Čikagos AIDAS

Krizės grimasos Lietuvoje: žmonės palieka skurstančią Tėvynę

235,5 tūkst. - tiek dabar yra bedarbių, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržoje. Dar viena kita savaitė ir bus pasiekti bene patys liūdniausi nedarbo rekordai šalies istorijoje. Kas tokioje

situacijoje belieka žmonėms, kuriems reikia pavalgyti, mokesčius susimokėti, šeimas išlaikyti? Emigracija.

 Gąsdinantys skaičiai

Oficialiai šių metų pradžioje skelbtais duomenimis, pernai iš Lietuvos į užsienį nuolat gyventi išvyko 23,7 tūkst. gyventojų. Lietuva pagal emigracijos mastą "pirmauja" ES. Migruoja dažniausiai jauni, darbingo amžiaus žmonės. Kas šeštas emigrantas buvo iki 18 metų amžiaus (2007

metais - kas penktas).

Emigracijos priežastys, kaip pranešė statistikai, beveik nesikeičia. Ir pernai, ir užpernai dauguma (70 proc.) emigrantų išvyko į užsienį dirbti. 2008 metais daugiau negu pusė (56 proc.) 15 metų ir vyresnių emigrantų prieš išvykdami iš Lietuvos nedirbo vienus metus ir ilgiau.

2008 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 26 proc., Airiją - 12 proc., JAV - 11 proc., Vokietiją - 8 proc., Rusiją ir Baltarusiją - po 6 proc., Ispaniją - 5 proc. visų išvykusiųjų.

Statistikos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvyko daugiau žmonių nei per visus praėjusius metus. Maždaug kas antram iš jų - iki 30 metų. Teigiama, Lietuvos emigrantai yra vieni iš jauniausių Europos Sąjungoje.

Tarp pagrindinių jaunimo emigracijos priežasčių yra augantis nedarbas - šiuo metu kas trečias iki 25 metų Lietuvos gyventojas neturi darbo. Negana to, Lietuvoje žmonės dažnai jaučiasi socialiai beteisiai - žmogus, nuėjęs į bet kokią valdišką struktūrą, jaučiasi kaip vergas, o ne kaip laisvas žmogus, kuriam tos struktūros turėtų padėti. Tas žmonės irgi labai žlugdo.

Dar metų pradžioje statistika skelbė, kad jau pernai migracijai įtakos turėjo suprastėjusi ekonominė ir finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas ir mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

Taip buvo pernai. Tai ko tikėtis šiemet, kai Lietuvoje nedarbas pasiekė rekordinius mastus?

2006-aisiais, kai emigracijos mastai dar nebuvo tokie dideli, Seimas emigraciją pavadino didžiausia nekarine grėsme Lietuvai, o nauji emigracijos srautai Lietuvai buvo prognozuojami pernai, neriant į gilų ekonominį nuosmukį. Prognozės pasitvirtino.

 

Baimintis nėra ko?

Sotesnio gyvenimo ieškoti į užsienį išvyksta vis daugiau medikų, kurie Lietuvoje parengiami tikrai profesionaliai, todėl užsienyje net labai pageidaujami. Tuo, kad medikai išvyksta, galima įsitikinti žinant, kad gydytojai, besiruošiantys dirbti užsienyje, turi kreiptis į ministeriją dėl pažymų, reikalingų norint užsiregistruoti kaip licencijuotiems specialistams kitoje valstybėje.

Per septynis pirmuosius šių metų mėnesius ministerija medikams jau buvo išdavusi daugiau nei 230 pažymų. 56 pažymos buvo išduotos gydytojams, 33 odontologams, 5 akušeriams ir 137 slaugytojams.

Sveikatos apsaugos ministerija neturi duomenų, kiek medikų išvyko dirbti į kitas šalis nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios. Sveikatos politikai teigia, kad baimintis nėra ko - medikų Lietuvoje nepritrūks – nesvarbu, kad maždaug trečdalis šiuo metu dirbančių medikų yra pensijinio amžiaus.

Bene daugiausia besikreipiančiųjų į ministeriją dėl pažymų buvo 2004 m. - Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą dokumentus legaliai dirbti pradėjo tvarkytis žmonės, anksčiau išvykę iš Lietuvos. Kitas bumas buvo 2005 m., kai Europos Sąjungos šalyse jau dirbantys medikai pradėjo kviestis savo tautiečius.

Pastaruosius kelerius metus situacija buvo stabili - didėjo medikų darbo užmokestis, gerėjo darbo sąlygos. Tačiau šiuo metu ji vėl prastėja, nes sveikatos sistemai lėšų skiriama vis mažiau, medikų darbo užmokesčio didinti nebėra iš ko, o mažinant paslaugų įkainius jis vis mažėja. Negana to, be visų ekonominių sunkumų, medikams nerimą kelia sveikatos sistemos reforma...

