Čikagos AIDAS

Memorialinė atminimo lenta lietuvių lakūnams

Kovo 11 dieną, 10 val. ryte, Čikagos Midway tarptautiniame oro uoste vyks garbingas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 20-tasis jubiliejaus minėjimas. Renginio metu taip pat bus ceremonija, skirta prisiminti transatlantiniam Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui, bei atidengta jų garbei memorialinė atminimo lenta.
1990 m. kovo 11-oji diena – svarbi data Lietuvos istorijoje. Kovo 11-osios aktu Lietuva, deklaruodama Nepriklausomybės atkūrimą, tautų apsisprendimo teisę pakėlė į naują erdvę, kurioje prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų imperiją. Lietuva XX amžiuje trečią kartą pasinaudojo galimybe atkurti savo valstybės nepriklausomybę. Kovo 11-osios aktas yra unikalus, bet jo nebūtų buvę, jeigu ne Vasario 16-osios aktas. Nepriklausomybę Lietuva pasirinko 1918-aisiais. 1990 m. kovo 11-ąja Lietuva dar kartą patvirtino savo pasirinkimą.

Kadangi šiais metais Lietuva švenčia garbingą Nepriklausomybės atkūrimo 20 metų jubiliejų, - Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, Dariaus ir Girėno komitetas, Vilniaus ir Čikagos jungtinis miestų komitetas bei Čikagos miesto Aviacijos departamentas suorganizavo svarbų paminėjimą, skirtą lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.

Reikšmingas Dariaus ir Girėno skrydis
Lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis yra vienas svarbiausių įvykių XX amžiuje. Lietuvos istorijoje. Lakūnų valdomas eksperimentinis lėktuvas “Lituanica”, 1933 m. sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužo, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Pilotai prieš pakylant į orą skelbė, kad tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėps juos naujiems žygiams. Taip ir buvo.
Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes). Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas analogiško tipo lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali (pavyzdžiui, Cessna 152 gali nuskristi ne daugiau 1200 km.).
Negana to, lakūnai iš Čikagos lietuviams gabeno paštą. Prieš įvykstant katastrofai, lakūnai išmetė laiškų pilną maišą, taip gelbėdami oro paštą. Šie laiškai buvo užregistruoti Kaune bei pasiekti adresatų. Vokai turėjo ir tebeturi didelę vertę bei iškart buvo išgraibstyti kolekcionierių.
Lemtingo skrydžio organizavimas prasidėjo 1932 m. birželio 18 d. Gyvendami JAV, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3100 dolerių iš Polvokio aerouosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą „Pacemaker“, kuriuo S. Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų kurui, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo. 1932 m. pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsirado.

Pinigų organizavimui buvo telktas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4200 dolerių.

1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje buvo gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A. Vaivada pasiūlė lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Šis vardas visiems patiko.

Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Su tokiomis atsargomis lėktuvas galėjo nuskristi į Kauną ir dar 800 km. Buvo įmontuotas naujas devynių cilindrų 365–388 AG WRIGHT firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai, o visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva, gautas naujas lėktuvo registracijos numeris – Nr. 688E. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio – lėktuvas ir taip buvo perkrautas.

Oficialiai pripažinta, kad „Lituanica“ turėjo visus reikiamus navigacijos prietaisus ir skrydžiui atlikti buvo tinkamai paruošta. Identiškais „Bellanca“ lėktuvais skrido ir dauguma kitų to meto transatlantinių pionierių.

Deja, skrydis nebuvo sėkmingas.

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didelę ir sunkią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui. Tačiau ekspertų buvo nustatyta, jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir kuro dar buvo pakankamai. Yra minimos pilotavimo klaidos, tačiau tai buvo patyrę pilotai: S. Darius, skraidydamas karo aviacijoje, nepadarė nė vienos avarijos.
Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra. Gal lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto prieš baigdami skrydį į Kauną. Netoli nuo „Lituanicos“ žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. Lietuvių lakūnas V. Kensgaila šią vietą apžiūrėjo skrisdamas lėktuvu iš oro ir pastebėjo, kad lygiame miško masyve iškilęs lyg koks piliakalnis kauburys. Ši vieta itin kruopščiai apžiūrėta. Maždaug už 100 metrų ąžuolais apaugusi skardžio nuokalnė leidžiasi į laukus, kurių link skrido „Lituanica“.

