Čikagos AIDAS

Sistema bijosi tiesos, nes ji ją sugriaus

Kartais vis praslįsta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nesimato lyderių, kurie jas skleistų ir galėtų įgyvendinti. Dalinai tokia problema egzistuoja. Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos, kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačių visuomenės sluoksnių. Tai yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek pakeisti.

Dabartinė sistema arba santvarka idealiai tenkina, nors ir nedidelę, tačiau labai galingą ir įtakingą Lietuvos gyventojų sluoksnį, kurie savo rankose sukoncentravę pagrindines šalies gėrybes. Tai tenkina ir gan pilkus, jokiomis originalesnėmis idėjomis neišsiskiriančius politikus, kurie vergiškai pataikaudami turtuoliams gauna savo pyrago gabalą nuo jų stalo. Jie, kaip velnias kryžiaus, bijosi drąsių, turinčių savo nuomonę, protingų politikų, kurie gali sutrikdyti šią tariamą ramybę ir sujaukti jų planus. Suprantama, išlaikyti tokią sistemą, kurioje didesnė dalis yra beteisiai ir beturčiai, bet vis tik susitaikę su šia neovergove, garsiai įvardijama kaip demokratija ir laisva rinka nėra paprasta. Tai reikalauja pastangų ir, suprantama, nemažų pinigų. O kadangi pinigų labai norisi, tai šį vaidmenį sėkmingai atlieka žiniasklaida, kuri seniai yra kapitalo tarnaitė. Būtent jos pagalba valdoma visuomenė, ji skaldoma, kiršinama ir nuolatos kaip narkotikais maitinama įvairiais skandalais, skandaliukais. Tam taip pat pasitarnauja visiškai komercializuota popso kultūra, jėgos, smurto kultas ir pigaus skonio filmai.

Ar jūs per pastaruosius dešimt metų skaitėte nors vieną gerą analitinį straipsnį šalies dienraščiuose. Ar matėte tikrai įdomią nepriklausomų žurnalistų (jei tokių dar yra?) surengtą diskusiją apie šalies vystymosi alternatyvas, o gal teko matyti ar girdėti oficialiai mažumai neatitinkančią nuomonę pagrindiniuose dienraščiuose arba TV kanaluose.

Ne, ir dar kartą ne.

Manau, bet kuriam mąstančiam tautiečiui jau pabodo vis tų pačių labai abejotinų gabumų, jau nekalbant apie jų moralę, politikų pastovūs lėkšti sąmojai, sklindantys iš TV ekranų. Ką protingo žiūrovas gali sužinoti iš etatiniais tapusių kalbėtojų A.Šedžiaus, S.Stomos, A.Valinsko, A.Salamakino, R.Žilinsko, D.Meiželytės, K.Brazauskienės, G.Kirkilo arba jau TV žvaigždėmis tituluojamų ciniškai meluojančių, su teisėsauga nuolat problemų turinčių A.Zuoko ir V.Usapskicho. Kokią pasaulėžiūrą susiformuos Lietuvos jaunimas nuolatos matydamas Zvonkės – Bunkės nuogybes, arba spręsdamas kryžiažodį kas „pagamino“ Radžį – brolis su seserimi - ar vis tik ne, o kokios moralės jis pasimokys iš Irmos Jurgelevičiūtės vagysčių istorijų ir ypač „turiningų“ lėkštų sąmojų, laidomų iš TV ekranų kiekvieną šeštadienį šokių konkursų susireikšminusių komisijų narių.

Be tokių perliukų mūsų žiniasklaidą, matomai, jau sunku įsivaizduoti. Viskas šiame pasaulyje tampriai susieta. Jeigu žiniasklaida, kuri ne ginčytinai turi didžiulę įtaką augančios kartos pasaulėžiūros formavimui, pasirenka ne moralius, pakylėtus, dvasinius, o ciniškus piniguočių ir vagių interesus, tai ir visuomenė pradeda taip pat elgtis ir tai toleruoti.

