Galvos skausmas - nesumokėtas sveikatos mokestis
Lietuvoje prasidėjus pajamų deklaravimui už 2009 m. dalis gyventojų pamatė, jog liko skolingi valstybei. Paaiškėjo, kad po 72 litus už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) kiekvieną mėnesį reikia sumokėti tiems gyventojams, kurie niekur nebuvo drausti, pavyzdžiui, darbo biržoje nesiregistravę bedarbiai, savo išvykimo nedeklaravę emigrantai.
PSD mokestis - 72 litai kas mėnesį, t.y. 864 litai per metus – buvo pradėtas skaičiuoti pernai, nors tai leidžiantis įstatymas įsigaliojo anksčiau. Nemažai žmonių apie šį mokestį sužinojo tik gavę praėjusių metų pajamų mokesčio deklaracijos ruošinius, kuriuose buvo įpareigoti susimokėti už praėjusius metus.
Išeities ieškojo darbo grupė
2009 m. nė lito privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nesumokėjo 70 tūkst. šalies gyventojų. Dar per 100 tūkst. Lietuvos piliečių šias įmokas mokėjo nereguliariai, todėl jiems susidarė nepriemoka. Tokius skaičius nustatė iš kelių ministerijų atstovų sudaryta darbo grupė, vadovaujama sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės.
Pasak jos, savaitę dirbusi darbo grupė nustatė, kad už 2009 m. susidariusią problemą bus galima išspręsti nekeičiant įstatymų. Esą tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ir “Sodra”, ir Ligonių kasos.
Kaip teigė J.Kumpienė, darbo grupė išskyrė kelias kategorijas asmenų, nemokėjusių PSD. Darbo biržoje (DB) neužsiregistravusiems bedarbiams, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, bus taikomos trijų tipų lengvatos: atidedamas nesumokėtų PSD įmokų sumokėjimas, skolos sumokėjimas padalinamas pagal grafiką, priimtiną žmogui arba skola nurašoma kaip beviltiška.
“Pagal įstatymą, jei nedirbantis žmogus būtų įsiregistravęs DB, jis įmokų nemokėtų, nes už jį sumokėtų valstybė. Bet žmonės dabar tokioje situacijoje atsidūrė todėl, kad neįsiregistravo DB. Skola bus nurašoma kaip beviltiška, jei žmogus iš tiesų neturi pajamų ir neturi kitokio užmokesčio šaltinio”, - dėstė J.Kumpienė.
Pasak jos, atidėti skolą bus galima iki penkerių metų, o palūkanos nebus skaičiuojamos. “Su palūkanomis nebelieka problemų, nes jei gyventojas yra nepajėgus sumokėti pačios skolos, tai VMI pasižadėjo tikrai neskaičiuoti palūkanų”, - aiškino darbo grupės vadovė.
Iš darbo atleistiems ir išeitines kompensacijas gavusiems žmonėms, PSD įmoka bus laikoma sumokėta už tą laikotarpį, už kurį gauta išeitinė kompensacija. “Jei žmogus, atleidžiant jį iš darbo, gavo išeitinę kompensaciją, jam išmokant kompensaciją buvo išskaičiuota ir PSD įmoka.
Atsižvelgiant į tai, šis žmogus turi būti apdraustas už tą laikotarpį, už kurį jam sumokėta išeitinė kompensacija, nes iš jo išeitinių buvo išskaičiuota ta suma”, - aiškino J.Kumpienė.
“Savo ruožtu nemokamose atostogose esantiems žmonėms taikome tą patį principą, kuriame pasakyta, kad nuo pajamų mokestis už sveikatą yra mokamas taip, kaip jis yra priskaičiuojamas pagal “Sodros” įstatymą. Jei žmogus yra nemokamose atostogose, jo pajamos yra nulinės, reiškia,
nulinių pajamų nulinis ir mokestis”, - sakė sveikatos apsaugos
viceministrė.
Palankesnis sprendimas priimtas ir gyventojams, dirbantiems pagal verslo liudijimą. Darbo grupės įsitikinimu, šiems žmonėms PSD įmoką reikia skaičiuoti ne už visą mėnesį, bet tik už tą laikotarpį, kuriam verslo liudijimas išsiimtas. T.y. jei žmogus verslo liudijimą išsiėmė trim dienoms, jam įmoka bus skaičiuojama nuo šių trijų dienų.
Nenuolatiniams gyventojams PSD neprivalomas
Darbo grupės įsitikinimu, lietuviai, kurie nėra nuolatiniai šalies gyventojai, t.y. yra išvykę iš Lietuvos ilgiau nei šešis mėnesius, mokėti sveikatos draudimo įmokų tėvynėje neprivalo, nes įstatyme numatyta, jog privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami nuolat Lietuvoje gyvenantys žmonės.
