Čikagos AIDAS

Nusivylus medikais griebiamasi kraštutinumų

Žmonės Lietuvoje vis labiau nusivilia nuolat reformuojama, tačiau “į vėžes” niekaip nesugebančia atsistoti sveikatos priežiūros sistema. Pavargę spaustis eilėse prie gydytojo kabineto, nesulaukdami tinkamo dėmesio, antibiotikais ir hormoniniais vaistais tradicinėse gydymo įstaigose farširuojami pacientai, pavargę nuo jausmo, kad yra įsukti į konvejerį, kuriame jaučiasi tik statistiniais vienetais, pastaruoju metu ypač dažnai pagalbos ima ieškoti kitur. Vieni renkasi privačias ar natūralios medicinos klinikas, išmėgina pavieniui dirbančių gydytojų specialistų rekomendacijas, kiti kreipiasi į mediumus, raganas ar žiniuonis, treti nusprendžia, kad geriausi gydytojai sau yra patys.

Yra galimybė rinktis
Pasak natūralios medicinos specialistų, Lietuvoje nėra pakankamai profesionalios informacijos apie biologinę mediciną ir jos gydymo metodus. Galbūt todėl dauguma gydytojų bei pacientų nepasitiki natūralios medicinos efektyvumu.
Natūralios medicinos centruose pacientai gydomi derinant tradicinės ir netradicinės medicinos gydymo metodus. Pastarųjų Sveikatos apsaugos ministerija nekompensuoja, nors jie yra oficialiai pripažinti Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
“Gerai, kad yra alternatyva ir galimybė rinktis tarp natūralios ir tradicinės medicinos. Ypač gerai, jeigu šie metodai derinami tarpusavyje. Tokiu būdu galima daugiausiai padėti pacientui. Svarbu, kad būtų laikomasi gydytojų nurodymų. Žmogus turi suprasti, kad organizmą, kaip ir savo mašiną, reikia prižiūrėti. Juk nepilame dyzelinio kuro į benzinu varomą automobilį, - sako Kauno senamiestyje įsikūrusio biologinės medicinos ir diagnostikos centro “Natura munda” vadovė D.Aušra Earle. - Tai, kad valstybinėse įstaigose pacientui skiriama nepakankamai dėmesio, lemia didžiuliai valstybinių gydymo įstaigų medicinos darbuotojų darbo krūviai. Dažnai pacientui išgali skirti vos dešimt minučių, kurių metu dar tenka pildyti ir dokumentus. Tai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problema, nes net norėdamas pacientui skirti daugiau laiko valdiškoje įstaigoje dirbantis medikas to padaryti negali dėl labai didelio pacientų srauto”.
Kiekvienas gydytojas homeopatas taiko tam tikras metodikas. Vis dėlto ji pataria visuomet prieš pasirenkant natūralų gydymą pasidomėti specialisto kvalifikacija, kad neliktum apgautas ir nemokėtum už nekokybišką paslaugą.
Natūralios medicinos metodai yra efektyvūs, bet svarbu, kad juos taikantys gydytojai būtų baigę atitinkamus homeopatijos ir natūralios medicinos kursus. Palyginti su Prancūzija, Vokietija, Italija, kur natūrali medicina ir homeopatija yra itin populiarios, Lietuvoje šios srities gydytojų specialistų gana mažai. Pasaulinė patirtis rodo, kad gydymas homeopatiniais vaistais ir kitais natūralios medicinos metodais yra sėkmingai taikomas jau daugelį metų. Tinkamai parinkti homeopatiniai vaistai padeda išgydyti įsisenėjusias ligas ir neturi šalutinio poveikio.
Geriausia netradicinės medicinos reklama - pagalba žmogui, kuris vėliau rekomenduoja tokį gydymą kitiems. Grandininė reakcija vyksta “iš lūpų į lūpas”, nes žmonės atsirenka patys, kas jiems tinkamiausia.