 

Nacionalinė nelaimė

 

Atliktų analizių išvados skelbia, kad Lietuvą ir toliau daugiau žmonių paliks, nei į ją atvyks. Pilietinės visuomenės instituto pernai atliktas tyrimas parodė, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje gyventojų dėl emigracijos sumažės apie 300 tūkst.

Pagal "Eurostat" prognozes, kol emigraciją Lietuvoje nusvers imigracija, o tai nutiks maždaug 2022 m., čia gyvens tik 3,18 mln. gyventojų, o po kelerių metų emigracija vėl išaugs. Emigracija, visuomenės senėjimas ir mažas gimstamumas lems, kad 2050-aisiais Lietuvoje gyvens apie 2,74 mln. žmonių.

Specialistai teigia, kad emigracija savaime nėra blogas reiškinys. Tačiau Lietuvos atveju prarandami kvalifikuoti ir produktyvūs darbuotojai, socialinis kapitalas, aktyvūs pilietinės visuomenės nariai, prastėja viešųjų paslaugų kokybė, Lietuvoje likę emigrantų vaikai

susiduria su socialiniais sunkumais. Neigiamiems šio reiškinio padariniams mažinti yra būtinos valstybės biudžeto lėšos, tačiau mokesčių mokėtojų mažėja. Kol kas atrodo, kad padėtis tik prastės.

 

Grįždami suklydo?

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Viešosios politikos ir vadybos institutas 2008-ųjų liepos-gruodžio mėnesiais atliko Lietuvos gyventojų migracijos tendencijų ir grįžimą skatinančių veiksnių tyrimą "Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo įvertinimas". Vykdant šį tyrimą pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta reprezentatyvi grįžusių ekonominių migrantų apklausa, taip pat apklausti užsienyje gyvenantys Lietuvos emigrantai.

Analizė parodė, kad 37,4 proc. grįžusių emigrantų pernai buvo tvirtai apsisprendę arba linkę išvažiuoti dar kartą. Tarp dažniausiai nurodytų pakartotinės emigracijos priežasčių buvo nusivylimas Lietuvos perspektyvomis, finansiniai sunkumai, nepasitenkinimas darbo sąlygomis

ir nusivylimas vyraujančiu požiūriu į žmones.

 

Kaltųjų paieškos

 

Vis dėlto kai kuriuos Lietuvos patriotus piktina galimybių išgyventi emigracijoje ieškančiųjų elgesys. Jiems nerimą kelia tai, kad emigrantai nejaučia kaltės dėl Tėvynės, kad jų palikti vaikai mokomi ir jų tėvams pensijos mokomos iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, kad dar

ir patys parvykę atostogų nevengia veltui pasigydyti, nors patys emigracijoje uždirba 3-5 kartus daugiau ir mokesčius moka ne Lietuvoje...

Tik ar tikrai tokie jau tie emigrantai blogi? Ar nusikaltimas žmogui ieškoti galimybių išgyventi? Ypač žinant, kad toli gražu ne visi emigravusieji užsienio šalyse dirba kvalifikuotą, švarų, jų profesinį išsilavinimą atitinkantį darbą. Ir kas kaltas, kad kažkur tolimoje šalyje braškių rinkėjo ar pomidorų skynėjo atlyginimai yra didesni nei profesoriaus Lietuvoje? Emigrantai ar Lietuvos politikai, kuriems eilinių žmonių problemos tokios tolimos?..

Be abejonės, dėl tokios padėties kalta ne tik valdžia, bet ir visuomenė. Juk nebuvo aiškiai girdėti jokio griežto, bet teisingo žodžio ar veiksmo, stabdančio emigraciją.

Visais laikais emigravo jauni, sveiki, veiklūs žmonės ir jokia jų materialinė parama ar iš užjūrio rodomas patriotizmas nė menka dalimi neatstos emigracijos padarytos ir tebedaromos žalos - jaunų, kuriančių žmonių netekties.

Yra manančiųjų, kad emigracija Lietuvoje jau seniai pasiekė tokį mastą, jog šis reiškinys turėtų būti vadinamas nacionaline nelaime. Tačiau iki šiol nė viena vyriausybė nesiėmė ekstremalių priemonių, kad ją sustabdytų. O ypač - dabartinė Vyriausybė, kuriai apskritai kažin kas rūpi.

 

 

Komentaras

 

Giedrius KADZIAUSKAS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

 

Migracija, kaip reiškinys, nėra neigiamas - žmogus keliauja iš tos vietos, kur jam yra nepakeliama gyventi, ten, kur jis mato perspektyvas pagerinti savo padėtį. Žmonėms migruojant tam tikras

problemas valstybė išsprendžia, bet tam tikros atsiranda – šalis praranda savo protus, darbo jėgą.

