Čikagos AIDAS

Kas realiai gresia žmonijai?

Mindaugas Peleckis

Paanalizavus ir mokslininkų, ir religinių tekstų teiginius, prieiname prie vienos išvados: artimu metu žmonijai gresia badas, karas, maras. Tai, apie ką kalba Biblija ir kiti šventraščiai. Ir religijos, ir gyvenimiškoji patirtis sako, jog kaltas pats žmogus - jis skriaudžia artimą, patį save, gamtą.
Kaip kitaip paaiškinti šiuos faktus?

Badas ir milijardieriai
FAO (Food and Agriculture Organization, Maisto ir žemės ūkio organizacija) teigimu, 2009 metais nepilnavertiškai maitinosi jau 1 milijardas mūsų planetos gyventojų. Šį kiekį neprivalgančių žmonių sunku suvokti: jei kiekvienam iš jų skirtume laiko bent vieną sekundę dieną ir naktį, tai užtruktų trisdešimt metų!

Bado augimas susijęs ne su blogais derliais, bet yra sukeltas pasaulinės ekonominės krizės, kuri buvo žemesnių pajamų priežastis ir padidino bedarbystę, sąlygojusią badavimą ar neprivalgymą bei netinkamą maisto racioną. Bado problemą nulemia dykumėjimas, nuolatos vykstantys gaivaliniai potvyniai, atsilikusių tautelių šiuolaikinių technologijų neturėjimas, derlių nuėmimo sezonų trukmė, geležies trūkumas maiste, kas sukelia mažakraujystę, ir archajiniai žmonių įsitikinimai tam tikriems vaisiams ar daržovėms, kurių pagal papročius ar religijas valgyti negalima, nors jie yra lengvai prieinami. Dėl nepilnaverčio maisto pasaulyje net 2 milijardai gyventojų turi mažakraujystę - tai sudaro beveik trečdalį mūsų planetos gyventojų!
2009 metais pasaulyje gyveno bent 817 milijardierių, t. y. asmenų, turinčių daugiau kaip milijardo dolerių (vidutiniškai - 20 milijardų) vertės turtą. Jei kiekvienas jų milijardui badaujančiųjų paaukotų bent po 1000 dolerių, koks didžiulis tai būtų įnašas į žmonijos gerovę! Deja...
Daugiausia milijardierių (360) gyvena JAV. Taip pat - Vokietijoje (54), Indijoje (52), Rusijoje (32), Kinijoje (28), Jungtinėje Karalystėje (25), Kanadoje (23), Honkonge (19), Japonijoje (17), Indonezijoje (15), Saudo Arabijoje (14), Brazilijoje (13), Turkijoje (13), Irane (13), Italijoje (12), Ispanijoje (12), Izraelyje (10), Prancūzijoje (10), Australijoje (10), Meksikoje (9), Švedijoje (9), Šveicarijoje (9), Malaizijoje (6), Pakistane (6), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (6), Taivane (5), Kuveite (5), Airijoje (5), Nyderlanduose (5), Pietų Korėjoje (4), Austrijoje (4), Norvegijoje (4), Ukrainoje (4), Libane (3), Filipinuose (3), Tailande (3), Egipte (3), Pietų Afrikoje (3), Naujojoje Zelandijoje (3), Čilėje (3), Argentinoje (3), Kolumbijoje (2), Venesueloje (2), Nigerijoje (2), Kazachstane (2), Singapūre (2), Belgijoje (2), Danijoje (2), Suomijoje (2), Portugalijoje (2), Čekijoje (1) ir kai kuriose likusiose Europos valstybėse - po 1(http://www.isppweb.org).
Šimtas turtingiausių pasaulio žmonių valdo šimtus milijardų dolerių turtą (turtingiausias žmogus - Billas Gatesas, kurio turtas 2009 m. siekė 40 milijardų JAV dolerių (http://en.wikipedia.org).
Be abejo, nemažai šių žmonių užsiima labdara, tačiau badaujančiųjų nemažėja. Nepamirškime ir karo bei maro - juos taip pat finansuoja labai turtingi žmonės, kurių pavardžių dažnai nežinome.
Lietuvė aiškiaregė Jadvyga taip pasakoja apie būsimus įvykius: "2012 metais Amerikoje bus atominių bombų sprogimas. 2010 m. gegužės 27 d. į Lietuvą ateis NATO kariuomenė. Bet jei pavyks kažką pakeisti, tai gali ir neatvykti. Gali būti, kad tada Lietuva taps kažkieno taikiniu. 2010 metų vasario mėnesį žmonės Lietuvoje "kris kaip lapai", mano lietuvė aiškiaregė Jadvyga. 2012 metais daugiau nieko ypatingo neįvyks. Kataklizmai, stichinės nelaimės, gaisrai, karai ir visos kitos negandos, kaip vyko dabar, taip vyks ir toliau. Bent iki 2018 metų. Pasaulinio tvano ar katastrofos nebus. Visą šį laikotarpį Lietuvoje stichijų nebus, nes lietuviai nors ir pikti ant visko, bet iš esmės jie geri žmonės ir mūsų energetikoje švaru. Antarktidoje statomos "palapinės". Jas stato kinai savo valdžiai. Galbūt tai - slėptuvės" (iš pokalbio su aiškiarege iš Lietuvos 2009 m. lapkritį).

