Mano Namas! (2 dalis) (Čikagos AIDAS)

Pinigai

Pirmoje šio straipsnio dalyje mes aptarėme, kaip keičiasi žmogaus požiūris į nuosavus namus, jei skola bankui viršija namo kainą, parduoti jo neįmanoma, o mokėti įmokas trūksta pinigų. Tuo labiau, kad kol kas nėra nė vieno įrodymo, kad namų kainų kritimas baigėsi!

Viena vertus, vyriausybė stengiasi padėti namų savininkams įforminti „loan modification“ ir neprarasti savo namų. Bet dėl visų apribojimų ir biurokratinio vilkinimo bankuose realiai atliekama labai mažai modifikacijų. Daugelis tų, kurie prarado darbą, negali išsimokėti net ir po „loan modification“ įforminimo, ir galiausiai vis tiek praranda savo namus per „foreclosure“. Dėl to, savo ruožtu, toliau krenta namų kainos. Nuosavas nekilnojamasis turtas, be džiaugsmo ir pasididžiavimo, kad jis yra, turėjo tapti geriausia gyvenimo investicija, tačiau daugeliui tai virto pačiu tikriausiu košmaru! Praradusiems darbą šiandien jau nekyla klausimas „ar noriu gyventi nuosavame name“, jiems kyla klausimas, kaip jame įmanoma likti, jei nėra iš ko už jį mokėti? Arba – kaip jo atsikratyti su mažiausiais nuostoliais, o galbūt netgi ir taip, tai išeitų į naudą?

Neparduotų namų kiekis ir toliau auga, pasiekęs jau beveik 4 milijonus. Daugelis specialistų sutaria, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje neatsigaus tol, kol neatsiras aiškaus pagerėjimo ekonomikoje – pavyzdžiui, darbo rinkoje. O kol nedarbo lygis auga, namų kainos atitinkamai krenta ir žmonės vis dažniau palieka savo namus. Kodėl taip vyksta? Nors išorinės priežastys įvairios, pagrindinė visų žmonių motyvacija ta pati – namai toliau praranda savo vertę. Ir kalbama ne tik apie piniginę vertę, o, svarbiausia, - žmonės nebegalvoja, kad turėti savo namą yra patikima ir būtina. Deja, ilgametė amerikietiška svajonė „būti laimingu namo savininku“ daugeliui šiandien beviltiškai ištirpo.

Dažniausiai žmonės palieka savo namus todėl, kad negali už juos mokėti. Kita sparčiai ryškėjanti tendencija – žmonės nenori likti nuosavame name. Vis dažniau namų savininkai nustoja mokėti už namą ir savanoriškai siekia „strateginio foreclosure“. Kodėl tai vyksta? Iš esmės žmonės nenori mokėti didžiulės paskolos už savo namą, kai tokį patį namą šiandien galima nusipirkti daug pigiau. Arba, pavyzdžiui, persikraustyti į namą, kuriame mokesčiai du kartus mažesni, arba rajonas geresnis... Bet kadangi įprastu būdu parduoti seno namo neįmanoma (skola didesnė už pardavimo kainą), vienintelis būdas jo atsikratyti yra parduoti „short sale“ būdu arba prarasti per „foreclosure“. Jei pora nustojo mokėti už namą, bet paskola buvo įforminta tik vieno sutuoktinio vardu, antrojo sutuoktinio „credit score“ nenukentės. Ir tada, jei leidžia pajamos, galima pirkti namą iš karto po „foreclosure“ arba „short sale“.

Bet kuriuo atveju žmonės sutaupo tais mėnesiais, kol nemoka įmokų bankui ir mokesčių, ir gali atsidėti pinigų. Vėliau jie kelis metus nuomojasi būstą, kiti išsikrausto ir laikinai gyvena su tėvais (vaikais, giminaičiais...). Šiandien žmonių jau nebegąsdina persikėlimas iš nuosavo namo į nuomojamą. Galima gyventi tokiame pačiame name, nesijaudinti dėl remonto ir namo aptarnavimo išlaidų, o mokėti kur kas mažiau. Kas norės, po kelių metų sau nusipirks geresnį ir naujesnį namą, ir, be to, pigesnį. Yra pagrindo manyti, kad po 2-3 metų namai kainuos ne daugiau nei dabar, o galbūt ir mažiau.

Štai keli realūs pavyzdžiai iš praktikos: viena moteris pirmą butą nusipirko nelabai gerame rajone. Dabar ten dar ir kainos nukrito taip stipriai, kad daug butų nukeliavo į „foreclosure“. Visas rajonas dėl to prastėja ir tampa nesaugiu. O mokesčiai ir „assessment“ auga. Tuomet ši moteris sau pasakė – viskas, gana! Ji nusprendė nebemokėti paskolos įmokų, atsidėti pinigų ir vėliau išsinuomoti didesnį butą geresniame rajone, už tuos pačius pinigus, kuriuos ji moka dabar, o gal net ir pigiau.

Kitas mūsų klientas visus metus pats bandė įforminti „loan modification“ – nesigavo. Po metų bendravimo su bankais jis pasidavė. Atėjo pas mus ir pasakė: „darykite ką norite, aš už namą daugiau nebemoku. Jaučiuosi kaip paskutinis du...ius (atleiskite už citatą), nes stengiuosi iš visų jėgų ir dirbu dviejuose darbuose, o aplinkui tokie patys namai parduodami už 100 000 ir pigiau“. Ir išvažiavo mėnesiui gydytis – nervinis stresas! Dabar jam nebereikia nerimauti. Jis gali atsidėti pinigų, parduos namą per „short sale“, susigrąžins sau normalų kreditą ir pradės gyvenimą iš naujo.

Kartais žmonės užsiciklina – „mes tiek įdėjome į mūsų namą, mes jo niekada ir nė už ką neatiduosime!“. Taip, dauguma namų savininkų išleido dešimtis valandų ir tūkstančius dolerių, rinkdamiesi čiaupus, naujų sienų spalvas, plyteles... Bet tai ne priežastis šiandien prarasti dar daugiau pinigų! Tuo metu tai buvo teisinga: namų kainos augo, tai buvo gera investicija. Bet tie laikai baigėsi. Šie pinigai jau išleisti ir jų negalima susigrąžinti. O gyvenimas tęsiasi, ir kiekvienas iš mūsų pats renkasi, koks tai bus gyvenimas. O tai, kas jau praėjo, reikia atkirsti ir palikti praeityje. Geriau savo laiką ir energiją naudoti sprendžiant, kaip šiandien tapti laimingais!

Išvada

Jei jūs bandėte (patys ar kieno nors padedami) įforminti „loan modification“ ir nieko nesigavo, paskambinkite mums ir sužinokite, kas buvo padaryta neteisingai bei ką galima pakeisti.

Jei jūs nustojote mokėti už namus ir bankas prieš jus pradėjo „foreclosure“, nesvarbu, kokioje stadijoje šis procesas (net jei jau paskirtas pardavimas), kreipkitės į mus ir sužinokite, ką galima padaryti ir kiek laiko dar galėsite legaliai gyventi savo name. Jei kreditinių kortelių ar kitos skolos neleidžia jums ramiai gyventi, mes padėsime jums jų atsikratyti įforminant bankrotą.

Kreipkitės į mus, jei planuojate pardavimą per „short sale“. Taip pat ir bet kokiais kitais klausimais – skambinkite, ateikite, klauskite. Mūsų konsultacijos nemokamos!

Igor Loos

Client Relations Manager

Freydin Law Office

Telefonas: (847) 532-9594

El. paštas: igor.loos@freydinlaw.com