Vietoj tablečių - adatos
Refleksoterapeutė Dalia Baronienė, dirbanti Vilniuje įsikūrusiame masažo salone “Matančios rankos”, taiko akupunktūrą. Tai iš Kinijos atkeliavęs gydymo metodas, kuriam, kaip teigiama, jau apie 6 tūkst. metų.
Specialios adatėlės įduriamos į biologiškai aktyvius organizmo taškus ir juose tam tikrą laiką atliekamos manipuliacijos - atsižvelgiant į negalavimą, kurį siekiama išgydyti. Taip sugrąžinama organizmo pusiausvyra.
Tačiau akupunktūra, pasak specialistės, neveikia kaip tabletė – išgėrei ir po pusvalandžio jautiesi sveikas. Norint pasiekti rezultatą, reikia laiko. Neretai žmogus po viso akupunktūros seansų kurso dar nesijaučia visiškai gerai, nes permainos organizme vyksta ir kurį laiką po seansų.
Vis dėlto jau gerą dešimtmetį pasaulyje siekiama sujungti tradicinę ir netradicinę mediciną. Natūralu, kad yra ligų, kur be chirurgijos, medikamentų neįmanoma apsieiti. Tačiau greta, taikant ir
Akupunktūrą, galima cheminių vaistų skirti mažiau.
Specialistės teigimu, skirdami vaistus gydytojai retai atsižvelgia į nepageidaujamą poveikį. Pavyzdžiui, psichikos sutrikimams gydyti skiriami įvairūs neuroleptikai didina kūno masę. Taikant akupunktūrą ir kartu mokant pacientą taisyklingai maitintis, numetama svorio nealinant organizmo ir nepatiriant diskomforto.
“Antistresinę akupunktūrą rekomenduoju visiems - geriau pereiti “adatų kursą” negu gerti raminamuosius, antidepresantus, migdomuosius, - sako D.Baronienė. - Dabar iš trijų žmonių dviejų būklė - stresinė.
Manau, greitai pasipils labai rimtos problemos, o ką kalbėti apie savižudybes. Akupunktūra gali padėti atsikratyti ne tik fizinių, bet ir psichologinių negalavimų”.

Tikėti nebūtina
“Nėra svarbu, ar žmogus tiki šiuo gydymo metodu. Kuo mažiau jis tiki, tuo kyla didesnis azartas įrodyti jam, kad tai veiksminga. Tai nėra koks nors šamaniškas gydymo metodas, - teigia D.Baronienė. - Man labai patinka toks posakis: jeigu tu nesupranti kinų kalbos, tai nereiškia, kad jos nėra. Kai žmogus ateina į akupunktūros seansą, aš jį paguldau, įduriu adatas, įjungiu muziką ir prašau tik vieno - atsipalaiduoti, negalvoti apie problemas, kurios jį tuo metu slegia. Svarbiausia, kad nebūtų tų materialių minčių, to, kas žmogų kausto ir trukdo sveikti, - dėsto specialistė. - Tada, kai žmogus išmoksta atsipalaiduoti, jis leidžia adatėlėms padaryti savo darbą. Viena aš nieko negalėčiau pasiekti, tad paciento pagalba man reikalinga - bent jau tokia, kad jis leistų savo organizmui priimti pagalbą”.
Paciento pagalba gydytojai reikalinga ir taikant orikulodiagnostiką - diagnozuojant negalavimus pagal jautrius ausies taškus. Tokių taškų yra apie 30, kiekvienas suteikia kokios nors informacijos. Juos spaudant žmogus arba junta tiesiog spaudimą, arba silpnesnį ar stipresnį skausmą. Jam tereikia apie tai pasakyti gydytojai.
“Aš galiu tiksliai pasakyti, su kuriuo stuburo slanksteliu susijusi problema, kuriame sąnaryje yra bėdų, nujausti, kuo žmogus sirgo ar serga, kuri organizmo sistema ar kuris vidaus organas negaluoja ir ką jam reikėtų pasitikrinti, - sako D.Baronienė. - Vienos ausies taškai rodo problemas, kurios buvo anksčiau, kitos - esamas bėdas.
Jei tie taškai tarpusavyje siejasi, vadinasi, problema yra sena ir ne iki galo išspręsta. Aš nenustatau tikslios diagnozės, tačiau galiu žmogui tiksliai pasakyti, į ką jam reikia atkreipti dėmesį”.

Raganavimas gydymui nenaudojamas
Į Liaudies medicinos centro vadovę Viliją Lobačiuvienę, vadinamą vyriausiąja Lietuvos ragana, gana dažnai pagalbos kreipiasi įvairių sveikatos problemų turintys žmonės. Dauguma jų būna jau išbandę klasikinės medicinos paslaugas ir nesulaukę norimų rezultatų, geriau taip ir nepasijutę. Tačiau ir ji toli gražu ne visiems gali padėti - tada, teigia, taip ir pasakanti.
“Aš žinau, kad yra tokių ligų, tokių sveikatos sutrikimų, kurių nei oficiali medicina, nei senoji tradicinė medicina, nei pats Dievas neišgydys. Galima nebent patį procesą pristabdyti, sulėtinti, sušvelninti pasekmes - tik tiek, - sakė V.Lobačiuvienė. - Juk niekas negali atauginti kojos. Arba, pavyzdžiui, jei yra genetinė liga. Genetikos juk aš nepakeisiu. Tačiau jeigu ta genetinė liga pasireiškia vėliau, tai aš darau tokią prielaidą, kad jeigu organizmas iki šiol kažkaip tvarkėsi, problema, kuri jame tūnojo, nepasireiškė, tai tikriausiai organizme susidarė kokios nors nepalankios situacijos, kai organizmas jau nesugebėjo su tuo savo priešu susidoroti ir paleido, kaip sakoma, arklius į lankas. Tad mano darbas - bandyti, jeigu įmanoma, grąžinti organizmą į tą būklę, kad problema toliau sau tūnotų ir neišlįstų į paviršių, kad žmogaus gyvenimo kokybė šiek tiek pagerėtų”.
Ragana teigia, kad jokio raganavimo ar burtų jos taikomuose metoduose nėra. Tai, ką ji daro, pasaulyje buvo daroma ir prieš 200 metų ar dar seniau, - atkuria žmogaus energetinę pusiausvyrą, kad jis galėtų vėl gyventi kaip gyvenęs, kad jo energetiniai srautai atitiktų aplinkos energiją. Be to, neretai fizinį skausmą išgyvena žmogus, sergantis dvasiškai, - jam taip pat galima padėti pašalinus dvasines problemas.
“Buvo į Lietuvą atėjusi tokia mada dėl ligos kaltinti patį sergantį žmogų: tu sergi - tu pats kaltas, tu jos nusipelnei. Tai visiška nesąmonė - didžiausi nusikaltėliai dažniausiai būna sveiki. Žmogus neturi jausti kaltės dėl to, kad jis ar jo artimieji serga. Todėl visą laiką, kiek galėjau, kovojau su šia nuomone”, - sakė ragana.
Ligos, V.Lobačiuvienės manymu, - tai ir genetiškai nulemtos, ir laikotarpio problemos, civilizacijos pasekmės. Kiekviena karta turi savo ligas, netgi savo krizes, savas revoliucijas. Mūsų revoliucija šiandien - galbūt krizė.
Tačiau nereikia į tai reaguoti kaip į tragediją - reikia ieškoti išeities. Tuo tarpu mūsų žmonės keikia tą krizę sukeliančią ar iš jos gyvenančią valdžią, politikus, o šie dėl to tik
geriau gyvena. Kuo daugiau mes apie ką nors galvojame, net jei tos mintys ir blogos, tuo geriau tam žmogui sekasi, nes jis tampa vampyru, o mes - savanoriškais donorais.
“Kartais išgirstu medikų pasakymų, kad iš manęs išėję pacientai paskui pagalbos eina pas juos. Manau, atvirkščiai. Sergančių žmonių daug, tad nėra dėl ko varžytis. Kiekvienas žmogus ieško, kur jam geriau. Vienam reikia vienur, kitiems - kitur. Tie, kurie myli žmogų, nežiūri, kas jam padeda, jiems svarbu, kad padėtų, - sakė V.Lobačiuvienė. - Pavyzdžiui, toje pačioje Rusijoje parapsichologai, perėję tam tikrą atestaciją, turi galimybę kartu su medikais dirbti poliklinikose ir ligoninėse. Tuo tarpu pas mus apie tai net minčių nėra. Tačiau juk visi gebėjimai - nuo Dievo. Tad dirbkime kiekvienas savo darbą”.

