiovavus žiovauti pradėdavo nuo 21 iki 72 proc. kambaryje buvusių šunų. Labiausiai „žiovuliu“ užsikrėsdavo borderkolio veislės šunys. Mokslininkai teigia, kad toks gebėjimas šunims leidžia sukurti tvirtesnius ryšius su šeimininkais.
Alfa.lt