Čikagos AIDAS

Lietuvoje “nusikaltėlėmis” jau tampa ir mamos

Net neketinanti baigtis krizė Lietuvoje spaudžia visus ir iš visų pusių. Dėl valdžios sprendimų, kurie, kaip teigiama, turėtų išvesti Lietuvą iš kirzės, kenčia dirbantieji, kenčia pensininkai, kenčia bedarbiai. O baisiausia, kad kenčia ir nėščios moterys ar neseniai pagimdžiusios mamos - kai kurios jų jau apšauktos nusikaltėlėmis.

Šeimos politikos įkaitai
Keturiasdešimtmetė Aurima net žindydama dešimties mėnesių dukrelę laukia prokuroro skambučio arba bando įsivaizduoti, kaip baigsis pradėtas ikiteisminis tyrimas - gal jis paprašys skubiai atvykti į apklausą, o gal lieps ieškoti dar kokių dokumentų, galinčių pasakyti, kad daugiavaikė mama - didžiausias Lietuvos sukčius.
Šešių vaikų mama į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį pateko vien todėl, kad jai mokama maksimali motinystės išmoka. Dabar ji - apie 5700 litų.
“Mes neturime naftos gręžinių, turtingų tėvų. Mano verslas - kuklus, neprekiauju nei metalais, nei maisto produktais, - teigia moteris. - Viską, ką su vyru uždirbome, tik savo rankomis. Ar valstybei nieko nereiškia, kad aš pagimdžiau penkis vaikus ir visą laiką dirbau valdišką darbą, mokėjau valstybei mokesčius?”.
Dirbdama valdiškame darbe moteris 2003 m. su drauge ryžosi pradėti savo verslą. Atidarė įmonę, tačiau tris vaikus auginanti draugė netrukus neišlaikė ir su bedarbiu vyru išrūko į Airiją. Airių valdžia mokėjo visas pašalpas lietuviukams, o jos draugė, matyt, neįsivaizduotų, kad toje šalyje mokesčius mokėjusioms jaunoms mamoms gali grėsti kalėjimas.
“Man drąsu turėti vaikų, bet dabar kiek nedrąsu gyventi Lietuvoje, - sakė daugiavaikė mama. - Ypač jei turi kad ir nedidelį verslą, bet nesi aiškiaregė ir negali nuspėti, kokius įstatymus priims Seimas. Taip jau atsitiko, kad iš didelės meilės gimusi jauniausia dukra mums atnešė tą “stebuklą” - ikiteisminį tyrimą”.
Prieš išeidama motinystės atostogų, tačiau dar likus daugiau nei trims mėnesiams iki jų, moteris sau iš įmonėje susikaupusių pinigų išsimokėjo 24 tūkst. litų premiją. Tiek ji sukaupė per metus.
Motinystės atostogos prasidėjo praėjusių metų sausio 5-ąją, praėjus vos penkioms dienoms, kai įsigaliojo įstatymo pataisa, numatanti, kad motinystei moterys turi užsidirbti jau ne per tris, o per devynis mėnesius.
Gaudama maksimalią socialinę išmoką moteris pasijuto nusikaltėle. Dar prieš atostogas, lyg nujausdama kažką negera, ji skambino į “Sodrą” ir klausė, ar ji tinkamai sutvarkė įmonės dokumentus. Specialistai teigė jai nieko negalintys paaiškinti, nes įstatymo pataisa dar nėra įsigaliojusi.
Moteris sakė, esą jai prokurorai prasitarę, kad po visą Lietuvą išplitę ikiteisminiai tyrimai jaunoms mamoms pradėti ne šiaip sau, o gavus “nurodymą iš aukštai”. Esą, kol jie vyksta, sustabdyta labai daug “Sodros” išmokų ir taip palengvinta šio fondo našta.
“Patys mažiausi šalies piliečiai emociškai sugeria viską. Jei sugeria negeras emocijas, tai ir pradeda sirgti. Negalvoju, kad mane pasodins. Netikiu, kad galėčiau sėsti, nors netikėjau ir kad man galėtų būti iškelta byla. Apie kalėjimą tikrai negalvoju, bet tai, kas vyksta - tiesiog neadekvatu”, - sakė moteris.

