Čikagos AIDAS

Lietuvoje - viskas gerai, arba tamsiausioji diena

Gruodžio 21-oji Lietuvoje buvo ypatinga. Kalendoriškai tai - Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė, “pagonių Kūčios”. Gruodžio 21-22 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šio meto dienos pradeda ilgėti - grįžta saulė. Tačiau kol ji grįš, turėsime ilgą (astronominę ir politinę-ekonominę) žiemą.
Simbolika - dalykas rimtas (kaip ir humoras, net juodasis). Tai, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kitų metų biudžetą patvirtino būtent gruodžio 21-ąją, irgi simboliška. Mitologijoje tądien Elnias devyniaragis (“bistrus alnelis, lėliu Kalėda”) ant ragų atneša saulę.

1940 metais frazė “atvežti saulę” buvo siejama su Lietuvos “pardavimu” Sovietų sąjungai.
Niekas mūsų dabar nepardavė. Lietuvoje - viskas gerai. Pažvelkime iš arčiau. Gruodžio 21-ąją prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė tris svarbiausius Lietuvos žmonėms įstatymus: Seimo priimtus 2010 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto ir Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymus bei laikinąjį Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymą. “Tai nelengvas apsisprendimas, - sakė D. Grybauskaitė. - Tačiau privalau prisiimti atsakomybę už stabilumą šalyje.
Tai yra vienintelis būdas garantuoti visiems šalies gyventojams nors ir mažesnes, bet stabilias pajamas. Jeigu nepasirašyčiau Seimo pateiktų įstatymų, tarptautinės rinkos Lietuvai neskolintų ir Vyriausybė negalėtų mokėti nei atlyginimų, nei pensijų.”
D. Grybauskaitė buvo iškėlusi keturis reikalavimus: nedidinti mokesčių, apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius (senatvės pensininkus bei neįgaliuosius), taip pat vaikus auginančias motinas. Pasak prezidentės, šie reikalavimai įstatymuose įvykdyti.
Tiesa, nepamirškime, kad daugiausia abejonių kelia laikinasis įstatymas, kuriame numatoma dvejiems metams sumažinti beveik visas socialines išmokas, bei „Sodros“ biudžeto įstatymas.

Prezidentės teigimu, „trys ar keturi mažinimai yra ant konstituciškumo ribos“, tačiau esą šias klaidas bus galima ištaisyti numatant senatvės pensijų bei neįgaliųjų pensijų kompensavimo mechanizmą. D. Grybauskaitė taip pat pažadėjo asmeniškai kontroliuoti, kokį išmokų kompensavimo mechanizmą Vyriausybė priims iki 2010 m. liepos 1 dienos.

Prezidentė kalbėjo gana optimistiškai apie tai, jog šie “skausmingi karpymai tikrai turėtų būti paskutiniai”. Visa viltis - tarptautinės rinkos, kurios jau pradeda atsigauti.
Tačiau ar tai - reali išeitis, jei prognozuojamos 2010 metų valstybės pajamos – 13,378 mlrd. Lt, o išlaidos – net 18,308 mlrd. Lt. Numatomas valstybės biudžeto deficitas – 4,929 mlrd. Lt, arba 5,9 proc. BVP. Su Europos Sąjungos parama kitų metų valstybės biudžeto pajamos turėtų būti beveik 21,27 mlrd. Lt, o išlaidos – 26,2 mlrd. Lt. Planuojamas grynojo skolinimosi limitas – 8,96 mlrd. Lt. Iš viso kitais metais ketinama skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų.
Kitais metais „Sodros“ pajamos turėtų siekti 9,886 mlrd. Lt, išlaidos – 12,593 mlrd. Lt. Jau senokai keliamas klausimas - kam Lietuvai reikalinga atgyvenusi, sovietinė “Sodros” sistema? Neseniai atsistatydinęs jos šefas aiškiai pailiustravo savo paties teiginį, jog “Sodrai” kitąmet bus “kaput”. Kodėl “Sodros” negalima panaikinti? Atsakymas paprastas: ji - puikus instrumentas valdyti paprastus, neturtingus, skurdo kamuojamus žmones, tuo tarpu, kai “Sodros” valdininkai gauna tūkstančius litų algos, neaiškaus skaidrumo konkursuose perka kompiuterius ir kt.

Taigi, jei būtų atsisakyta “Sodros”, valstybė sutaupytų bent 2,7 mlrd. Lt. O tai - jau geriau nei 4,9 mlrd. Kur gauti dar 2 milijardus valstybės biudžeto deficitui padengti? O jei kiekvienam biurokratui, gaunančiam kelių tūkstančių litų algą, nurėžtume po 1000 litų? Per metus sutaupytume apie pusę milijardo litų.
Tai - tik mintys, kurioms nelemta išsipildyti.

Mūsų šalyje - viskas gerai: žmonės - protingi, gražūs, įdomūs. Finansinė krizė įveikiama, bet to turtuoliai, tarp kurių taip pat yra protingų, gražių ir įdomių, neleis padaryti. Jie kaip Bertoldo Brechto motušė Kuraž ir jos vaikai toliau pelnysis iš vargšų. Juk, kaip ironiškai teigia vienas iš piketavusių pensininkų plakatų: “Geras pensininkas - miręs pensininkas”. Latvijoje žmonės bent išdrįso garsiai pasakyti: tokie įstatymai prieštarauja Konstitucijai, pagrindiniam šalies įstatymui, kuris mums turi būti švenčiausias (po savo vidinio tikėjimo, arba lygus jam).
Lietuvoje - viskas gerai. Niekas (arba beveik niekas) nedrįsta garsiai pasakyti: ne, premjere, ne, prezidente, ne, Seime! Mes, žmonės, kurie jus rinkome, nesutinkame su jūsų sprendimais!

Jeigu visi tyli, vadinasi, Lietuvoje - viskas gerai. Ir nebetaukškite tuomet man daugiau apie krizę. Nesvarbu, kad nežinau, ką kitąmet valgysiu ir ar gyvas būsiu.

Mindaugas Peleckis
mindaugas@aidas