Čikagos AIDAS

Valdžiai Lietuvoje svarbiau taupymas nei tautos vaikų gerovė

Lietuvoje gyvenantys ir norintys susilaukti atžalų mamos ir tėčiai turėtų suskubti įgyvendinti savo svajones per kelis mėnesius, mat „pavėlavę“ į tėvystės ir motinystės traukinį, nuo kitų metų liepos motinystės (tėvystės) išmokos ir toliau bus apskaičiuojamos pagal gautas pajamas, tačiau būsimiems tėveliams teks rinktis iš dviejų išmokų apskaičiavimo “blogybių”. Tiesa, net ir pasirinkus mažiau nuostolingą alternatyvą, maksimali motinystės (tėvystės) išmoka remsis į valdžios nustatytas ribas.



“Drausminanti” įstatymo kilpa

Iki 2008-ųjų „Sodra“ vaiko priežiūros atostogas tėvams apmokėjo vienus metus. Nuo 2007 m. liepos motinystės pašalpos dydis iki kūdikiui sukaks pusė metų siekė 100 proc. gautos algos, o už likusį pusmetį – 85 proc., o 2007-ųjų pabaigoje Seimas motinystės atostogas pailgino dukart. Dabartinės motinystės (tėvystės) išmokos Lietuvoje yra vienos dosniausių pasaulyje, tačiau, šalies valdžios atstovų teigimu, ekonominė realybė yra tokia, kad šiuo metu išmokų dydžiai neatitinka dabartinių šalies finansinių galimybių. Todėl norint ateityje gyventi geriau, šiandien reikia priimti sudėtingus ir nepopuliarius sprendimus.

Pagal naują motinystės (tėvystės) išmokų tvarką nuo kitų metų liepos vaikus auginantys gyventojai galės rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės (tėvystės) atostogas. Pirmuoju atveju “Sodra” mokės 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoką, antruoju - pirmuosius metus bus mokama 70 proc., o antruosius - 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka. Siūlyta įvesti 2,5 draudžiamųjų pajamų dydžio motinystės išmokų ribas, tačiau Seimas nusprendė, kad ribos bus 4 draudžiamųjų pajamų dydžio - tai sudaro 4680 litų iki mokesčių.

Atimdami motinystės (tėvystės) pinigus, politikai parodė ir gėrio gestą - darbštesniems tėveliams ir mamytėms, kurie augina vaikus, jie leis papildomai užsidirbti. Tiesa, užsidirbti papildomai ar net grįžti į ankstesnį darbą ir toliau gauti išmokas iš “Sodros” bus leidžiama tik antraisiais metais, kai 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka stumtels vaikų augintojus ant skurdo ribos.



Naujoji tvarka - tik akių dūmimas

Tokie įstatymų pakeitimai labiausiai “nudžiugino” asociacijos “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” (NAMS) atstoves. Pasak aktyvisčių, tokie valdžios žingsniai yra ne kas kita, kaip susidorojimas su šeimomis. Pasakojimus apie būsimus tėvus drausminančią naująją išmokų tvarką aktyvistės vadino užslėptu motinystės išmokų mažinimu.

“Realiai kalbame apie tai, kad pusantrų metų jau keičiama sistema ir nuolat yra mažinamos išmokos. Kiek procentų žmonių išdrįs patikėti, kad antrus metus gaus 40 proc., jeigu pasirinks pirmus metus 70 proc.? Tikėtina, kad beveik niekas. Kita vertus, tai yra realus ir akivaizdus, tik šiek tiek užretušuotas, užmaskuotas motinystės išmokų mokėjimo trumpinimas. Grįžtame prie to varianto, kad motinystės atostogų liks metai su 100 proc. buvusio atlyginimo. Tiesiog nei valdantieji, nei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nedrįsta to viešai teigti”, - kalbėjo NAMS atstovė Rasa Paulavičienė.

NAMS atstovės įsitikinimu, su dabartiniu sistemingu šeimos politikos griovimu grįžtama į tuos laikus, kai moterys, prieš pastodamos arba jau būdamos nėščios, jautėsi visiški nesaugios, nežinojo, kur kreiptis pagalbos, jautėsi paliktos ir užguitos.

“Ir dėl to, kaip Veronika, buvo priverstos imtis atitinkamų veiksmų. Prognozuojame, kad motinystė, kaip prioritetas, iš mūsų valstybės išnyks ir pasekmės gali būti pačios liūdniausios”, - sakė R.Paulavičienė.