Mamos su valstybe aiškinsis teisme
Asociacija “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” ragina neseniai pagimdžiusias ar greitai gimdysiančias mamas, kurios nukentės dėl neseniai priimto Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinojo įstatymo, nenuleisti rankų ir ruošti skundus teismui.
Pasak asociacijos atstovės Rasos Paulavičienės, po beveik metus trukusių svarstymų ir diskusijų praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinąjį įstatymą, kuriuo vadovaujantis jau esantiems motinystės ar tėvystės atostogose tėvams ženkliai mažėja motinystės/tėvystės atostogų pašalpa.
Pasak R.Paulavičienės, Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinais įstatymas nuo sausio 1 d. įteisino jau mokamų išmokų perskaičiavimą pagal Vyriausybės tvirtinamas einamųjų metų draudžiamas pajamas (EDP), nuo kurių skaičiuojamos pensijos, bedarbio pašalpos, motinystės, socialinio ir sveikatos draudimo išmokų “lubos”. Iki šiol keičiant EDP keisdavosi tik naujai skiriamos išmokos. Tokie sprendimai, kurių priėmimas lemia jau paskirtų ir mokamų išmokų mažėjimą, turėtų būti tvirtinami Seime. Taip visuomenės nariai bent jau teoriškai turėtų galimybę išsakyti nuomonę dėl ketinamų priimti pataisų - išmokų mažinimo ar didinimo. Tuo tarpu dabar visos jau paskirtos motinystės/tėvystės išmokos bus perskaičiuojamos kiekvieną kartą, kai tik bus patvirtinamas naujas EDP dydis. Mažės EDP - mažės jau paskirta išmoka. Ir taip tiek kartų per metus, kiek Vyriausybė sumanys.
“Kitaip sakant, dabar įteisintas visiškai neteisėtas principas – jau paskirtų išmokų perskaičiavimas kiekvieną kartą, kai tik mažėja arba didėja EDP, kas visiškai prieštarauja laikinos išmokos mechanizmo principams, - sakė R.Paulavičienė. - Motinystės/tėvystės išmoka yra laikina. Kai ją paskiria, ji duodama visam laikui, kuriam priklauso. Į ją žmogus turi teisę tik tada, kada yra motinystės/tėvystės atostogose. Jeigu nuolatinio pobūdžio išmokų, pvz. pensijų, kompensavimas teoriškai gali vykti savaime valdžios institucijoms didinant EDP, tai motinystės/tėvystės išmokų taip kompensuoti neįmanoma dėl jų trumpalaikiškumo. Tuo tarpu joks atskiras sumažintų motinystės/tėvystės išmokų kompensavimo mechanizmas nėra numatomas”.

Kompensavimas nenumatytas
Negana to, nuo liepos 1 d. visiems vaiko priežiūros atostogose esantiems asmenims, kuriems motinystės/tėvystės išmokos jau paskirtos ir mokamos, jos perskaičiuojamos ir mažinamos nuo 10 iki 50 proc. priklausomai nuo išmokos dydžio, neatsižvelgiant į tai, kad jos paskirtos 2 metams ir pagal įstatymus neturėtų būti keičiamos.
“Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisintas paskirtųjų motinystės/tėvystės išmokų mažinimas 10 proc., ji aiškiai nurodė, kad pakeitimai gali būti taikomi tik naujai vaiko priežiūros atostogų išeinantiems asmenims, įvertinant ir nėštumo laikotarpį. Ji taip pat pasisakė, kad įstatymų numatytas išmokų mažinimas neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, - sakė mamų atstovė. - Seimas “atsižvelgė” į prezidentės veto ir tą pačią dieną, po pietų, buvo pateiktas svarstymui Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinasis įstatymas, kuris iš esmės sugriovė visas mamų viltis – nustatytas motinystės/tėvystės išmokų mažinimas nuo 10 iki 50 proc. visiems vaiko priežiūros atostogose esantiems asmenims, tarp jų ir tiems kuriems išmokos jau paskirtos ir mokamos, o kompensavimas buvo numatytas tik pensijoms. Beje, įtvirtinti kompensavimo mechanizmą pensijoms buvo nutarta tik po ilgų garbaus amžiaus žmones atstovaujančiųjų mūšių. Apie motinystės/tėvystės išmokų sumažintos dalies kompensavimą nebuvo net kalbos”.