Komentarai
Raimundas MILAŠIŪNAS, Psichoanalitikas
Vadinamieji būrėjai paprastai žada. Jie pažada, kad žmogus pasijus geriau, ir teigia tai gana užtikrintai. Tuo tarpu medikai ne visada tą daro. Jei žmogus jaučiasi atsidūręs beviltiškoje situacijoje ir yra bejėgis, jis pasirenka tą, kuris jam ką nors pažada ir suteikia tvirtybės. Iš principo žmogus yra būtybė, kuriai visada reikia kito žmogaus paramos ir nuo to daug kas priklauso, taip pat ir savijauta.
Jeigu bendraujant žmogus pasako, kad viskas bus gerai, tu turi nusiraminti, pacientas jaučiasi žymiai geriau. Būrėjai tokie ir yra.
Iš esmės žmogui svarbus ne tiek rezultatas, kiek emocinis nusiraminimas ir procesas. Jei bendraujant jam kas nors pažadama, tai suteikia stiprybės. Kas bus toliau? Dažnai žmonės net ir pamiršta, ką būrėjas sakė. Bet tuo metu tai suteikia pasitikėjimo savimi ir kartais tai padeda, nes nuo žmogaus nusiteikimo irgi daug kas priklauso. Kai medikai nežino, svarsto, abejoja, sako, kad gali būti visaip, tas sveikti neskatina. Tokiu atveju būrėjas žmogui naudingesnis, nes jis suteikia užtikrintumo.
Natūralu ir tai, kad į būrėjus žmogus dažniausiai kreipiasi kraštutiniu atveju. Juk kiekvienas supranta, kad labiausiai gali padėti medikas. Bet tada, kai medikai bejėgiai, užvaldo gąsdinanti nežinia. O būrėjas suteikia žinojimą, viltį. Ar tai sąžininga? Gal pačiam būrėjui atrodo, kad taip, jei jis tiki tuo, ką daro. Būrėjai irgi yra žmonės. Jei jie užtikrintai ką nors teigia, dažniausiai patys tuo ir patiki. Tikėti tuo, ką darai, visada naudinga, jeigu tik neatsisuka kitu galu. Bet žmogui, kuris serga ir yra atsidūręs beviltiškoje padėtyje, tikėjimas tikrai padeda sveikti.

Prof. Albinas BAGDONAS, Psichologas
Šiuo metu lietuviai labai susidomėjo visokiais “paradalykais” - paramedicina, parapsichologija. To priežasčių yra daug. Manau, kad žmonės į įvairius burtininkus, šarlatanus dažniausiai kreipiasi dėl sąmoningumo stokos ir todėl, kad daugelio dalykų nesupranta, pavyzdžiui, apie kūno funkcionavimą. Tai tikėjimo reikalas. O kas yra tikėjimas?
Žmogus nustoja protauti.
Neretai žmonės tiki, kad panacėja bus koks vaistas ir be saiko perka medikamentus. Kai vaistai nepadeda, tiki, kad padės ir kokio burtininko ar aiškiaregio paruoštas antpilas. Neretai taip elgiamasi iš nevilties - tai taip pat viena iš priežasčių. Paskatinti griebtis tokių priemonių gali ir nevykusi mūsų medicinos sistema, tai, kad sunku patekti pas gydytojus, nes jie labai užimti.
Pagaliau netgi pasigirstanti informacija, kad vaistai neefektyvūs. Ir tikrai – juk kokie 80 proc. vaistų yra visiškai neveiksnūs. Neretai su liga labiau kovoja pats žmogaus organizmas ir tikėjimas tuo, kad pasveiksi, nei cheminiai vaistai. Daug ką padaro pats organizmas, o žmonės priskiria tai vaistams ar netradicinėms gydymo priemonėms.

Kristina Bružaitė