Paskutinės išvados: lakūnai dėl blogų oro sąlygų apsuko keletą ratų virš buvusio Kuhdamo kaimo (dab. Pščelnikas), iš kurių paskutinis pasibaigė tragiškai. Kad lakūnai norėjo leistis prieš girią esančioje lygumoje, rodo aplinkybė, kad pirmiausia jie perskrido lygumą ir tą kalnelį, tik skrisdami atgal užkliuvo už medžių. Vadinasi, lėktuvas skrido pamažu leisdamasis. Tikima, kad lakūnai katastrofą patyrė dėl blogo oro: buvo audra, perkūnija ir labai blogas matomumas. S. Dariui ir S. Girėnui nebebuvo jokios kitos išeities, kaip tik ieškoti vietos nutūpti, kol galiausiai jų nusileidimas pasibaigė tragiškai. Kaip kažkada per treniruotes S. Darius dar Lietuvoje naktį orientuodavosi pagal lauželį bandydamas nutūpti lauke, panašiai bandė ir pagal automobilio šviesas susiorientuoti - pasak liudininkų, jie skrido labai žemai. Po to įvyko katastrofa.
Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, jog lėktuvas galėjo praskristi virš slapto vokiečių karinio objekto ir būti numuštas, palaikius jį priešų žvalgybiniu lėktuvu. Tačiau pilotų kūnuose kulkų pėdsakų nerasta.

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Be radijo ryšio, be autopiloto, blogomis oro sąlygomis, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.
Ernestas Lukoševičius, Dariaus ir Girėno komiteto narys siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną simboliką. Lietuvos istorijoje S. Darius ir S. Girėnas taip pat paliko ne vieną savo pėdsaką. Net pinguose įamžinti jų portretai. 10 litų banknote galima pamatyti S.Dariaus kepurėje kryželį – užrašą: MIL-WAUKEE ir viršuje - PAL. Palwaukee oro uoste, kuris įsikūręs Milwaukee gatvėje, dirbo S. Darius. Būtent Palwaukee oro uostas buvo pagrindinis taškas, iš kurio lakūnai skrisdavo į lietuvių šventes. Be to, iš šio oro uosto į mažesnius miestelius lakūnai platindavo „Chicago Tribune“ laikraščius. Turbūt ne visi susimąstome ar iš viso atkreipiame dėmesį į piniguose esančią simboliką, o vis dėlto vertėtų.

Memorialinė atminimo lenta lakūnams - Čikagoje
Jau anksčiau spaudoje buvo rašyta apie Dariaus ir Girėno atminimo lentos likimą. Lenta buvo atidengta ir dedikuota Midway oro uoste Čikagoje 1993 metais per Dariaus ir Girėno skrydžio 60 metų sukaktuvių jubiliejų, kurį surengė Balzeko muziejus, o organizaciniam komitetui vadovavo Valentinas Ramonis. Lenta buvo pakabinta netoli pagrindinio įėjimo į oro uostą, ant sienos, kur buvo kelios kitos atminimų lentos. Šalia stovėjo skulptūra Amerikos veteranams pagerbti. Po kurio laiko, kai oro uostas buvo rekonstruojamas, lenta dingo.

2008 metais susikūrė Dariaus ir Girėno komitetas, vadovaujamas Algimanto Barniškio, ir buvo suorganizuotas 75-asis lakūnų minėjimas, per kurį surengtas senovinių mašinų žygis Čikagoje.

Vienas iš antikvarinių automobilių buvo analagiškas paties S.Dariaus mašinai, kuria jis važinėdavo Čikagoje. Komitetas nusprendė šventės proga nuvykti į Midway oro uostą pagerbti lakūnams skirtą atminimų lentą, bet jos nebuvo. Tada ir prasidėjo ilgos jos paieškos.

