Čikagos AIDAS

Kur dingsta vaikai?

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet dingsta apie du tūkstančius žmonių. Policija randa 80 proc. ieškomų asmenų, o apie kitus artimieji taip niekad nieko ir nebesužino.

2010 m. dingo 2258 asmenys (63 proc. vyrų, 36 proc. moterų, 41,4 proc. nepilnamečių), rasta 1791, iš jų 130 buvo mirę.

Kalbant vien apie vaikus, oficiali statistika rodo, jog Lietuvoje pastarųjų prapuolusiųjų tarpe buvo virš 800. Pernai Lietuvoje ieškota 444 nepilnamečių mergaičių (rasta 413) ir 420 berniukų (rasta 381). Tikėtina, kad realybėje šie skaičiai kur kas didesni.

Gegužės 25-ąją minėjome Tarptautinę dingusių vaikų dieną. Nors ši diena įsimintinų datų sąraše pirmiausiai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar ji minima keturiolikoje Europos Sąjungos valstybių, o Lietuvoje ši diena pažymima nuo 1996 metų.

Šios minėtinos dienos tikslas nėra vien tik užjausti žmones, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir skatinti užkirsti kelią šiam siaubingam reiškiniui. Taip pat siekiama atkreipti tėvų dėmesį į vaikų laisvalaikį, o vaikus informuoti apie gresiančius pavojus vos tik išėjus už savo namų ribų.

Kasmet Lietuvos policija gauna šimtus pranešimų apie dingusius nepilnamečius. Ir jų skaičius, déjà, nemažėja. Kokios to priežastys?

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Ona Gustienė teigia, jog kur kas tikslesnį prapuolusiųjų skaičių Lietuvoje būtų galima spėti pagal mokyklos nelankančiųjų skaičių. Pernai ugdymo įstaigų nelankė 5 tūkst. vaikų. Kai buvo pradėta aiškintis priežastis, sužinota, jog net 2700 vaikų emigravo su tėvais.

Tačiau, kur likusieji 2300?

„Atlikti tyrimai rodo, kad Baltijos regiono šalyse apie 50 procentų dingusių vaikų ir paauglių tampa prekybos žmonėmis aukomis“, – praėjusiais metais sakė parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė Seime surengtoje konferencijoje Tarptautinei be žinios dingusių vaikų dienai paminėti. Net 99 proc. prekybos žmonėmis atvejų visoje Lietuvoje susiję su seksualiniu išnaudojimu, prostitucija. Pernykščiais duomenimis, 37 proc. nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis buvo 14-18 metų asmenys.

Be minėtų priežasčių yra ir kitų atvejų: kai vaikai patenka į avarijas, nuskęsta, tampa nusikaltėlių aukomis, o neretai vaikai tiesiog patys nusprendžia dingti be žinios, pabėgdami iš savo namų.

Nors yra susidariusi nuomonė, jog iš namų bėga tik asocialiose šeimose augantys vaikai, tačiau taip nėra – net ir normalios šeimos pasigenda atžalų.

Specialistų teigimu, vaikai iš namų išeina ir negrįžta dažniausiai dėl psichologinių priežasčių. Vaikai bėga nuo konfliktų šeimoje ir nuo patiriamų patyčių mokykloje. Dažnais atvejais nepilnamečiai išeina iš namų todėl, kad nesulaukia artimųjų palaikymo, šilumos, jaučiasi nesuprasti draugų, negali išspręsti kilusių problemų, sunkumų ir pan. Todėl pirmiausia tėvai turėtų skatinti vaikus išsipasakoti, neslėpti nuo jų savo išgyvenimų, emocijų, norų bei baimių. Be abejo, kai vaikas auga smurtaujančioje šeimoje, jam norisi kuo toliau bėgti nuo tokių namų, o apie tėvų paramą ir gražius pašnekesius nėra net ką kalbėti, tokiu atveju pabėgusį vaiką iš skriaudėjų šeimos norėtųsi ne tik suradus negrąžinti, bet suteikti pireglobstį saugioje aplinkoje.



Laukimas - žudantis

Nieko nėra baisiau nei nežinia, kur tavo vaikas ir kaip jam sekasi. Tuo labiau žinant statistiką, kad du trečdaliai dingusiųjų randami gyvi arba mirę. Būna atvejų, kuomet nepraėjus nė dienai nuo paieškos paskelbimo atsiranda dingusysis. Tačiau yra keli šimtai šeimų, kurie metų metus kankinasi nežinioje laukdami ir tikėdamiesi, jog artimiausią rytojų jų vaikas įžengs pro namų duris.

Būna atvejų, kuomet nepilnamečiai dingsta be jokių pėdsakų ir atsiranda po kelerių metų paieškos. Kriminalistas S. Bakutis pernai spaudai papasakojo iš atminties neišblėsusią istoriją, kaip jauna mergina susipykusi su motina išėjo iš namų ir dingo. Po beveik 10 metų pareigūnai gavo informaciją, kad dingusioji laimingai gyvena Ispanijoje – yra ištekėjusi, augina vaiką. Tokias naujienas išgirdusi motina nedelsdama susiekė su dukra ir dabar abi bendrauja. Deja, ne visos dingusių asmenų ieškojimo istorijos baigiasi laimingais pasakų motyvais.

Neretai policija dingusių nepilnamečių tėvams siūlo laukti, kol jie patys grįš, ypatingai, kai atžala bėgo jau ne vieną, ir ne antrą kartą. Déjà, kartais trečias kartas nemeluoja ir vaikas pakliūva į pavojų - blogą kompaniją, prekybą žmonėmis. Į suaugusiųjų dingimo atvejus dar žiūrima kitaip - atsainiau, netgi policija neiško asmens, kol nėra kriminalinio pagrindo, nes mano, kad jie išvažiavo į užsienį ir nori nutraukti su artimaisiais visus ryšius, tačiau vaikų dingimo atvejai yra sudėtingesni, gi tėvai už savo vaikus atsakingi iki pilnametystės, bent jau taip turėtų būti. Todėl ypatingai svarbu kuo skubiau pradėti paieškas.

