Dirbtinis apvaisinimas – šiuolaikinė pagalba šeimai
Mūsų dienomis ne visos šeimos skuba anksti gimdyti vaikus. Deja, dažnai vėlesnio amžiaus asmenims tampa vis sunkiau susilaukti atžalų, o neretai gresia ir nevaisingumas. Išnešioti kūdikį savo įsčiose norėtų kiekviena moteris, bet ne visada nėštumai būna sėkmingi. Negalint pastoti natūraliu būdu, galima pasirinkti kitą alternatyvą – dirbtinį apvaisinimą.
Pirmasis dirbtinis apvaisinimas įvyko 1978 metais Didžiojoje Britanijoje. Vien iki 2006 metų pasaulyje tokiu būdu gimė apie 3 milijonus vaikų, iš jų maždaug apie 60 proc. – Europoje. JAV 1 proc. nuo visų vaikų yra gimę po dirbtinio apvaisinimo. Apskritai, Vakarų valstybėse tokiu metodu gimę vaikai sudaro 1-4 proc. nuo visų gimusių skaičiaus.
Dirbtinis apvaisinimas – tai toks apvaisinimas, kai sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiu kateteriu (natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities). Šis metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba esant sutrikusioms dauginimosi funkcijoms (lytinių organų anomalija, spermatogenezės patologija, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos pažeidimai, ejakuliacijos, erekcijos sutrikimai, kapšelio patinimai ir kt.). Neretai priežastis dirbtiniam apvaisinimui būna moters ligos (makšties raidos anomalijos, vaginizmas, nutukimas, gimdos kaklelio nepraeinamumas spermatozoidams). Kitos priežastys: spermatozoidų žūtis dar makštyje arba gimdos kaklelyje, skirtingi moters ir vyro rezus veiksniai, sutuoktinių genetinės problemos, sukeliančios paveldimų susirgimų riziką kūdikiui ir pan.
Įprastai dirbtinai apvaisinamos ištekėjusios moterys, kurių vyrai yra nevaisingi. Retesniais atvejais – vienišos moterys arba lesbietės. Dažniausiai apvaisinama su donoro sėkla, rečiau – su sutuoktinio. Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas (sperma), arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą. Inseminacija (sėklos įvedimas) yra atliekama į gimdą, atsižvelgiant į veiksmingiausią būdą (medicininę apžiūrą). Po inseminacijos procedūros lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesiams. Dirbtinio apvaisinimo efektyvumas yra 7–22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, o donoro sėkla žymiai daugiau - 30–60 proc.
Vaisingumo ekspertai išanalizavę medicininius vaikų duomenis po dirbtinio apvaisinimo, tikina, kad tokie vaikai neturi didelių svaikatos problemų, lyginant su įprasto (natūralaus) apvaisinimo būdu gimusiais. