Lietuviai vienijasi kovojant su pedofilija
Tokios lietuvių vienybės, kokia yra pastaruoju metu, jau seniai nebuvo tėvynėje. Pieš porą dešimtmečių kovojant už Lietuvos laisvę, visi piliečiai neabejingai gynė valstybės nepriklausomybę, o šiuo metu, regis, ir vėl vieningai bei karingai siekia, kad šalyje būtų įgyvendintas teisingumas – užkirstas kelias įsisiautusiai pedofilijai.
Įspūdinga tai, jog vieno nuskriausto, įskaudinto žmogaus istorija palietė tokią gausybę žmonių, norinčių padėti Lietuvos didvyriu tapusiam, anapilin atsidūrusiam Drąsiui Kedžiui.
Ilgai ieškojo teisybės D. Kedys, norėdamas apginti nuo pedofilų mylimą dukrelę. Deja, nerado nei teisybės, nei galimybės apsaugoti savo vaiką nuo skriaudėjų, nes su drąsiu tėvu buvo susidorota.
Lietuvos vadovybei parašytame Britanijos lietuvių laiške ironiškai klausiama: „Ar mūsų valstybei nusispjaut į tokią smulkmeną, kaip šešiametės mergaitės sveikata ir likimas?“.
Kokie gyvenimo vingiai dabar laukia mergaitės? Kada galų gale įsiviešpataus teisybė demokratiškoje, teisinėje, civilizuotoje Lietuvos valstybėje?
Visos tiesos paieškos jau tęsiasi seniai, nuo 2008 metų. Tėvas, norėdamas apginti savo dukrą iš pedofilijos žabangų, sukėlė galingų neramumų, mirčių ir triukšmingų diskusijų, kurios kaskart vis daugiau intrigų, paslapčių, faktų atskleisdavo, bet tiesaus kelio į galutinius sprendimus iki šiol vis dar nerandama.
Teismas jau praėjusią savaitę nusprendė D. Kedžiaus dukrelę atiduoti motinai Laimai Stankūnaitei, tačiau mergaitė vis dar yra su savo globėja, teta Neringa Venckiene. Teismo nuosprendžio vykdymo neleidžia įgyvendinti susirinkusių žmonių minia prie D. Kedžio namų. Aršiai nusiteikę žmonės neprileido teismo antstoliui Venckams įteikti teisėsaugos nutarimo ir paimti mergaitės. Gausybė žmonių prie D.Kedžiaus namų jau keletą dienų protestuoja prieš priimtą sprendimą vaiko globos teises atiduoti motinai. Anot vieno iš susikūrusio judėjimo „Drąsiaus kelias“ lyderių Tado Skučo, žmonės sieks užkirsti kelią teismo nutartčiai atiduoti mergaitę L. Stankūnaitei vykdymui.
Trečiadienį protestai dėl teismo sprendimo Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti mamai persikėlė į Vilnių. Prie Seimo susirinko apie 20 žmonių, kurie reikalavo, kad bylą dėl mergaitės globos nagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Protestuotojai teigė pasitikintys tik šio teismo teisėjais, tvirtindami, kad reikia teisingumo, o ne teisėtumo. „Teisėtumas mums jau nusibodo”, - sakė vilnietė Eglė.
Pagal įstatymus Nepriklausomybės aikštėje gali nuomonę reikšti tik 9 žmonės, todėl Šeimos gynimo centras, protesto akcijos organizatoriai, neprašė Vilniaus miesto savivaldybės leidimo mitinguoti. Pasklidus žiniai internete apie vykdomą protestą, palaikančių žmonių susirinko kur kas daugiau. Jie, kad nebūtų pažeisti įstatymai, būriavosi atskiromis grupelėmis. Justas Subačius, Šeimos gynimo centro vadovas, tikino, kad surengta akcija bus ilgalaikė, ir žmonės prie Seimo piketuos iki tol, kol bus atšaukta teismo nutartis grąžinti mergaitę motinai L.Stankūnaitei.
Vis dėlto, praėjus vos porai valandų vienas po kito piketuotojai išsivaikščiojo kas sau, tačiau užtikrindami, kad akcija ir vėl bet kuriuo metu gali būti atnaujinta.
Visi pastarųjų dienų įvykiai klostosi dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo prieš mėnesį rasto negyvo D.Kedžio mažametę dukrą perduoti globoti motinai Laimutei Stankūnaitei. Ją D.Kedys anksčiau viešai kaltino leidus seksualiai išnaudoti judviejų dukrą. Nors L.Stankūnaitei įtarimai oficialiai nėra pateikti, bet tautiečiai vieningai kovoja už tai, kad D. Kedžio dukrelė neatitektų neigiamą reputaciją turinčiai motinai.
Lietuviai visame pasaulyje nerimsta dėl susiklosčiusios situacijos tėvynėje. Protestai buvo surengti prie ambasadų Dubline, Londone, Čikagoje. Viena Lenkijos televizija susidomėjusi istorijos eiga atvyko į įvykių vietą – situacija Lietuvoje tampa globali.
Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad mergaitė kol kas lieka pas N.Venckienę, iki tol, kol bus išnagrinėtas apeliacinis mergaitės globėjos skundas. Su neramumu stebėsime, kas bus toliau ir kuo baigsis ši tragizmu kvepianti istorija.
Kristina Bružaitė