Aktyvios mamos žada prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pagalbos. “Prašysime prezidentės, kad ji tęstų savo veiklą, saugodama įstatymų priėmimo tvarką ir Konstituciją”, - kalbėjo R.Paulavičienė. - Išmokos būsimiems tėvams mažinamos beatodairiškai, neatsižvelgiant nei į procedūrinius, nei į protingumo kriterijus. Prašysime prezidentės, kad ji tęstų savo veiklą, saugant įstatymų priėmimo tvarką ir Konstituciją”.



Tauta ateityje nyks

Nors pastarųjų metų statistika rodo gimstamumo pagyvėjimą, sociologai teigia, kad prielaidų džiaugtis nėra. Anot naujausio sociologinio tyrimo, vidutinis norimas vaikų skaičius, kurį nurodė šeimos prieaugį planuojantys žmonės, nesiekia net 2. To nepakanka, kad karta atsinaujintų, juolab, kad realybė visada atsilieka nuo ketinimų. Kaip svarbiausias kliuvinys gimdyti, be ekonominių sąlygų, įvardijamas darželių tinklo nebuvimas bei darbdavių nenoras taikstytis su darbuotojų šeimos problemomis, o ilgos motinystės atostogos vaikų planavimui įtakos turi mažai.

Anot Socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės, tokias tendencijas parodė tarptautinis tyrimas „Tėvai ir vaikai, vyrai ir moterys šeimoje ir visuomenėje“, kuriame Lietuva dalyvavo kartu su 20 kitų valstybių, kuriose gimstamumas sumažėjo iki tokios ribos, kad šalims ėmė grėsti išnykimas. Jungtinių Tautų inicijuoto tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas vyksta su šeima ir ką reikėtų daryti, kad šeimos norėtų daugiau vaikų. Tie patys respondentai buvo apklausti du kartus – 2006 m. ir pernai. Taigi tyrimo rezultatai galėtų būti puiki pagalba formuojant šeimos politiką.

„Rezultatai daug nežada. Optimizmo suteikia tik tai, kad anksčiau daugiau vaikų norėdavo žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, o dabar – kaip tik priešingai. Įdomu, kad daugiau vaikų ketina turėti jauni vyrai iki 30 metų su aukštojo mokslo diplomu – vidutinis jų norimas vaikų skaičius siekia 2,1. Žinoma, ketinimai išsipildo visada mažesniu mastu“, - sakė demografė.

Respondentai tyrimo metu buvo klausiami, kaip sprendimas turėti vaiką priklauso nuo įvairių aplinkybių. Dažniausiai žmonės minėjo ekonomines sąlygas, o rečiausiai – vaiko priežiūros atostogų prieinamumą. Šis punktas nebuvo svarbus nei pernai, nei 2006 m. Tačiau net du trečdaliai respondentų kaip būtiną sąlygą vaikų planavimui nurodė lopšelių ir darželių tinklo prieinamumą.

Dar vienas svarbus tyrimo klausimas – kaip vaiko gimimas paveiktų šeimos gyvenimą. Du trečdaliai respondentų teigė, kad tai pablogintų šeimos ekonominę situaciją, antroje vietoje liko psichologiniai aspektai – prarasta galimybė daryti, ką nori. Tuo tarpu du trečdaliai moterų ir pusė vyrų teigė, kad vaikas moteriai pablogintų galimybę įsidarbinti.



Darbdaviai nelinkę padėti šeimai

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentės dr. Jolantos Reingardės, šeimos ir darbo derinimas šiuo metu prioritetu laikomas visoje ES. „Sunkumai, su kuriais susiduria vaikus auginantys žmonės, turi tiesioginį poveikį gimstamumui, santykių kokybei šeimoje, vaikų, kurie nuolat namuose būna vieni, vystymuisi, pagaliau pačiam darbui. Kalbant apie šeimos ir darbo vaidmenų konfliktą, tenka pripažinti, kad moterys ir vyrai jį sprendžia skirtingai. Vyrai priversti daugiau laiko praleisti darbe, todėl mažiau jo skiria šeimai. Moterys taip pat balansuoja tarp apmokamo darbo ir pirminės atsakomybės šeimoje. Kaip rodo tyrimo duomenys, vyro kaip šeimos maitintojo ir dvigubi moters vaidmenys yra pagrindinis šiuolaikinės lyčių nelygybės ramstis“, - teigė sociologė.

Yra išskiriami keturi priemonių tipai, padedantys žmonėms derinti šeimos pareigas ir darbą: vaikų bei neįgalių šeimos narių priežiūros paslaugos; galimybė nutraukti darbą dėl šeimos priežasčių (motinystės (tėvystės) atostogos); galimybė keisti darbo formas – lanksčiai planuoti darbo laiką, dirbti namuose; mokesčių lengvatos šeimai.