Humanizmas - paskutinė viltis?
Kas galėtų išgelbėti Žemę nuo pražūties? Žmonės tebebadauja ir serga. Karai tebevyksta. Sąmokslo teorijos teigia, jog tai - turtingųjų noras išnaikinti didžiąją žmonijos dalį.
Kultūros nyksta, tačiau, pasak profesoriaus Antano Andrijausko, "kultūros neišnyksta be pėdsakų, jos atgimsta kitu pavidalu, susiedamos daugybę naujų dalykų. Čia veikia sudėtingas atrankos dėsnis: paimama ir išsaugoma tai, kas reikalinga ateičiai" (Andrijauskas A., Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija. - Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, 2001, p. 514).
Mūsų sujauktoje postmodernioje kultūroje arba, kaip sako Alphonso Lingis, "nieko bendra tarpusavyje neturinčiųjų bendrijoje", didžiausias yra humanizmo, žmogiškumo stygius. Būtent jo paieškos - viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės ima tikėti: savimi, Dievu, žmogaus ir gamtos vienove, noru padėti kitiems (budistinis bodhisatvos idealas), sau (budistinis arhato idealas).
XXI a. humanistų organizacijos ginčijasi tarpusavyje, ar humanizmas - religija, ar ne. Humanistai skirstomi į religinius, sekuliariuosius ir tarpinius tarp šių dviejų (vadinamieji life stance arba pasaulėžiūros, gyvenimo būdo humanistai).
Šiuolaikiniai humanistai mano, kad žmonija turi siekti tiesos pasitelkdama protą, naudodamasi geriausiais prieinamais informacijos šaltiniais, būti moksliškai skeptiška. Tokias idėjas propagavo socialistų filosofas Corlissas Lamontas (1902-1995), amerikiečių astronomas, egzobiologijos (nežemiškosios gyvybės) mokslo pradininkas Carlas Edwardas Saganas (1934-1996).
Kaip etinis procesas humanizmas pakyla virš metafizinių problemų sprendimo, pvz., jam nerūpi, ar gali egzistuoti nemirtingos būtybės, apie kurias kalba kai kurių naujųjų religinių judėjimų (NRJ) adeptai (teosofai ir jų bendraminčiai).
Šiuolaikinis humanizmas dažnai yra pernelyg optimistinis. Žmoniją pirmoje vietoje anksčiau laikę humanistai XX a. pradžioje nusivylė, suvokę, jog, perfrazuojant Alfredą Northą Whiteheadą, žmogus tapo ne beveik angelu, o gamtos tarnu ir valdovu vienu metu.
Be abejo, prastėjanti ekologinė situacija Žemėje pagimdė daug naujų humanistinių, ekologinių sąjūdžių. Egzistuoja daugybė knygų ir filmų, ryškiai piešiančių mums apokaliptinius pasaulio pabaigos scenarijus. Dažniausiai dėl to kalčiausia yra pati žmonija, pasukusi technokratijos, simuliakrų keliu, nusigręžusi nuo gamtos, iš jos norinti tik gauti, o ne duoti. Ekologiniai judėjimai glaudžiai susiję su senųjų tikėjimų atgaivinimu ("neopagonybe"), apskritai susižavėjimu bet kokiu (dažniausiai Rytų) dvasingumu.
1856 m. vokiečių istorikas ir filologas Georgas Voigtas terminą humanizmas naudojo apibūdinti Renesanso humanizmui - judėjimui, kuris klestėjo Italijos Renesanso metu (umanista) ir buvo susijęs su klasikine graikų bei lotynų kalbų literatūra bei etine filosofija. XV-XVIII a. humanizmo idėjos plito ir Lietuvoje. Renesanso metu neoplatonizmas pakeitė Tomo Akviniečio filosofiją, susidomėta Epikūro mintimis, magija, pagonybe, hermetizmu, teosofija (galime sakyti, jog tais laikais gimė XX-XXI a. New Age ištakos).
XVIII a. viduryje humanizmo apibrėžtis pakito. Prancūzų spaudoje imta kalbėti apie meilę žmonijai, filantropiją, žinių sklaidą. Buvo prisimintas VI a. pr. Kr. gyvenęs graikų filosofas Talis iš Mileto, liepęs žmogui pažinti save, taip pat - Ksenofanas, Anaksagoras, Periklis, - demokratijos, laisvamanystės tėvai.
