Čikagos AIDAS

Ar trečiasis pasaulinis karas kils tarp JAV ir Kinijos?

Garsus žurnalistas, istorikas Maxas Hastingsas įspėja apie grėsmę taikai pasaulyje, Kinijai ir JAV kovojant dėl lyderės vaidmens. Kinijos ir taip milžiniška karinė galia auga kasdien, o atsakydama į tai JAV siunčia savo karius į Australiją. M.Hastingsas teigia, kad Kinijos naujoji ekonominė galia prilygsta jos karinei galiai ir gali tapti potenciala karine grėsme tiek Azijos kaimynėms, tiek Vašingtonui. Sparčiai auga Kinijos laivynas, Kinija neslepia, kad nori kontroliuoti naftos turtingą Pietų Kinijos jūrą, o taip pat Vietnamą ir Filipinus. Šiemet Kinija atsisakė priimti audros įkalintus JAV laivyno laivus į savo uostus. Vašingtonas taip pat supyko ir dėl Kinijos nerūpestingo atsakymo Šiaurės Korėjai, paskandinusiai Pietų Korėjos karo laivą prieš metus. JAV laivynui dislokavus savo laivus Geltonojoje jūroje siekiant paremti Pietų Korėjos valdžią, Kinija pasmerkė JAV, visiškai neigdama Šiaurės  Korėjos kaltę. Kinija aiškino norinti likti nešališka, o JAV prezidentas B.Obama tuomet atšovė, jog yra skirtumas tarp laikymosi nuošalėje ir akivaizdaus aklumo pastovioms problemoms.

JAV taip pat baiminasi, kad jos karinės bazės Ramiajame vandenyne yra pažeidžiamos Kinijos raketų. Būtent todėl tarp JAV ir Australijos buvo pasirašytas istorinis susitarimas – Šiaurės Australijoje buvo dislokuota pustrečio tūkstančio JAV karių. JAV Tarptautinių ryšių tarybos pirmininkas Richardas Haasas teigė, kad JAV dabar tiesiog privalo sukurti tokį klimatą, kuriame auganti Kinija niekada nebūtų gundoma panaudoti savo karinės jėgos regione ar už jo ribų. Viena iš dviejų šalių konflikto priežasčių yra ir Taivanis. JAV yra įsipareigojusi saugoti Taivanio nepriklausomybę ir laisvę. Pastaroji valstybė nuo Kinijos atsiskyrė 1949 metais. Tačiau Kinija tebėra pasiryžusi anksčiau ar vėliau atgauti Taivanį. Kiniją įsiutino Amerikos sandėris su šia šalim – už 4 mlrd. svarų Taivanis įsigijo 114 raketų, 60 sraigtasparnių ir du minų tralerius. Kinija, kaip ir Rusija, atsisako imtis bet kokių griežtesnių sankcijų prieš Iraną ir jo branduolinių ginklų kūrimo programą, nes Kinijai reikalinga Irano nafta. Kinijos užsienio politika yra šaltai nuosekli: ji praleidžia pro ausis pasaulio demokratinių valstybių prašymus įsijungti į jų veiklą ir bendrą politiką, palaiko kai kuriuos kruvinus režimus Afrikoje. Tačiau kai kitą kartą Kinija ir JAV nesutars, yra nemaža kibernetinio konflikto tikimybė. Galimas tokių atakų poveikis gali būti žlugdantis amžiuje, kai viskam valdyti reikalingi kompiuteriai. JAV strategas Paulas Staresas pažymi, kad jeigu istorinių įvykių analizė gali padėti nusakyti ateities įvykius, JAV ir Kinijos konfliktas ateityje turėtų įvykti.

Analitikai pažymi, kad Kinija turi istorinį šansą įrodyti savo galią – nuo pat 1949 metų ji nusileisdavo JAV, tačiau dabar laikai pasikeitė. Ekonomistai pažymi, jog JAV ekonominė ateitis bei tai, ar ji sugebės išlaikyti lyderės poziciją, priklauso nuo šalies vaidmens sparčiai besivystančioje Azijoje. Tačiau šiame regione jau dabar dominuoja Kinija. Tad abiejų šalių susidūrimas gali brangiai kainuoti.