Ilgas sėdėjimas, kaip ir pasyvus gyvenimo būdas, skatina vėžinius susirgimus
Kasmetinėje Amerikos vėžio tyrimų instituto (American Institute for Cancer Research – AICR) konferencijoje Vašingtone pristatytos naujo tyrimo išvados, pagal kurias, dėl fiziškai neaktyvaus gyvenimo būdo ir ilgo sėdėjimo Jungtinėse Valstijose kasmet onkologinėmis ligomis suserga daugiau nei 90 tūkst. žmonių: apie 49 tūkst. žmonių suserga krūties vėžiu ir apie 43 tūkst. žmonių – gaubtinės žarnos vėžiu.
Epidmiologė Christine Friedenreich iš Albertos sveikatos tarnybos Kalgaryje, Kanadoje, paaiškino, kad akivaizdu, jog galima būtų užkirsti kelią kai kuriems vėžiniams susirgimams, jei žmonės būtų skatinami gyventi aktyviau. Tyrimo skaičiavimai pagrįsti JAV gyventojų fizinio aktyvumo duomenimis ir vėžinių susirgimų statistika. Amerikos vėžinių susirgimų asociacijos (American Cancer Society) epidemiologė Alpa Patel pritarė, kad tyrimo vertinimai atrodo labai įtikinimai.
Ekspertai jau seniai žino, kad fizinis aktyvumas mažina chroniškų ligų, įskaitant vėžį, širdies ligas ir diabetą, riziką, tačiau šis naujausias tyrimas pateikia konkrečius skaičius, kiek vėžio atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės gyventų aktyviau.
Ch. Friedenreich apžvelgė daugiau nei 200 visame pasaulyje atliktų onkologinių ligų tyrimų ir išsiaiškino, kad reguliarus fizinis aktyvumas krūties, gimdos sienelių ir gaubtinės žarnos vėžio riziką sumažina nuo 25 iki 30 proc. Taip pat surinkta įrodymų, kad reguliarus judėjimas sumažina plaučių, prostatos ir kiaušidžių vėžio riziką, sako ji.
AICR dietologė Alice Bender teigia, kad užtenka sparčiu žingsniu pasivaikščioti bent pusvalandį per dieną ir krūties bei gaubtinės žarnos vėžio rizika laikui bėgant sumažėja.
A. Patel ir kiti ekspertai taip pat ištyrė per ilgo sėdėjimo nejudant ir nevaikštant keliamą pavojų sveikatai. Tai vadinama „sėdėjimo liga“. Ištyrusi 123 tūkst. žmonių ji išsiaiškino, kad kuo daugiau žmonės sėdi, tuo didesnė ankstyvos mirties rizika. Netgi žmonėms, kurie reguliariai mankštinosi, bet didžiąją dienos dalį vis tiek praleisdavo sėdėdami, vėžio rizika buvo didesnė. Tuo remdamasi, A.Patel teigė, kad net ir mankštinantis rekomenduojamas 30 minučių, likusį dienos laiką reikia nesėdėti ilgus laiko tarpus, o daryti pertraukas ir kartas nuo karto pasivaikščioti.
Ilgas sėdėjimas taip pat didina gaubtinės žarnos, gimdos sienelių ir kiaušidžių vėžio riziką.
Medicinos profesorius iš Mayo klinikos Ročesteryje, Minesotoje, Jamesas Levine‘as teigia, kad dauguma žmonių sėdi vidutiniškai nuo septynių iki 9,5 val. per dieną. Tuo tarpu net viena valanda sėdint be pajudėjimo jau yra daug.
Buvo išsiaiškinta, kad fizinis aktyvumas vėžio riziką mažina todėl, kad judant didėja jautrumas insulinui ir mažėja kūno riebalų, uždegimų, kai kurių hormonų ir panašiai.
(0)
30-Lapkričio-2011 02:30 pm