Rytuose humanizmas kaip į žmogaus vidų sutelkta pasaulėžiūra atsirado apie 1000 m. pr. Kr. indų filosofijoje (Lokataya sistema), taip pat Laozi bei Konfucijaus filosofijoje Kinijoje. Didžiais humanistais galime pavadinti ir Budą, Zoroastrą (Zaratuštrą), Mozę, Jėzų Kristų, Muhammadą.
Frazę "žmonijos religija" sugalvojęs vienas iš Amerikos įkūrėjų Thomas Paine'as (1736/7-1809) save vadino filantropu, rašė apie žmogaus teises.
1933 m. gimė pirmasis "Humanistų manifestas", 1973 m. - antrasis, 2003 m. - trečiasis. Pirmasis manifestas (ir jo tęsiniai) kilo iš religinio humanizmo. Jį parašė amerikietis unitų pastorius Raymondas Bennettas Braggas (1902-1979); tarp 34 pasirašiusiųjų 15 buvo unitai (vienas jų - lietuvių kilmės Edwardas Burdette Backus, 1888-1955). Manifeste kalbėta apie humanizmą kaip naują religinį judėjimą, kuris turėtų pakeisti ir patobulinti ankstesnes, dievais grįsta religines sistemas. Vis dėlto jokių dogmų manifestas nepaskelbė, jame tiesiog kalbama apie opoziciją į pelną motyvuotai visuomenei, kultūrinę evoliuciją. Kitų dviejų manifestų tonas panašus: juose kalbama apie vertybių sistemą, kuriai nebūtinas tikėjimas dievybe.
1980 m. pasirodė ir "Sekuliariųjų humanistų deklaracija", parašyta filosofijos profesoriaus, "sekuliariojo humanizmo tėvo" Paulo Kurtzo (g. 1925). Jis taip pat yra ir paranormalius reiškinius tyrinėjančios organizacijos (Committee for Skeptical Inquiry) įkūrėjas. Sekuliarieji humanistai pasisako už bažnyčios ir valstybės atskyrimą, religinį skepticizmą, mokslo ir technologijų pažangą.
Gyvensenos humanistai - trečioji atšaka, sukurta Harry'io Stopes-Roe (g. 1924) - pasisako už tai, kad individas ir visuomenė gyventų harmoningą gyvenimą. Jis gali būti susijęs su konkrečiomis religijomis, tačiau gali būti ir nesusijęs (alternatyvos - ateizmas, agnosticizmas, deizmas, skepticizmas, laisvamanybė, sekuliarus mąstymas).
Viena ryškiausių XX a. asmenybių, esanti tartum tiltas tarp humanistų (visų atmainų) ir religijotyrininkų - vokiečių-prancūzų filosofas, teologas, gydytojas Albertas Schweitzeris (1875-1965). 1953 m. jam įteikta Nobelio taikos premija už "Pagarbą gyvenimui". A. Schweitzeris dirbo Afrikoje, sukūrė savo universalią etinę filosofiją, kuri tiktų visai žmonijai - "Pagarbą gyvenimui" (Ehrfurcht vor dem Leben). Jis teigė, jog Vakarų civilizacija žlunga, nes ji nustojo gerbti gyvenimą, gyvybę. A. Schweitzeris kritikavo filosofus, išaukštinusius žmonijos svarbą ir kalbėjo apie tai, kad žmonija turi patirti naują Renesansą per dvasinio racionalizmo atgimimą. Moralė ir etika - pirmoje vietoje, kalbėjo A. Schweitzeris paskaitų cikle "Religija šiuolaikinėje civilizacijoje". Pasak mąstytojo, žmogus visą gyvenimą turi siekti daryti ką nors nuostabaus ir tapti geru pavyzdžiu kitiems.
Šie etiniai idealai puikiai tiktų sumaišties apimtam (o dabar - ir dar vienos apokalipsės, 2012-ųjų, laukiančiam) pasauliui.
Religijotyrininkai, filosofai, teologai, mąstytojai ekumenistai, humanistai, visi, kas pasaulį daro šviesesnį, nusipelno pagarbos. Pagarbos nusipelno kiekviena gyva būtybė - nuo akmenuko iki žmogaus (jei tikėsime tam tikromis religinėmis dogmomis, - ir iki angelo bei, žinoma, Dievo).