Jau užaugo ir susiformavo jauna karta, kuriai apgauti ir pavogti, ypač iš valstybės, tai ne nusikaltimas o skatintinas pavyzdys. Ne paslaptis, kad dalis jaunimo balsuoja už tokius, kaip A.Zuokas, V.Uspaskichas ir sako: „O ko jūs jiems pavydite, jeigu jie sugebėjo „prasisukti“, tai šaunuoliai, jie verti pagarbos ir mes privalome taip elgtis“. Jau netoli ta diena, kai bus džiaugiamasi ne tuo, kad pavogė, o tuo, kad dar bevogdami kažkiek paliko. Gyvas pavyzdys: A.Zuokui vadovaujant, Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcija. Vienas ponas Dievas težino, kiek ten buvo pavogta, ypač atliekant požeminius darbus. Tačiau A.Zuoko šalininkų argumentai gelžbetoniniai: „...koks skirtumas - prospektą suremontavo..!?“. Nesvarbu, kad plytelės jau byra, ne argumentas, kad tai mūsų visų t.y. miestiečių pinigai, suremontavo ir taškas. Arba, kad ten, kur stovi „Simens“ arena pavogta, padedant tam pačiam A.Zuokui, bendrovės „Rubikonas“ naudai 60ha žemės sklypas vertas apie 1 milijardą litų, nesvarbu. Svarbiau, koks A.Zuokas „krūtas“ kad prasuko, besiruošdamas Seimo rinkimams, „fintą“ su „broniku“ - čia tai lygis.

Būtent už tai balsuojame.

Arba pono Viktoro užpirktos TV laidos aiškinant kokie niekšai prokurorai neįrodę, iš kur pas jį atsirado net 25 milijonai nelegalių litų, kuriuos jis išleido politinei reklamai, vykdydamas savo šeimininkų davusių tuos milijonus užduotį, be tankų, o rinkimais perimti šalies politinę sistemą. Ir ką jūs manote?

Lietuvos žiniasklaida dirba gan efektingai. Jokia informacija ir paviešinimai, kad ponas Viktoras labai koneveikė Lietuvą besislapstydamas Maskvoje, kur prašėsi net Rusijos pilietybės, bei bendradarbiavo su tos šalies specialiosiomis tarnybomis, nesumažina šalies gyventojų noro matyti jį Lietuvos premjeru.

Ir ką, visiškai įmanomas scenarijus, kad jei gerai už naujus šeimininkų skirtus milijonus lietuviška žiniasklaida pasistengs, tai ponas Viktoras nevažiuos į Lukiškes, kur tikrai nusipelnė būti, o iškilmingai įžengs į Gedimino 11, taip nusinešdamas iš panosės per anksti reitingų užmigdyto A.Butkevičiaus svajonę.

Tokių mūsų žiniasklaidos „atidirbimo“ už investuotas „babkes“ pavyzdžių labai daug. Šie, ko gero, ryškiausi ir akivaizdžiausi. Ką ten M.Plytniko eilinai „svaičiojimai“ (nors iš principo, teisingi), juk niekas net nebando, nors pasmerkti, akivaizdaus A.Zuoko „atidirbimo“, kai jis net sirgdamas skubėjo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimą visiškai niekiniai bendrovei teturinčiai net 37eurų įstatinį kapitalą.

Kur jūs skaitėte šio nusikaltimo, padaryto viduryje baltos dienos, pasmerkimą o gal matėte mūsų garsiųjų „demaskuotojų“ TV laidą?

O Artūras tai darė, su kažkada tai buvusiu savo „priešu“ Viktoru. Kuris geriausiomis specialių tarnybų tiesa, beje, ir vagių tradicijomis vadovaudamasis šią aferą užtušavo. Jis tą pačią dieną, tik po šio nusikalstamo balsavimo Vilniaus taryboje garsiais riktelėjo, kad išeina iš koalicijos su A.Zuoku.

Išeit neišėjo, o dėmesį nukreipė tai faktas. Kaip sakoma, kas garsiausia rėkia ... laikykite vagį... o gi pats vagis.

Tą patį galima pasakyti ir apie „tvarkiečių“ lyderių R.Pakso ir V.Mazuronio mėgstamą pasvarstymą, kaip jie padarytų tvarką, jei gautų valdžią. Jei taip, kaip padėjo „išgaruoti“ iš vis nepastatomo Vilniaus stadiono 50 milijonų litų, kurių nerado Valstybės kontrolė, vadovaudami Vilniui, tai ačiū nesinori tokios tvarkos.

Lygiai kaip, jau tapęs demagogija, konservatorių lyderio A.Kubiliaus pasamprotavimas apie moralę politiką, kurią pamiršo darydamas ir dangstydamas G.Kirkilo LEOlt milijardinę aferą, arba jų nesugebėjimas panaikinti tarpininkus plaunančius milijonus energetikoje, ypač dujų ir elektros ūkiuose.

Kaip pajudinsi „Dujotekaną“, jeigu po to reikės judinti brolius Garbaravičius o jie juk savi, konservatoriai.

Arba kaip pasmerksi D.Kreivį už akivaizdų pasišiukšlinimą, jeigu jis net su bažnyčia sutaria.

