Čikagos AIDAS

Dažniausia pėdų liga

Grybelinės infekcijos yra viena iš dažniausių pėdos ligų. Šią ligą sukelia dermotofitai, mielės arba pelėsiai. Jie “apsigyvena” nagų keratine, dauginasi ir pažeidžia nagą. Ligos sukėlėjų gali būti ir ant lygios odos, dažniausiai kojų tarpupirščiuose, ant pėdų, rečiau – ant kitų kūno odos vietų.

Grybeline odos liga yra užsikrėtęs kas trečias besikreipiantis į specialistą pacientas. Tai kur kas daugiau nei besiskundžiančiųjų nuospaudomis ar plokščiapėdyste.

Yra dvi grybelio formos. Viena jų – pėdos (lygiosios odos) grybelis. Jis dažniausiai pažeidžia paskutinį tarpupirštį (tarp 4 ir 5 pirštų). Pirmieji infekcijos požymiai – paraudimas, nedidelis pleiskanojimas, perštėjimas. Negydoma infekcija gali pažeisti pėdą, vėliau išplisti į kirkšnis, delnus, kitas kūno vietas. Palankesnė dirva grybeliui atsirasti ir plisti yra ten, kur padidėjęs prakaitavimas. Prakaitavimas, šutimas ir grybelinė infekcija yra neatskiriami dalykai.

Nagų grybelis – onichomikozė – pažeidžia nagą. Nago pažeidimo laipsnis gali būti įvairus. Esant pradinei ligos stadijai nagas pakeičia spalvą, patamsėja, netenka blizgesio. Vėliau jis sustorėja, pradeda trupėti. Tačiau sustorėjimas ne visada yra susijęs su grybeline infekcija. Kartais nagas būna traumuotas arba nuspaustas avalynės. Tokiems žmonėms reikėtų atminti, kad pažeistą nagą greičiau veikia grybelinė infekcija. Pastebėjęs, kad nagai pasikeitė (pasidarė nelygūs, sustorėjo ir kt.), žmogus turėtų kreiptis į specialistą. Savo kojų priežiūra turėtų ypač rūpintis sergantieji diabetu. Mat jiems ant kojų dažniau atsiranda įtrūkimų, opelių, erozijos, todėl ir grybeliu užsikrečiama greičiau.

Grybelinei infekcijai nustatyti būtina atlikti mikroskopinius tyrimus. Yra ir daugiau ligų, kuriomis sergant pakinta nago spalva bei forma. Tai kai kurios odos, vidaus organų ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir pan. Tik įvertinęs mikroskopinių tyrimų rezultatus, gydytojas specialistas gali pasakyti, ar žmogus tikrai yra užsikrėtęs grybeline infekcija.

Jeigu šia liga užsikrėtė vienas šeimos narys, iškyla pavojus užsikrėsti ir kitiems. Ypač tada, jei šeima naudojasi bendrais higienos reikmenimis – rankšluosčiais, plaušinėmis, kai vaikšto po kambarius basomis kojomis ar avi tas pačias šlepetes.

Nagų grybeliui plisti ypač palankios drėgnos patalpos – dušai, baseinai, persirengimo kambariai ir kt. Gal todėl grybeliu dažniau užsikrečia sportininkai. Ši infekcija labiau paplitusi kariuomenėje.

Dažniau infekcija plinta ten, kur nesilaikoma higienos normų, kur žmonės avi sunkią guminę avalynę.

Norėdami apsisaugoti ir apsaugoti šeimos narius nuo grybelinės infekcijos, pirmiausia turėtume laikytis higienos taisyklių: naudotis individualiu rankšluosčiu, plaušine, niekam neskolinti savo avalynės. Taip pat nepatariama vaikščioti po namus basomis, nes nuo sergančio žmogaus kojų pribyra pleiskanėlių, su jomis – grybelio sporų, kurios, patekusios ant sveikų kojų, sukelia ligą.

Nereikėtų skubėti autis ir svečiuose pasiūlytomis šlepetėmis. Geriau likti su savo avalyne. Norint apsisaugoti nuo grybelio reikėtų mažinti kojų prakaitavimą: vartoti aerozolius, pudras, daryti voneles, atsisakyti sintetinių kojinių, jos didina prakaitavimą. Dušuose ir baseinuose nevaikščioti basomis, mūvėti savo guminę avalynę, jos neskolinti kitiems.

Patekęs ant kilimo ar į kitą palankią aplinką, grybelis gyvybingas gali išlikti iki 5 metų. Ant grindų ar kojinėse užsilikusias grybelio sporas galima sunaikinti skalbiamosiomis priemonėmis, šarminiais milteliais. Kilimus reikėtų valyti putomis, dar geriau – atiduoti į valyklą. Avalynę turėtume dezinfekuoti 40 proc. formalino skiediniu.

Negydant grybelio kojų nagus pradeda skaudėti, darosi nepatogi avalynė. Prisideda dar ir kosmetinė problema – pažeistus nagus sunku paslėpti nuo pašalinės akies. Be to, negydant liga gali plisti, pažeisti rankų nagus, jos židinių atsirasti net veide.