Lietuvoje, kaip ir Europoje, dingusių žmonių ieškoma septynerius metus, todėl rekomenduojama pareigūnus apie dingimą informuoti bei paieškas pradėti dar tą pačią dieną. Policijai gavus prašymą dėl žmogaus dingimo priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą, informacija apie ieškomą asmenį įrašoma į duomenų bazes, skelbiama Interpolo kanalais, žiniasklaidos priemonėse. Esant reikalui, susisiekiama ir su kitais komisariatais, tarptautinėmis organizacijomis, pasitelkiami kariai.

Paieškos sėkmė priklauso nuo aplinkybių. Dingusįjį surasti daug sudėtingiau, jeigu įvyko nelaimė, asmuo mirė, pateko į avariją, tapo nusikaltėlio auka ar nusižudė. Paieška nutraukiama, kai surandamas ar nustatomas dingęs asmuo, jo buvimo vieta arba lavonas.

Policija Lietuvoje turi visus reikiamus žmogiškuosius ir teisinius svertus, kad galėtų sėkmingai vykdyti asmenų paiešką, tačiau visų dingusių asmenų neįmanoma rasti. Vis dėlto, net jeigu ir dėl kiekvieno atvejo pradedamas ikiteisminis tyrimas, dažnai trūksta ir aktyvesnės visuomenės pagalbos dingusių asmenų paieškoje, tad žmonės taip pat neturėtų būti abejingi kitų nelaimėms, kurios bet kurį asmenį gali ištikti.

Apie dingusiuosius JAV:

*Šalyje kasdien gaunama pranešimų, jog net 2300 amerikiečių yra pradingę. Šis skaičius apima tiek suaugusiuosius, tiek vaikus (žinoma, dauguma jų – vaikai).

*Kas 40 sekundžių Čikagoje pranešama apie vaiko dingimą ar pagrobimą.

*Jungtinėse Valtijose dingsta apie 800 000 vaikų per metus.

*Per pastaruosius dešimt metų JAV užregistravo apie 8.5 milijonus dingusių asmenų.

*Šalyje net 800 000 vaikų virš 12 metų bus užregistruoti kaip dingę be žinios, tačiau iš jų net 32 000 bus pagrobti pačių šeimos narių.



NUOMONĖS



Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis:

Dingusių vaikų paieška turi būti viena iš prioritetinių policijos funkcijų. Policija iš tikrųjų tam skiria labai didelį dėmesį. Vaiko paieškai valstybė skiria daug finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Kartais, pavyzdžiui, vaikas miške pasiklysta. Jo paieškai skiriamos visos įmanomos pajėgos. Vaikai tikrai nėra paliekami likimo valiai. Čia – ne tie laikai, kaip būdavo maždaug prieš dešimtmetį. Yra sukurti specialūs padaliniai, atsakingi už prekybą žmonėmis, dirba nepilnamečių reikalų inspektoriai, kurių dar ne kiekvienoje užsienio valstybėje rastum, tirti smurto šeimose atvejams planuojama skirti specializuotus policijos pareigūnus. Tai vėlgi – mažiau galimybių vaikui pasitraukti iš šeimos, nes priežiūra didesnė.

Pagaliau šiandien (gegužės 26 d.) priimtas naujas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, dėl kurio labai džiaugiuosi. Kiek metų teko laukti – beveik prieš dešimtmetį buvo pradėta kalbėti apie tokio įstatymo būtinumą, buvau vienas iš jo iniciatorių, priklausiau dėl jo svarsčiusiai vyriausybinei grupei.

Tas įstatymas keičia viską iš esmės. Pagaliau gal baigsis vadinamųjų šeimos teroristų era, kada jis terorizuoja visą šeimą, vaikus ir yra nebaudžiamas. Dabar kai iškeldins prievarta iš namų, visai kitaip jausis erelis apkarpytais sparnais. Tai tiesiogiai susiję ir su vaikais – vaikas išeina iš namų dėl to, kad jam yra negera.

Yra ir kita problema, susijusi su šių dienų aktualijomis – kada tėvai išvažiuoja uždarbiauti į užsienius ir lieka vaikai su seneliais ar vienu iš tėvų, dažniausiai su mama. Vaikams kyla daug pagundų. Pavyzdžiui, visus pašiurpinusi mirtimi pasibaigusi nepilnametės pažintis su vaikinu per „Facebook“. Emigracija turi didžiulę įtaką lietuvių šeimai. Griūva šeimos. Tokia yra šių dienų realybė.



Loreta, mama:

Su vaikais reikia gyventi, tuomet jie nebėgs iš namų, nepasitikės svetimais ir nepasiduos neigiamai bendraamžių įtakai.

Manau, metas kalbėti apie tėvų ir vaikų santykių atšalimą, vaikų nepriežiūrą, apie mokyklos ir tėvų nebendradarbiavimą auklėjant ir stebint vaikus, prislopintą psichologų tarnybų, vaikų klubų aktyvumą.

Iš dalies problema susijusi su šalyje vykstančiais negatyviais socialiniais reiškiniais - nedarbu, skurdu, emigracija. Nusivylimas veikia psichologiškai ir ne visi pajėgūs su tuo kovoti, todėl vaikai pasijunta vieniši net laikomomis padoriose šeimose. Tuomet jie ieško atramos ar pramogos kitur, o dėl smalsumo ar informacijos stokos patenka į piktavalių rankas.



Kristina Bružaitė