Čikagos AIDAS

Lėtinis gastritas

Lėtinis gastritas yra vienas iš labiausiai paplitusių virškinamojo trakto patologinių procesų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Dėl lėtinio gastrito ilgainiui sutrinka ir kitų vidaus organų veikla, todėl ligą galima laikyti bendru organizmo negalavimu.

Lėtinis gastritas laikomas polietiologine liga, nes jo išsivystymą gali sąlygoti egzogeniniai (išoriniai) ir endogeniniai (vidiniai) veiksniai. Neretai lėtinis gastritas išsivysto persirgus ūminiu. Bet daugeliu atvejų jis išsivysto kaip savarankiška liga dėl tam tikrų dirginamojo pobūdžio veiksnių, kaip persivalgymas, nesubalansuota mityba, piktnaudžiavimas sunkiai virškinamu, aštriu, riebiu maistu, alkoholiu, rūkymas ir t.t. Lėtinis gastritas gali būti profesinė liga. Jis būdingas žmonėms, dirbantiems karštyje arba neišvengiantiems kontakto su švinu, šarmais, rūgštimis bei kitokiomis kenksmingomis medžiagomis. Lėtinis gastritas gali išsivystyti arba paūmėti dėl alergijos tam tikriems maisto produktams arba dėl skrandžio funkcijų neurohumoralinės reguliacijos defektų. Nemažą įtaką šiai ligai išsivystyti turi refleksinė įtaka, dėl vidaus organų patologinių pokyčių (inkstų, kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligų). Ji taip pat galima dėl kraujotakos ar medžiagų apykaitos sutrikimo, širdies ligų, uremijos, avitaminozės, apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis ir t.t.

Lėtinio gastrito priežasčių yra daug. Jis pasireiškia įvairiais simptomais, bet ilgai gali būti ir besimptomis. Subjektyviais lėtinio gastrito simptomais laikomi: rėmuo, pilnumo pojūtis, apetito pablogėjimas, atsirūgimai oru arba pūvančiais kiaušiniais, šleikštulys, vėmimas, skausmas, viduriavimai arba vidurių užkietėjimai, vidurių pūtimas ir gurguliavimas, apgaulingas ir skausmingas poreikis tuštintis. Šie simptomai bendrai vadinami skrandžio ir žarnyno trakto dispepsija. Jie gali būti įvairaus stiprumo. Pasireiškia dėl skrandžio sulčių sekrecijos susilpnėjimo. Pavalgius epigastriumo srityje jaučiamas sunkumas ir spaudimas, o burnoje nemalonus metalo skonis, kamuoja raugulys ir šleikštulys, galima žarnyno dispepsija. Skirtingos rūšies lėtinio gastrito sukeliami skausmai gali būti nevienodo stiprumo ir pobūdžio: nuo spaudžiančio ir dilgčiojančio iki stipraus, varginančio. Dėl blogos savijautos nesinori valgyti, todėl ilgainiui organizmui ima stigti maistinių medžiagų, jis gali labai išsekti. Lėtiniam gastritui būdingi išoriniai pokyčiai: dantenų kraujavimas, odos sausumas ir paraudimas, liežuvio sustorėjimas, lygumas arba blizgesys, lūpų uždegimas (pabalimas, įtrūkiai ir t.t.). Diagnostiniai tyrimai rodo skrandžio sekrecijos ir sekreto rūgštingumo bei struktūros pokyčius.

Lėtinis gastritas, pagal morfologinius ir funkcinius ypatumus skirstomas į keletą tipų: gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, būdinga normali ir padidėjusi sekrecija, rigidinis antralinis, hipertrofinis organinis, polipinis.

Lėtinis gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, dažniau kamuoja pagyvenusius ir senyvo amžiaus žmones. Sergant šia liga, skrandyje trūksta druskos rūgšties, todėl kamuoja vadinamieji dispepsiniai simptomai: raugulys, sunkumas epigastriumo srityje, šleikštulys, maudžiantys skausmai, vidurių pūtimas, viduriavimai, besikaitaliojantys su vidurių užkietėjimais. Pablogėja apetitas, išsenka organizmas (galima net anoreksija). Dažniausiai išsivysto ir glositas, gingivitas. Lėtinis gastritas, kuriam būdingas sekrecijos nepakankamumas, priskiriamas prie ikivėžinių ligų. Galimi keli jo variantai: lėtinis rigidinis (antralinis) gastritas; lėtinis hipertrofinis organinis gastritas; polipinis gastritas (skrandžio polipozė).

Gastritas, kuriam būdinga normali ir padidėjusi sekrecija, dažniau kamuoja jaunus ir vidutinio amžiaus žmones. Neretai jis sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Yra dvi šio gastrito formos: dispepsinė ir skausminė (antralinis gastritas). Dispepsinei formai būdingas rėmuo, atsirūgimas rūgštimi, sunkumo pojūtis, peršėjimas epigastriumo srityje, vidurių užkietėjimas, geras arba padidėjęs apetitas, skausmai po valgio, dispepsiniai simptomai privalgius riebaus maisto ar išgėrus alkoholinių gėrimų. O skausminei gastrito formai būdingi skausmai, besikaitaliojantys su dispepsiniais reiškiniais, vidutinio stiprumo maudžiantis skausmas nevalgius, skrandžio susilpnėjimas pavalgius, neaiškaus pobūdžio skausmai. Šio gastrito formoms būdingi surandėjimai skrandžio pilorinėje dalyje arba dvylikapirštės žarnos kupole.

Lėtinis gastritas dažnai išsivysto sergant ūminiu skrandžio uždegimu. Todėl, norint jo išvengti, reikia saugotis ūminio gastrito: laikytis mitybos režimo, sveikai maitintis, rūpintis burnos higiena, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, pernelyg dirginančiu skrandžio gleivinę. Taip pat reikia stengtis neutralizuoti skrandžiui kenkiančių veiksnių (toksinių medžiagų, karščio ir t.t.), susijusių su profesiniais ypatumais, pasekmes. Siekiant apsaugoti skrandį, reikia kruopščiai gydyti visas ūmines bei lėtines infekcijas, kurios gali jam pakenkti. Dėl to negalima ignoruoti širdies bei kraujagyslių bei endokrininės sistemos, kraujo ligų. Vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodo gydytojas, nes neteisingai juos vartojant galima pakenkti skrandžio gleivinei.

Susirgus lėtiniu gastritu, reiktų reguliariai lankytis pas gydytoją ir klausyti visų jo patarimų, nes tik taip galima apsisaugoti nuo šios ligos paūmėjimų.



Visais klausimais kreiptis:

2710 W. Devon Ave.

Chicago, IL 60659

(773) 274-9100