Tiesos ieškos teisme
Priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinąjį įstatymą 29 Seimo nariai iniciavo, o Seimas savo sprendimu kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT), su prašymu išnagrinėti, ar šis laikinasis įstatymas nepažeidžia Konstitucijos.
“Specialistai pažymi, kad kompensavimas vienareikšmiškai turėjo būti numatytas ne tik pensininkams, bet ir mamoms. Aš viliuosi, kad KT išvados bus mums palankios. Todėl lauksime KT sprendimo, tačiau jau ir dabar buriame žmones, nukentėsiančius dėl laikinojo įstatymo, skundui prieš valstybę. Manome, kad po KT išaiškinimo atsiras precedentas teistis”, - sakė R.Paulavičienė. Tačiau problema ta, kad KT sprendimo teks palaukti, tuo tarpu motinystės/tėvystės pašalpa yra laikina ir pagal galiojančius įstatymus bet kokias pretenzijas dėl jos galima reikšti tik už laikotarpį, kai esi motinystės/tėvystės atostogose ir tą pašalpą gaunant. Jei dėl išmokų mažinimo pablogėjus pragyvenimo lygiui neišlaikai šeimos ar paskolinių įsipareigojimų, nusprendei grįžti į darbą anksčiau laiko – prarandi teisę į išmoką, o tuo pačiu prarandi ir teisę į bet kokį skundą.
“Tad dabar renkame motinas ir tėvus, norinčius apginti savo teises teisme dėl motinystės/tėvystės išmokų mažėjimo nuo sausio ar liepos 1 dienos”, - sakė R.Paulavičienė.

Nusikaltėliai - šeimose
Į naujausius nusikaltėlių sąrašus valstybė jau įtraukė ir nepasiturinčiai gyvenančias šeimas. Pasirodo, joms mokant vaiko pinigus permokėta mažiausiai pusė milijono litų. Šiuos pinigus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusiteikusi kuo skubiau susigrąžinti.
Nuo praėjusių metų kovo vadinamieji vaiko pinigai - 52 litai – mokami tik toms šeimoms, kurių pajamos per mėnesį kiekvienam šeimos nariui neviršija 1050 litų. Pakeistas šių išmokų įstatymas leido patiems tėvams susiskaičiuoti, ar jų pajamos neperžengia nustatytos ribos. Kas netyčia apsiriko beskaičiuodamas centus, tam bėda.
Kontrolės mechanizmas įsijungė praėjus trims mėnesiams, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimai. Surinkusi duomenis apie vaiko pinigų gavėjus iš įvairių duomenų bazių, SADM išsiuntinėjo savivaldybėms sąrašus asmenų, kurių šeimų pajamos esą neleidžia pretenduoti į valstybės paramą vaikui.
Kiekviena savivaldybė privalo “juodajame” sąraše esančiam gavėjui stabdyti išmokos mokėjimą ir pranešti, kokią permokėtą sumą jis privalo grąžinti iš karto arba dalimis. Kitaip savivaldybė turi teisę šias lėšas išieškoti per teismą.
Kokia ta permokėtų pinigų suma, dėl kurios šeimos statomos į nusikaltėlių gretas, SADM neatskleidžia, teisindamasi, kad duomenis gavo tik iš 39 savivaldybių.

