Čikagos AIDAS

Įsitikinkite- o gal tai maisto papildas, o ne vaistas

Maisto papildų reklama verčia įtikėti stebuklais. Per metus šių produktų suvalgoma šimtai tonų, paklausa auga. Juk šios prekės dažnai reklamuojamos suteikiant joms neegzistuojančias savybes.



Išlygintos veido raukšlės, vietoj plikės – ataugę plaukai, sustiprėjusi vyriška galia – tai savybės, kurias maisto papildams „suteikia” ir juos gaminančios, ir platinančios įmonės.



„Nerimą kelia ypač sparčiai didėjantis maisto papildų vartojimas.



Jų rinkodara nutaikyta į silpnąsias vartotojų vietas”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.



Anot jos, ypač interneto erdvėje gausu „stebuklingų”, dažniausiai nelegalių produktų, kurie esą saugo nuo vėžio ar širdies ligų, mažina degeneracinių ligų riziką ar slopina peršalimo ligas.



Neretai ir įmonės legaliai platinamus maisto papildus pateikia kaip vaistus, užsimindamos apie ligą ir gydymą.Todėl prieš pirkdami "vaistus" , įsitikinkite ar tai ne maisto papildas. Pavyzdžiui, rekomenduoja juos vartoti tam, kad būtų subalansuota imuninės sistemos veikla ar sulėtintas senėjimo procesas.



Pasak A.Išarienės, pasitaiko atvejų, kai papildai reklamuojami taip, tarsi galėtų užkirsti kelią vėžiui ar jį išgydyti.



Žmonės patiki reklama



„Atrodytų, kasdien pakaktų praryti saują įvairių maisto papildų, ir žmogus nė nevalgęs būtų žvalus ir sveikas”, – ironizavo A.Išarienė.



Blogiausia, kad pasiligoję žmonės įtiki reklama. Jie nustoja vartoti vaistus ir gydosi maisto papildais. Tokį sprendimą nulemia ir ypač didelė šių produktų pasiūla. Tai – įvairūs vitaminai, mineralinės medžiagos, žolelės.



Be to, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai auga interneto prekyba maisto papildais. Internete skleidžiama agresyviausia ir įtaigiausia šių produktų reklama.



Anot A.Išarienės, VMVT, siekdama veiksmingai kontroliuoti internetinės prekybos rinką, nuolat bendradarbiauja su Policijos departamentu. Informacija apie nelegalią prekybą papildais nuolat perduodama ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.



Pavojus sveikatai kyla, kai žmonės susigundo turgavietėse parduodamais papildais ar užsisako jų internetu iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV.



Tokiais atvejais bemaž nėra galimybių sužinoti, ar maisto papildus gamino legali įmonė.



Pavyzdžiui, oficialios JAV institucijos kasmet kovai su nelegalia maisto papildų rinka skiria daugybę lėšų. Be to, taip parduodamos ir originalių produktų klastotės. Nėra jokios garantijos, kad jos saugios, geros kokybės ir nepakenks sveikatai.



Kirto per kainas



Bet agresyvi maisto papildų reklama turi ir objektyvių priežasčių. Viena jų susijusi su vaistų rinkoje susiklosčiusia padėtimi. Visų vaistų kainodara nuo 2010-ųjų pradžios reguliuojama.



Siekdami kompensuoti prarastas pajamas, farmacijos verslo dalyviai stengiasi įvairiais būdais skatinti maisto papildų pardavimą. Taip vis dažniau prasilenkiama su Reklamos įstatymo reikalavimais.



Todėl gindama vartotojų interesus VMVT kontroliuoja, ar maisto papildų platintojai laikosi Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų. Svarbiausia – reklamuojant produktus nedera jiems priskirti savybių, kurių realiai jie neturi.



„Maisto papildai yra tiesiog maisto produktai, todėl klaidinga būtų manyti, kad jie gydo. Iš tiesų jie yra skirti racionui papildyti trūkstamais mikroelementais arba kitomis organizmui būtinomis medžiagomis”, – sakė A.Išarienė.



Kokių jų trūksta, galima nustatyti atlikus tam tikrus tyrimus ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.



Pagal L.Rytas Audre Srebaliene

Pasveik.lt