Europos Sąjungos (ES) valstybėse dirbantys ar studijuojantys asmenys taip pat atleidžiami nuo draudimo įmokų Lietuvoje, nes jiems galioja kitos ES valstybės socialinis ar sveikatos draudimas.
Šiems žmonėms, pasak J.Kumpienės, VMI pasiūlė labai priimtiną sprendimo būdą. “Tie gyventojai gali užpildyti pajamų mokesčių deklaracijos atitinkamą formą ir nurodyti, kada jie išvyko iš Lietuvos. Jie gali nurodyti net už penkis praėjusius metus. Tačiau kartu norime pasakyti, kad tie gyventojai, kurie to nėra padarę, tam, kad ateityje neatsirastų tokių problemų, turi taip pat susitvarkyti duomenis ir Gyventojų registre”, - sakė darbo grupės vadovė.
Išvykusieji privalo deklaruoti išvykimą
VMI vertinti informaciją apie tuos asmenis, kurie faktiškai nuolat negyvena Lietuvoje ir neturi pareigos mokėti PSD įmokų, padeda Gyventojų registro duomenys (išvykimo iš Lietuvos deklaravimas yra vienas iš esminių kriterijų, leidžiančių nustatyti, kad asmuo nebėra nuolat gyvenantis Lietuvoje). Jei asmuo tam tikrais 2009 m. mėnesiais Lietuvoje nuolat gyveno, tačiau 2009 m. teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo gyvenamosios vietos pakeitimą, jam PSD įmokas, jeigu tokią pareigą nustato Sveikatos draudimo įstatymas ir jei gyventojas nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu jokioje asmenų kategorijoje, savarankiškai reikia mokėti už 2009 m. mėnesius iki išvykimo.
Tie gyventojai, kurie iš Lietuvos išvyko anksčiau, tačiau išvykimo nedeklaravo, turi kelias išeitis.
Primoji galimybė - VMI elektroniniu ar kitu būdu pateikti laikotarpio, kada asmuo išvyko, atitinkamą Metinės pajamų deklaracijos formą (jei asmuo išvyko 2009 m. - GPM308 formą, jei 2007-2008 m. - GPM305 formą, jei 2006 m. - GPM302 formą, jei 2005 m. - FR0462 formą) ir joje nurodyti išvykimo iš Lietuvos datą. Ši data gali būti einamieji metai arba penkeri praėję metai. Jeigu gyventojas išvyko anksčiau nei prieš penkerius metus, jam reikėtų pateikti FR0462 formą ir joje nurodyti išvykimo iš Lietuvos datą 2005-01-01.
Tokiu būdu gyventojams sudaroma galimybė deklaruoti savo išvykimą “atgaline data”, atitinkamai mokesčių tikslais bus laikoma, kad toks asmuo nuo deklaruotos išvykimo datos nėra nuolat gyvenantis Lietuvoje ir neturi prievolės mokėti PSD įmokų.
Kita išeitis - įvykdyti prievolę, numatytą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Gyventojų registre (šiuos gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus atliekant seniūnijoje, savivaldybėje, konsulinėje įstaigoje tiesiogiai ar elektroniniu būdu). Šis deklaravimas galios tik nuo deklaravimo datos į ateitį.
Tiems gyventojams, kurie nedeklaruos išvykimo nei vienu iš aukščiau nurodytų būdu, tačiau yra ar buvo išvykę, pavyzdžiui 2009 m. laikinai dirbo užsienyje, PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu jie atitinkamais 2009 m. mėnesiais buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine) ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti atitinkamos formos dokumentą (E formos pažymą arba kompetentingos užsienio institucijos išduotą laisvos formos pažymą) įrodantį, kad jie buvo apdrausti užsienyje.
Šiems gyventojams rekomenduojama pateikti 2009 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją (formą GPM308) ir joje atitinkamai pažymėti, kad tam tikrais mėnesiais gyventojas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu užsienio valstybėje.
Atitinkamos formos dokumento (E formos pažymos arba kompetentingos užsienio institucijos išduotos laisvos formos pažymos), net ir teikiant pajamų deklaraciją už 2009 m. mokestinį laikotarpį, mokesčių administratoriui savo iniciatyva pateikti neprivaloma. Mokesčių administratorius daro prielaidą, kad deklaracijoje pateikti duomenys, gyventojo užpildyti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ar Šveicarijoje 2009 m. jo turėtą draustumą, yra teisingi. Jeigu mokesčių administratoriui kils abejonių dėl gyventojo PSD įmokų apskaičiavimo teisingumo, gyventojui bus pranešta asmeniškai ir jis gali būti paprašytas pateikti atsiųsti minėtą dokumentą mokesčių administratoriui.
(0)
14-Gegužės-2010 01:05 pm