Komentaras

Seimo narys Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS:
Konstitucinis teismas gruodžio 21 d. nusprendė mūsų pateiktus klausimus nagrinėti. Jeigu teismas nuspręs, kad Konstitucija nepažeista, viskas padaryta teisingai, tai tuo viskas ir baigsis, Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinasis įstatymas liks galioti. Jeigu pasakys, kad Konstitucijai nusižengta, teiksime Seimui laikinojo įstatymo pataisas ir tuo pačiu skųsime KT visą Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinąjį įstatymą. KT sprendimas bus neabejotinas pagrindas jį skųsti.
Mamos turi pilietinę teisę pateikti ieškinį valstybei. Jeigu KT sprendimas bus palankus, jos tokį pagrindą turės, nes KT nutarimai, sprendimai bei išvados yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
Jeigu įstatymų leidėjas ir nepakeičia įstatymo, nukentėjęs asmuo gali tiesiogiai kreiptis į teismą, o teismui KT sprendimas ar nutarimas bus aukštesnis teisės aktas už galiojantį įstatymą.
Kitaip sakant, jeigu KT nuspręs, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo laikinasis įstatymas nusižengia Konstitucijai, įstatymų leidėjas turės reaguoti keisdamas įstatymus, Vyriausybė - keisdama nutarimus, ministerija - keisdama įsakymus, o teismas, jeigu prasidės byla, turės vadovautis ne įstatymais, ne nutarimais, o tik KT aktais.

Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa PAULAVIČIENĖ (dešinėje):
Toli gražu ne visos šeimos moka skaityti įstatymus. Advokatų neįpirksi. Į “Sodrą” kad ir kiek skambintum, kiekvieną kartą tą patį dalyką paaiškins vis kitaip. O kai žmonės ką nors padaro ne taip, grasinama teismais.
Pernai SADM 400 tūkst. litų išleido projektams, kurių tikslas – šeimos institucijos autoriteto didinimas. Negali sakyti, kad iššvaistė, - projektai gana geri, ir tikriausiai jie išties būtų padėję ugdyti šeimos autoritetą. Jeigu valstybė pati nebūtų dariusi daugybės veiksmų tam autoritetui griauti.
Dabar mamos nebežino, ko laukti. Jos žino, kad jos kažką gaus, bet nežino, ar nebus už tai paskui teisiamos, nežino, ar jos turi teisę į kompensaciją. Mama jaučiasi visiškai beteisis asmuo su kūdikiu.
Manau, kad dėl tokios valstybės politikos jau birželį mąstančios šeimos nustojo planuoti vaikus, o kovą turėtų pradėti ženkliai mažėti gimstamumas. Šalyje nėra visiškai jokio stabilumo. Negimdo žmonės nestabilioje situacijoje.
Konservatorių “arkliukas” visada buvo šeimos politika, o dabar buldozeriu per ją pravažiavo skersai išilgai, tačiau vis dar teigia, kad net krizės laikotarpiu išlaikė paramą šeimai. Bedarbių skaičius jau perkopė 200 tūkst. - kiek iš jų yra vaikus auginančių asmenų? “Vaiko pinigų” neteko pusė Lietuvos vaikų, 40 000 šeimų patirs išmokų mažinimo pasekmes sunkmečiu - kada parama iš valstybės ypač svarbi. Juk ne gerbūvio laikotarpiui yra kaupiami pinigai juodai dienai - jų reikia būtent sunkiuoju laikmečiu. Kaip turėtų dabar dirbantys žmonės, auginantys vaikus, žiūrėti į savo valstybę? Jaunos šeimos su mažais vaikais masiškai išvažiuoja iš Lietuvos. Jie žino, kad svetimoje šalyje gaus bent jau lengvatas būsto nuomai, pinigus vaiko išlaikymui, o duonai visada užsidirbs. Faktas tas, kad svetimos valstybės mūsų vaikais pasirūpina, o sava valstybė - ne.

Kristina Bružaitė
kristina@ethnicmedia.us