Astrologė Gražina atsako
Esu nusprendęs iš čia išvažiuoti, bet vis atidėlioju, nors ateities čia jau nebematau. Prisidariau klaidų, elgiausi lengvabūdiškai, manydamas, jei aplinkiniams pasisekė, tai ir man pasiseks, bet, deja, nors startinės sąlygas turėjau daug geresnes, nei kiti. Žinau, jog turiu iš čia išvažiuoti ir jau turiu - kur, bet vis delsiu, bijodamas, jog ten pasikartos ta pati istorija. Ar gali būti, jog mano karma tokia?
Iš anksto dėkoju. Kęstas
Savų istorijų autoriai mes patys. Kokią norėsite, tokią ir sukursite, o tuo labiau, jau šiokį tokį ir patyrimą įgijote. Versti kaltę karmai būtų juokinga, nes karmą kuriame „čia ir dabar“ ir autoriai - mes, todėl ir atsakomybę privalome prisiimti patys. Tiesa, kartais mūsų likimas priklauso nuo, atrodo, nežymaus sprendimo, kuris apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Matomai, kažkokiu momentu, tą sprendimą darydamas suklydote. O gal ir ne vieną kartą.
Neapgailestaukite dėl praeities, jos jau nebėra, turite šiandieną, kuria ir turite pasirūpinti. Privalote turėti konkretų tikslą ir konkretų planą ateičiai. Užsispyrimo trūkumas ir delsimas gali būti naujo pralaimėjimo pagrindinė priežastis.
Bet ko pradžia - svajonė ir noras. Turite niekada to nepamiršti, o jūs tai jau turite. Silpna liepsnelė nešildo, turite degti troškimu, kitaip nieko nebus. Negalite nė akimirkos suabejoti savo noru, jei suabejosite ir nuleisite rankas - neišvengiamas pralaimėjimas ir jūs jau niekad netapsite tuo, kuo svajojote, nebūsite ten, kur norėtumėte.
Privalote pamėginti, jeigu nusprendėte, kad tai neišvengiama ir to jums reikia. Neišmėginęs - nežinosi. Privalote dar kartą įvertinti visus „prieš“ ir „už“ ir į priekį, neklausant jokių išvedžiojimų. Aišku, pradžia nebus lengva, nes niekas jūsų ten nelaukia. Bet pamąstykite, kaip smagu bus pradėti „rašyti savo gyvenimo knygą nuo švaraus puslapio“. Svarbu, jog tuose naujuose puslapiuose būtų nauja, daug smagesnė istorija, kurioje nebebūtų tiek klaidžiojimų, abejonių ir klaidų.
Dirbu su neįgaliais žmonėmis. Per dieną apsilankau ne vienuose namuose (toks mano darbas), susitinku su žmonėmis ir atsisveikinant, linkėdama jiems ko geriausio, apkabinu ar paliečiu juos. Mes vieni kitų atžvilgiu palankiai nusiteikę, bet atrodo, jog jie tiesiog mene “išsunkia”. Tarp jų nėra kažkokių “negatyvų”, bet dienai baigiantis, jaučiuosi absoliučiai išsekusi. Nors teko skaityti apie energijas, ten rašoma, jog, jei atiduodi, tai ir gauni atgal. Bet mano atveju kažkas ne taip. Kaip to išvengti?
Vanda
Mūsų energetiniai kontaktai kartais gali būti net labai nepalankūs mūsų sveikatai. Jei mes dirbdami, atiduodame “visą save” ir tenka bendrauti su daugybe žmonių, ir jei neatsistatome energetiškai, anksčiau ar vėliau išseksime.
Iš ryto galime jaustis kupini energijos, tačiau vakare - jaustis pavargę ir išsekę.
Vienas iš būdų pasisemti energijos yra joga, kitos rytų dvasinės praktikos, puikiai galite tai padaryti gamtoje.
Energetiniame lygmenyje tikra tiesa: kai lieti kitą žmogų, pasikeiti su juo energija. Be to, energija teka iš žmogaus, kuris turi jos daugiau, ir pereina žmogui, kuriam jos trūksta. Praktiškai, geriau kuo rečiau praktikuoti “apsikabinimus”, kai tai nėra būtina ir pasilaikyti energiją sau. Užtenka šypsenos ir šilto žodžio, o “apkabinimus” palikite savo artimiesiems. Šeimoje tai nekenkia, o atvirkščiai – tokiu būdu vienas su kitu pasikeisite energijomis, sustiprinsite energetinius ryšius, tapsite artimesniais. Apsikabinant depresuojančius, silpnesnius žmones, jiems atiduodate dalelę savęs, savo gyvybinės energijos.
Geros kloties!
Gražina
Astrologija, Taro kortos,
Mineralų ir kristalų pritaikymas
708 268 2770; 708 576 8842
pureunicorng@gmail.com
(0)
24-Birželio-2010 05:14 pm