Tyrimas rodo, kad labiausiai vaidmenų konfliktas slegia šeimas, auginančias vaikus, ypač ikimokyklinio amžiaus. Dabartinės ikimokyklinio ugdymo paslaugos yra nelanksčios, neįvertina šiuolaikinių tėvų nei poreikių, nei galimybių, neatsižvelgia į šių dienų realijas, jos nepritaikytos specialiems tėvų ir vaikų poreikiams. Taip pat išryškėjo ir mokyklinio amžiaus vaikų popamokinio užimtumo problema – didžiąją laiko dalį jie namuose praleidžia vieni, o tai priežiūros problema su visomis toliau sekančiomis pasekmėmis.

Anot J. Reingardės, Lietuvos teisinė bazė, skirtingai nuo kitų šalių, neskatina motinystės atostogų derinti su darbu. Mokestinės lengvatos dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms taip pat tokios menkos, kad apie jas esą nė kalbėti neverta. Nors visi supranta, kad ne visada būtina dirbti darbo vietoje, Lietuvoje nei ne visa darbo diena, nei darbas iš namų nėra populiarūs. Nereguliarus darbo grafikas dažniau būdingas vyrams, tačiau jie kaip tik dirba viršvalandžius, todėl dar mažiau būna su šeima.

„Jei lankstus darbo organizavimas nėra priderintas prie darbuotojo poreikių, jis turi atvirkščią poveikį – sukelia žmogui dar didesnį stresą. Beje, Darbo kodekse numatyta nemažai lengvatų vaikus auginantiems žmonėms. Tačiau mažiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad darbdaviai yra draugiški ir atsižvelgia į šeimynines problemas. Tai nėra darbuotojo teisė, o privilegija, kurios suteikimas priklauso nuo darbdavio nuotaikos“, - teigė specialistė.



KOMENTARAI

Premjeras Andrius Kubilius:

Gerai, kad gimstamumas Lietuvoje per paskutinius porą metų padidėjo, bet turime taip pat atsiminti, kad vis dar nepasivijome Estijos gimstamumo, nors ten parama yra perpus mažesnė, nei iki šiol buvo Lietuvoje. Tokia turtinga šalis kaip Liuksemburgas, turinti didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, iki šiol turėjo šešių mėnesių gimstamumo paramą, dabar dėl krizės sumažino iki keturių mėnesių.



Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas:

Pagrindinis apsisprendimo keisti motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarką motyvas buvo pasirinkimo galimybės numatymas, kad kiekviena šeima, auginanti vaikelį, galėtų įvertinti savo sąlygas ir pagal asmeninę situaciją pasirinkti. Taip pat – valstybės galimybių pasvėrimas ir kiek ji gali šiuo atveju sau leisti. Kartu yra siekis, kad būtų pasirinktas lankstesnis motinystės išmokos kelias.

Šeima, kaip vertybė, vargu ar gali būti matuojama vien pinigais. Parama šeimai taip pat apima geresnes sąlygas derinti šeimą ir darbą, galimybę lanksčiau pasirinkti vaiko auginimo sąlygas ar kelioms šeimoms sukurti mini darželį ir imtis prižiūrėti viena kitos vaikus, kad tėvai neiškristų iš darbo rinkos. Ligos ir motinystės draudimo įmokos sudaro maždaug 800 mln. litų, pernai buvo išmokėta daugiau nei 2,2 mlrd. litų. Skolindamiesi kiekvienais metais ir šiandien mokėdami tą skirtumą, tiems patiems vaikams, dėl kurių auginimo šiandien diskutuojame, užkrauname naštą, už kurią jie valstybei tikrai nepadėkotų.

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė:

Lietuvoje prieš krizę motinystės pašalpos buvo vienos didžiausių Europoje. Tačiau gimstamumo bumas 2005 m. prasidėjo dėl kitų priežasčių. Daugelis moterų skubėjo gimdyti, nes pasikeitus šeimos modeliui jos vaikų susilaukė vėliau, nei buvo įprasta. Gimdyti, aišku, paskatino ir gerėjanti ekonominė situacija. Kaip rodo kitų valstybių praktika ir įvairūs tyrimai, pašalpų dydis gimstamumą lemia mažiau. Juk pinigai mokami tik vienus ar dvejus metus. O po to vaikus reikia išlaikyti patiems, todėl žmonės pagalvoja, iš ko išlaikys pagausėjusią šeimą vėliau.

Per ekonominį nuopuolį gimstamumas mažėja natūraliai. Todėl dabar sunku pasakyti, kiek šeimų norą susilaukti vaikų nulems pašalpų mažinimas. Žinoma, šis ažiotažas ir neigiama informacija noro planuoti vaikus neskatina.