Bet vėlgi mūsų žiniasklaidai tai nekliūna. Parašinėja dėl „garo nuleidimo“, kaip pozicija su opozicija pasisvaido sulūžusiomis ietimis dėl akių, o stambiai to judinti tabu, negalima. Tik pajudink - tai atsilieps savininkų pelnams, o tai jau šventa.

Jaunimui kalama į galvą, kad ši sistema būdama demokratiška ir teisinga užtikrina jums teisę į saviraišką, kuri pirmiausia gali pasireikšti per laisvą žodį. Ponai koks rafinuotas melas, net sovietai taip „nachališkai“ nemeluodavo. Jie aiškino, kad partija privalo užtikrinti spaudos idėjinį švarumą ir tą darė.

O kas dar tiki, kad spauda, žiniasklaida nemeluoja, nesukčiauja, vardan naudos, bet kokia kaina prastumiant per rinkimus vagis, melagius. Jų niekas nekontroliuoja, nes ji nepriklausoma.

Ar nejuokinga? Būdama privati ji priklauso savo šeimininkui ir kaip ji gali jam nepriklausyti, jeigu šioje sistemoje egzistuoja ir kitas postulatas, nuosavybė yra šventa.

Tai akivaizdu, kad žiniasklaidos laisvė yra apgaulė, o teiginys apie laisvą žodį rafinuotas melas.

Nuo ko nepriklausoma mūsų žiniasklaida - tai nuo sąžinės ir moralės sampratos.

Vieša paslaptis, kad tarpsta iš politikų ir verslininkų ne tik žiniasklaidos savininkai, o ir patys žurnalistai, kurie iš ekranų samprotauja apie moralę, sąžiningumą, gėrį ir blogį, o patys be jokios sąžinės graužaties ima grynais pinigais nemažas sumas už pasirodymą TV laidoje arba už pozityvų interviu laikraštyje. Šiame sandėryje sutaupo abi pusės - ir duodantis kyšį ir imantis, nes šie pinigai neapmokestinami. Jeigu atidžiai stebėsite laidas, tai ir patys greitai pradėsite suprasti, už kurias susimokėta.

Būtent už tokius dalykus prieš keletą metų buvo tyliai pakeista TV- 3 vadovybė, o ponia Jolanta Butkevičienė buvo akcininkų per naujus vadovus išprašyta vėliau, bet tai jai nesutrukdė padirbėjus Lietuvos ryto TV padaryti karjeros šuolį net į Piervyj Baltyjskij kanal valdybos pirmininkes.

Gyvendami rafinuoto melo sistemoje mūsų išrinktieji, o praktiškai už pinigus žiniasklaidos prastumtieji, neišvengiamai tarnaudami šiai sistemai patys tampa melagiais.

Todėl Prezidentų, Seimo pirmininkų, premjerų, ministrų, Seimo narių kalbose girdime vieną, o darbuose matome visai ką kita. Ši melo, apgavysčių sistema yra amorali ir nusikalstama, todėl ir gimdo visuomenės apatiją, depresiją.

Nenuostabu, kad pirmaujame pagal savižudybių skaičių ir kad iš čia, kaip iš maro zonos, masiškai traukiasi tie, kurie nenori gyventi pastovioje nuodėmėje.

Kiek mes Tautos ateities forumas (žr.www.taf.lt) stengiamės pramušti Tiesos Žodžio blokadą, piniguočių žiniasklaidoje atsimušama lyg į akliną sieną. Jie mūsų bijosi. Jie spausdina ir į TV laidas kviečiasi tik tuos „pranašus“, kurie švelniai kritikuodami sistemą jos nesiruošia keisti.

Mes įsitikinę, kad būtina atsisakyti melo, apgaulės, valstybinio masto nusikaltimų toleravimo ir tik apsivalius galima kurti padorią teisingą bendruomenę. Todėl siūlome iš pagrindų keisti šią nežmogišką, amoralią sistemą. Todėl esame nepriimtini ir net pavojingi, jie mus ne tik blokuos, bet ir bandys sunaikinti. Jau bando gąsdinti grasindami.

Norime to ar ne, bet norint išsaugoti Tėvynę Lietuvą savo vaikams, mes neturime kito kelio tik drąsiai atvirai viską skelbti savo tautiečiams ir suprantant pavojus drąsiai kovoti prieš šių niekšų mums primestą nusikaltėlių gyvenimo būdą. Šį kelią įveiks tik patys padoriausi, drąsiausi ir pasiaukoję.

O tokių Tiesos kelių, einančių su kiekviena diena, vis daugiau.

Algimantas Matulevičius