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungos šalyse yra tai, ko Lietuva ir siekė - ne tik gauti naujų rinkų savo prekėms ir paslaugoms parduoti, ne tik pritraukti kapitalą, kuris laisvai juda Europos Sąjungoje, bet ir sudaryti galimybes žmonėms atvažiuoti dirbti į Lietuvą ir Lietuvos gyventojams išvažiuoti iš Lietuvos. Tai yra Europos Sąjungos bendrosios rinkos nauda ir reikia pasakyti, kad daug paprastų namų ūkių iš to gavo naudos, nes emigravę žmonės uždirbo pinigų, padėjo išlaikyti šeimas, pagerino savo gyvenimą. Emigracija, kad ir kokių sunkumų emigruojantieji patiria, jeigu jie mano, kad tai yra teisinga strategija, jie taip ir padaro. Ir mes neturėtume teisės sakyti, kad jie elgiasi kvailai, o teisingas spendimas turėtų būti kitoks.

Krizės atveju tai, kad žmonės turi galimybę ieškotis pragyvenimo galimybių kitur, yra nauda. Pagalvokime, kas būtų, jei krečiami krizės mes gyventume uždaroje totalitarinėje visuomenėje. Ar iš tiesų būtų geriau, jei žmonės neturėtų galimybės išvažiuoti, susirasti darbą kitur, dirbti ir išlaikyti save ir savo šeimas? Bedarbių skaičius Lietuvoje būtų dar baisesnis. Be to, Lietuvos piliečių atžvilgiu būtų neteisinga ir neatsakinga neleisti jiems pasinaudoti darbo galimybėmis gretimose rinkose.

Tad, manau, pagrindinė emigracijos nauda yra ta, kad žmonės turi daugiau pasirinkimo galimybių ir daugiau būdų, kaip pragyventi. Kai kas mano, kad emigracija taip pat naudinga sprendžiant socialines, nedarbo problemas, socialinių neramumų prevencijai - kaip sakoma, nuleidžia garą. Čia yra tiesos.

Aišku, yra ir neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad čia nedirbantys žmonės nemoka mokesčių ir nuo to nukenčia šalies biudžetas. Neigiamų pasekmių tai turi ir kai kuriems verslams, nes išvažiuoja protingi žmonės, kvalifikuoti, įgudę profesionalai, kurie galėtų čia būti labai naudingi.

Dabar iš esmės sunku pasakyti, kaip migruos Lietuvos piliečiai ateityje. Labiausiai tai priklauso nuo to, kaip seksis Lietuvai stotis ant kojų, labai daug kas priklauso nuo Lietuvos valdžios. Artimiausi metai bus svarbūs ir dėl tos priežasties, kad praėję ketveri metai Lietuvai ekonomiškai buvo lyg ir sėkmingi - mes augome greičiau už kitus. Tai lietuviams pridėjo daug pasitikėjimo savimi. Tuo tarpu šiandien Lietuva linksniuojama tarp šalių, kurios yra skaudžiausiai paveiktos krizės. Tai

reiškia, kad tie žmonės, kurie jau išvyko, perspektyvų Lietuvoje mato dar mažiau. Tad labai svarbu, kokias sąlygos produktyviai dirbti čia, rasti darbą, plėtoti verslą žmonėms sudarys valdžia.

 

 

Skaičiai ir faktai

 

Pagal emigracijos mastą Lietuva pirmauja ES. Išankstiniais Europos Bendrijų statistikos tarnybos ("Eurostat") duomenimis, 2008 metais neigiamas emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas 1000 gyventojų buvo tik keturiose ES valstybėse: Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (-1,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,2).

 

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia emigruoja jauni darbingo amžiaus žmonės: kas antras migrantas yra 20-34 metų.

 

Vien oficialiai per šių metų pirmą pusmetį iš Lietuvos išvyko 2,5 karto daugiau žmonių, nei atvyko.

 

Nuo sausio iki birželio emigravo 9688 Lietuvos gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį - 7219.

 

Per pirmą šių metų pusmetį į Lietuvą sugrįžo 2956 emigrantai, pernai tuo pačiu metu - 4626.

 

2009-aisiais Lietuvoje gyventojų sumažėjo 16 tūkst., iš jų 7,7 tūkst. - dėl migracijos.

 
Mieli tautiečiai, o ką Jūs manote apie susiklosčiusią situaciją Lietuvoje?
Išsakykite savo nuomonę!

 

Kristina Bružaitė

kristina@ethnicmedia.us