Čikagos AIDAS

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais.

Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje vaikų sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu.

Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 %. Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10-15 % išlieka tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga.

Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai. Dažniausiai alergizuoja karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: kontaktas su namų aplinkos alergenais (namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai) bei išoriniais aplinkos alergenais (žiedadulkėmis, sezoninių grybelių sporomis). Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai, staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, kai kurie medikamentai. Stresas pablogina šios ligos eigą.

Simptomai: dažnos odos infekcijos; niežėjimas; šlapias bėrimas; „sausas” bėrimas; odos sukietėjimas, sausumas; vokų patamsėjimas; maisto netoleravimas; tuštinimosi pakitimai

Kūdikiams ir mažiems vaikams beria veidą, galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse, už ausų.

Vyresniems vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia neurodermitas (“sausa forma”): niežtintys mazgeliai, nukasymai, kraujingi šašeliai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda tampa lichenifikuota – sustorėja, sukietėja, išryškėja jos piešinys. Pažeidžiamas veidas, kaklas, galūnių lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos), tiesiamieji plaštakų paviršiai.

Alerginis uždegimas pablogina odos barjerinę funkciją, padidėja vandens netekimas, oda sausėja, trūkinėja. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda stafilokokinė infekcija. Susidaro „užburtas ratas”. Gali pakisti tuštinimasis – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas.

Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių, keturi penktadaliai – iki penkerių metų amžiaus, vėliai susergama žymiai rečiau. Maždaug pusė vaikų pasveiksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Daliai ligonių gali likti minimalūs odos pažeidimo požymiai, kartais po kelerių metų liga atsinaujina.

Sergantieji atopiniu dermatitu yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai pablogina odos būklę. Auksinis stafilokokas šlapiuojančioje odoje randamas praktiškai visiems pacientams. Jei vaikas bendrauja su sergančiuoju lūpų pūsleline, gali užsikrėsti paprastosios pūslelinės virusu, kuris sukelia sunkią komplikaciją – herpetinę egzemą.

50-80 % sergančiųjų atopiniu dermatitu (ypač sunkia forma), vėliau gali susirgti bronchine astma, alerginiu rinitu. 25-75 % ligonių paauglystėje vystosi plaštakų dirginantis kontaktinis odos uždegimas ir tai ateityje gali apsunkinti specialybės pasirinkimą.

Gali išsivystyti herpetinė egzema, kuriai būdingas gausus pūslelinis bėrimas atopinio dermatito pažeistoje odoje, aukšta temperatūra ir sunki ligos eiga, laktozės (pieno cukraus), gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo.

Naudingi patarimai.

Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.

Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame vandenyje kartą per 1-2 savaites.

Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą. Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais. Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.

Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 16-18 laipsnių šilumos. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.

Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus.

Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti.

Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.



Visais klausimais kreiptis:

2710 W. Devon Ave.

Chicago IL 60659

773-274-9100