Ernestas Lukoševičius, Dariaus ir Girėno komiteto narys pasakoja: „Po minėjimo pradėjome domėtis, kur yra memorialinė lenta. Aiškinomės, kaip ji dingo. Mes kreipėmės į čia gyvenančius lietuvius ir aviacijos žinovus, žurnalistą Petrą Petrutį, lakūną Vytautą Pesecką. Jie suteikė nemažai žinių ir padėjo eiti teisingu paieškos keliu. Vėliau susipažinome su lakūnu Jonu Bereška, dirbusiu oro uoste. Jis teigė, kad matė lentą ir davė kontaktus, kuriais galėtume teirautis pagalbos. Išsiuntėme labai daug laiškų, kreipėmės į kongresmeną R.Lipinskį ir kitas oficialias Čikagos miesto institucijas, deja, atsakymo nesulaukėme. Galų gale susidūrėme su žmonėmis, kurie mums padėjo rasti atminimo lentą“.

Lietuvių architektų inžinierių sąjungos pirmininkės Aurelijos Dabrovolskienės, Algimanto Barniškio, Ernesto Lukoševičiaus, Aušrelės Sakalaitės, Jono Daraškos, Generalinės konsulės Skaistės Aniulienės, administratoriaus Ramūno Astrausko ir kitų žmonių pastangų dėka lenta vis dėlto buvo surasta. „Ypač daug prisidėjo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Esame be galo dėkingi Skaistei Aniulienei ir Ramūnui Astrauskui, kurie daug padėjo mums, paprastiems, eiliniams žmonėms“, - su pagarba prisimena E. Lukoševičius.

Planuojant skrydžio minėjimą, skulptorius Ramojus Mozoliauskas maloniai sutiko ne tik sukurti lentos projektą, bet ir ją pagaminti. Projekto originalūs piešiniai buvo pristatyti Čikagos miesto Aviacijos departamentui keletą mėnesių prieš minėjimą. Departamento pareigūnai delsė projekto patvirtinimą su priekaištais, kad lenta buvo per aukšta, kad ji gali būti per sunki, kad ji negali būti didesnė negu kitos ten kabančios lentos ir pan.

Laikui bėgant, buvo sudėtinga iš tų pareigūnų atgauti originaliųjų lentos piešinių, ir jie kažkur ,,prapuolė”. Valentinas Ramonis dar kelis kartus kreipėsi į Aviacijos departamento pareigūnus, prašydamas surasti originalius lentos piešinius, bet jokių rezultatų nebuvo sulaukta. Iš tiesų keista, kaip toks didelis piešinys galėjo ,,prapulti” valdiškoje įstaigoje...

Minėjimo data artėjo, ir jau vis tiek nebūtų buvę užtektinai laiko lentai pagaminti. Tada buvo kreiptasi į atminimų lentų firmą, kad kuo skubiau pagamintų standartinę lentą, bet į ją įjungtų skrendančią ,,Lituanica” ir lakūnų profilius. Šie pranešė, kad jau likę nedaug laiko ir, jog negali į lentą įjungti jokių kitų elementų, kad gali pagaminti tik standartinę lentą su užrašu, žvaigždutėmis, taškais ir pan. Tad tokia lenta ir buvo atidengta oro uoste 1993 metais.

2009 m. rugsėjo 17 dieną įvyko susitikimas su Aviacijos departamento darbuotoja Erin O’Donell ir buvo gautas žodinis leidimas ateityje kukliai atrodančią atminimo lentą pakeisti į patrauklesnę ir meniškesnę. Tikėkimės, tęsėtas žodis išsipildys.

Kovo 11 -ają bus paminėta ne tik tėvynės Nepriklausomybės data, bet ir pagerbti lakūnai. Norint dalyvauti 20 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime bei Dariaus ir Girėno memorialinės atminties lentos atidengimo ceremonijoje, visi kviečiami iš anksto registruotis Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje. Dalyvaujančiųjų registracija el. paštu: admin@konsulatas.org arba tel. 312-397-0382, trump.nr. 207 (iki kovo 8 dienos).

Kristina Bružaitė
kristina@ethnicmedia.us