Maskvoje vykęs sprogdinimas – planuotas kerštas
Šią savaitę pasaulyje nuaidėjo tragiška žinia, sukėlusi aibę diskusijų ir liūdesį. Pirmadienį, kovo 29-osios dienos ryte, Maskvoje prasidėjo sprogimas dviejose perpildytose metro stotyse – „Lubianka“ ir „Kultūros parkas“.
Kitą dieną Maskvoje buvo gedulo diena. Pagerbti žuvusiųjų atminimo į gedulingas pamaldas Kristaus Išganytojo šventovėje atėjo šimtai žmonių. Antradienį, Naujausiais Nepaprastųjų situacijų ministerijos (NSM) duomenimis, per pirmadienio sprogimus, kuriuos, kaip manoma, įvykdė dvi mirtininkės, žuvo 39 žmonės. Trys iš jų mirė ligoninėse nuo patirtų sužeidimų. Dešimtys sužeistųjų gydomi ligoninėse.
Rusijos jėgos struktūrų atstovai kaltę dėl šių sprogdinimų verčia Šiaurės Kaukazo tautų kovotojams. Maskvoje ir Kalugos mieste trečiadienį įvyko pirmosios žmonių, žuvusių sostinės metropolitene per du sprogimus, laidotuvės.
Prie metropoliteno Lubiankos ir Kultūros parko stočių keleivių atneštomis gėlėmis apkrauti mediniai stalai, ten taip pat dega žvakės ir padėta mažų ikonų. Plakatuose pranešama, kad vėliau šioje vietoje bus atidengtos atminimo lentos.
Trečiadienį pirmosios laidotuvės vyko Maskvos Chovanskojės kapinėse, Pamaskvio mieste Čechove ir Kalugoje. Kiekviena sprogimų aukų šeima turi gauti 1 mln. rublių (87 tūkst. litų) valstybės materialinę pagalbą.
Kol kas vis dar nėra atpažinti du sprogimo metu nekentėję žmonės iš 39 žuvusiųjų.
NSM praneša, kad tarp sprogimų aukų - du Tadžikistano piliečiai, Sevastopolio gyventojas, šeši žmonės, atvykę iš Kalugos, Tambovo, Belgorodo sričių, Jakutijos, taip pat Krasnoznamensko ir Kursko miestų.
Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, iki antradienio vakaro ligoninėse buvo 74 nukentėjusieji. Iš jų dviejų būklė itin sunki, 17 žmonių - sunki, 38 žmonių - vidutinio sunkumo ir 17 - patenkinama. Tarp sužeistųjų yra trys Malaizijos piliečiai, vienas Kirgizijos pilietis ir vienas izraelietis.
Pasaulinės naujienų agentūros cituoja čečėnų separatistų lyderį Doku Umarovą. Jis dar kovo 29 d. įrašė kreipimąsi, kurime prisipažįsta prisidėjęs prie šios „spec. operacijos, kuria norėjo perduoti linkėjimus Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FST)“. Anot jo, šios operacijos buvo įvykdytos jo įsakymu. Tai – kerštas FST už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. užpuolė ir nužudė pačius neturtingiausius Čečėnijos ir Ingušijos piliečius.
„Jei koks politikas ar žurnalistas mane apkaltins terorizmu, aš tik nusijuoksiu. Nes V.Putino kažkodėl niekas nekaltina terorizmu ir taikių žmonių žudymu“, – sakė D.Umarovas filmuotoje medžiagoje. Jis taip pat žadėjo, kad Rusijos gyventojai dar pajus, kas yra karas ir apie žiaurumus sužinos ne tik iš radijo ar TV.
Po įvykių Maskvoje Kanados laikraštis „The Globe And Mail“ prisiminė sunkiai išverčiamus V.Putino žodžius, kad „teroristai bus naikinami išvietėje“ („močitj v sortire“). Jam būnant prezidentu 2002–2008 metais, tokia retorika kėlė V.Putino reitingus eilinių rusų akyse.
V.Putinui, ir D.Medvedevui reikės iš naujo svarstyti, kaip elgtis Šiaurės Kaukaze – be išlygų tęsti ligšiolinę „kietos rankos“ politiką, remiantis tokiais lojaliais kietakakčiais statytiniais, kaip dabartinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, ar vis dėlto bandyti ieškoti dialogo su kaukaziečiais, imtis šiame krašte ne tik policinių priemonių, bet ir efektyvių socialinių bei ekonominių reformų. Yra manoma, jog jei Rusijos vadovai pasirinks pirmą kelią, šalyje ir toliau aidės sprogimai, lėks nuo bėgių traukiniai ir dešimtimis bus skaičiuojamos aukos.
(0)
2-Apr-2010 03:18 pm