Net jei 2012 metais (o gal kuriais nors kitais) ateitų pasaulio pabaiga, - žinokite: taip turi būti. Mes to nusipelnėme. Tačiau turime šansą gyventi teisingiau, geriau, doriau, žmogiškiau. Jau šią akimirką galime pradėti kurti naują, tobulesnį pasaulį - pirmiausia savyje, tada nedidelėje savo aplinkoje, o vėliau pasikeis ir visas pasaulis.

"Mėnulis užtems, o saulė ir mėnulis užklos vienas kitą. Tą dieną žmogus pasakys: "Kur bėgti?" O, ne! Nebus kur prisiglausti. Tą dieną grįši pas savo Viešpatį." (Qur'an, 75:8-12)

"Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. Teismas sėdosi posėdžiui, ir buvo atskleistos knygos" (ST, Danielio knyga, 7, 10).

"Angelas parodė man gyvybės vandens upę (...)" (NT, Apreiškimas Jonui, 22, 1).

Kad pranašų krauju aptaškyta žemė vėl taptų derlingu sodu, praeis ne vieneri metai. Bet mes privalome sustoti naikinę save ir kitus. Susimąstyti. Ramiai priimti sprendimą.

Linksmas P. S. 2010 m. sausio 10 d. serialo "Simpsonai" epizode "Vieną kartą Springfielde" (451 serijoje) padauža Bartas ant lentos užrašo: "2012-aisiais pasaulis gal ir baigsis, bet mūsų serialas - tikrai ne".