Statistika ir tėvynės meilė (Čikagos AIDAS)

Savaitės aktualija

Į Lietuvos laisvę kiekvienas ėjome savais keliais: daugelis mūsų už ją kovojo pačiuose siaubūno nasruose, kada vien žodžiai Lietuvos laisvė arba Lietuvos trispalvė galėjo iššaukti gana rimtas represijas. Kiti - išeivijoje - kvietė nesitaikstyti su Lietuvos okupacija, kreipdamiesi į JAV vyriausybę, rinkdami lėšas, kurios turėjo būti skirtos kovai už laivę paremti. Mes visi siekėme, kad mūsų Tėvynė būtų laisva. Laimingas gali būti tik laisvas žmogus.
Šiemet 20-ąjį kartą švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Vieni švenčia Lietuvoje, kiti - Amerikoje, Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje bei daugelyje kitų šalių. Neseniai Lietuvos laisvę pažymėjome ir mes - JAV LB Waukegan-Lake County apylinkės lietuviai.
Libertyville Civic Center salė buvo pilna - į šventę susirinko visi, kam svarbu mūsų laisvė, kam brangi mūsų vėliava, kam rūpi išsaugoti tautos vienybę.
Šventės programą vedė Milda Colsman. Ji paprašė apylinkės pirmininkę Angelę Kavakienę tarti sveikinimo žodį, po to pakvietė įnešti JAV ir Lietuvos vėliavas. Grojant Algimantui ir Ligitai Barniškiams, buvo sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai.
Kunigas Gediminas Jankūnas perskaitė invokaciją, prašydamas Dievo palaimos Lietuvai bei jos žmonėms. Apylinkės valdybos narė Ilona Kubilienė skaitė 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo aktus. Žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę ir mirusiųjų apylinkės narių sąrašą perskaitė ilgametė mūsų apylinkės valdybos narė Elena Skališienė, paprašiusi juos pagerbti tylos minute.
Šventės prelegentė JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Irena Vilimienė svečius supažindino su JAV Lietuvių Bendruomenės struktūra, istorija, veiklos tikslais. Po to Milda pakvietė šventės dalyvius susipažinti su Rezoliucija.
Sveikinimo žodį tarė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė ir mūsų apylinkės narė Regina Narušienė.
Vėliau Algimantas Barniškis visus subūrė kartu padainuoti “Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”. Jei kartais mus sunkiau suvienyti žodžiais, tada suvienija daina: atsistoję svečiai, susikibę rankomis, su trispalvėmis vėliavėlėmis dainavo iš visos širdies. Visi jautėme, kad esame viena šeima, kad mes visi kartu, nors ir toli nuo savosios tėvynės Lietuvos. Kai kas net nebeįstengė nuslėpti ašarų.
Po to vėl dainavome dainas “Gražiausios spalvos” bei “Laisvė”, mums šoko mūsų nepamainomai šaunūs “Laumės” šokėjai, valgėme iš “Smilgos” atvežtus skanius cepelinus, smaguriavome lietuviškais saldainiais ir sausainiais. Buvo taip smagu, kad ilgai svečiai nenorėjo palikti šventinės salės.
Šventės ateina ir praeina, o po jų nori nenori imi ir susimąstai: mes, lietuviai, esame viena iš seniausių tautų, išgyvenusių begalę tautinių išniekinimų, okupacijų, sukilimų, tremčių ir prisikėlimų. Šiandien mes išsibarstę po visą pasaulį. Ar išliksime mes, lietuviai, kaip vieninga tauta po kelių šimtmečių? Dažnai mes klausome, skaitome, girdime, kad šiandien mes baikštūs, pikti, skeptiški, pasimetę, apatiški, kad lietuvis nebesusikalba su lietuviu. Visokių yra. Nieko nuostabaus, juk daugelis mūsų augo sovietiškojo slibino karalystėje.
Kur mūsų atrama? Mūsų žemėje, mūsų istorijoje, mūsų bažnyčioje, mūsų vėliavose ir relikvijose. Mes turime ieškoti savo kelio, laikytis savo papročių ir tradicijų, savo kultūrinio palikimo, kad išsilaikytume ne kaip trečiarūšė, o unikali tauta tarp tautų, nepriklausoma šalis tarp tokių pat nepriklausomų valstybių.

Angelė Kavakienė
JAV LB Waukegan-Lake County
apylinkės pirmininkė