Čikagos AIDAS

Namas, kurio buvo atsisakyta

Kadangi nedarbas auga jau tris metus iš eilės, daugelis būstų savininkų šiandien turi priimti vieną iš pačių sunkiausių sprendimų savo gyvenime – ką daryti su savo namais, jeigu už juos nėra iš ko mokėti. Namų kainos šalyje nukrito vidutiniškai 30%, o situacija tampa panaši į pasaką, kurioje viskas priklauso nuo to, kur bus padėtas kablelis – po pirmo ar po antro žodžio: „išsaugoti negalima atsisakyti“?

Turėti būstą ilgą laiką buvo laikoma sėkmės ir tam tikro gerovės lygio požymiu. Todėl pati idėja atsisakyti būsto atrodė kaip nuosmukis. Dar visai neseniai vietoj nuosavų namų pradėti nuomotis kitą būstą buvo visiškai išskirtinis atvejis – kažkas turėjo rimtai susirgti arba prarasti darbą ir likti be vilties susirasti jį artimiausiu metu. Kas gi vyksta šiandien?

Vien tik pernai daugiau kaip milijonas būstų savininkų nusprendė nebemokėti įmokų ir prarasti būstą po „foreclosure“. Ir taip padarė ne tik tie, kurie nebegalėjo mokėti už būstą. Kad paaiškintume, iš kur atsirado ši taip vadinamų „strateginių foreclosure“ tendencija, panagrinėsime tikrą istoriją, remdamiesi vieno iš mūsų klientų pavyzdžiu:

Apsirūpinusi šeima – vyras, žmona ir du vaikai – prieš 5 metus nusipirko didelį namą prestižiniame Čikagos priemiestyje šiaurinėje dalyje. Po metų jie perfinansavo savo namą, norėdami „pasiimti“ iš jo dar 60 tūkstančių naujai virtuvei ir voniai. Viskas buvo gerai, bet prieš tris metus vyras prarado darbą. Žmonos atlyginimo viskam neužtekdavo, bet kadangi jie į tai žiūrėjo kaip į laikinus sunkumus, šeima nusiimdavo pinigų iš santaupų sąskaitos. Vėliau, kai pinigai baigėsi, jie ėmė skolintis iš kreditinių kortelių. Vis dar tikėdami, kad tai laikina, jie skolinosi pinigų iš giminaičių. Deja, praėjo metai, o vyras taip ir nerado naujo darbo. Per šį laiką jie ne tik išnaudojo kreditų limitus ir įsiskolino kitiems žmonėms, bet ir namo kaina nukrito tiek, kad dabar jie bankui liko skolingi 80 tūkstančių daugiau, nei namas kainavo. T. y., dabar jie net neturėjo galimybės parduoti namą, nes būtų turėję sumokėti bankui skirtumą.

Galų gale jie paskaičiavo savo nuostolius ir nusprendė, kad nėra prasmės laikytis šio namo, o svarbiausia, kad nėra galimybės toliau už jį mokėti. Ką jie galiausiai ir padarė – nustojo mokėti įmokas ir išsaugojo savo paskutines santaupas.

Tuo metu, kai šie žmonės kreipėsi į mūsų ofisą, jie jau nebuvo mokėję tris mėnesius. Mūsų klientų išlaidos namui siekė 4200 dolerių per mėnesį (3500 – paskolos įmoka, 700 – mokesčiai ir draudimas). Nustoję mokėti už namą, jie jame sugebėjo pragyventi beveik 2 metus, per tą laiką sutaupyti apie 97 tūkstančius (23 mėnesiai po 4200). Po to jie išsinuomojo namą toje pačioje gatvėje už 2500 per mėnesį. Jie ne tik liko gyventi tame pačiame rajone ir gyvena tokiame pačiame dideliame name kaip ir anksčiau, bet ir išleidžia jam 1700 dolerių per mėnesį mažiau, be to, jų nejaudina namo remonto ir priežiūros problemos. Kai jie persikėlė į išsinuomotą namą, vyras pagaliau rado darbą, jie abu grąžina savo kreditus ir ketina po kelių metų nusipirkti naują namą, turbūt didesnį nei jų buvusysis ir pigesnį!

Visa, kas nutiko mūsų klientams, nutiko ne jų noru, nebuvo planuota, tačiau ekonomika pasikeitė ir taip jau atsitiko, kad jiems tai buvo teisingiausias ir ekonomiškai naudingiausias sprendimas! Du metai, kuomet jie nemokėjo įmokų, leido jiems sutaupyti ir atsidėti pakankamai pinigų, o tuo tarpu gyventi normalų ir visavertį gyvenimą – pirkti, atostogauti ir pramogauti.

Žinoma, tiems, kurie du metus (arba daugiau) gyvena savo namuose „nemokamai“, nauda yra akivaizdi: žmonės sutaupo nemažai pinigų, o tuomet tame pačioje rajone (arba netgi geresniame) išsinuomoja kitą namą ir per mėnesį moka netgi daug mažiau! Maža to, tai kažkokiu keistu būdu stimuliuoja ekonomiką apskritai: dabar žmonėms lieka daug daugiau pinigų pailsėti, papramogauti, investuoti, o galiausiai – nusipirkti naują namą. Kai žmonės nustoja mokėti paskolos įmokas, savo pinigus jie ima leisti kitais tikslais.

Vyriausybė ir finansų struktūros taip pat suinteresuotos gaivinti ekonomiką ir nekilnojamojo turto rinką. Todėl yra viltis, kad artimiausiu metu pirkėjams, neseniai patyrusiems „short sale“, „bankruptcy“ arba „foreclosure“, bus pagerintos sąlygos pirkti nekilnojamąjį turtą.

Tiems, kas daugiau nebegali mokėti už būstą, arba jau nustojo mokėti, geriausia pradėti nuo konsultacijos su advokatu. Tik tada sužinosite, kiek iš tikrųjų laiko galite likti savo būste, ir būsite ramūs, kad po visko bankas jūsų nepersekios už skirtumą tarp būsto ir pardavimo kainos. Svarbu atsiminti, kad kuo labiau patyręs jūsų advokatas, tuo lėčiau vyks išgyvendinimo procesas.



Išvada:

Esant šiandieninėms ekonomikos sąlygoms, liūdna yra tai, kad žmonėms tenka palikti savo namus. Ir šis sprendimas tampa įprastu pasirinkimu netgi tiems, kurie darbo neprarado.

Jei jūs nustojote mokėti įmokas ir bankas pradėjo „foreclosure“ procesą, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje šis procesas, kreipkitės į mus ir sužinokite, kiek dar galėsite legaliai likti savo namuose, arba kaip parduoti juos „short sale“ būdu.

Jei kreditinių kortelių ar kitos skolos neleidžia ramiai gyventi, skambinkite mums, galbūt jūs galėsite atsikratyti jų paskelbę bankrotą.

Jei norite išsaugoti namus įformindami „loan modification“, arba turite bet kokių kitų klausimų finansinėmis temomis, skambinkite, klauskite arba užeikite. Mūsų konsultacijos nemokamos!



Igor Loos

Client Relations Manager



Freydin Law Office

Telefonas: (847) 226-1718

El. paštas: igor.loos@freydinlaw.com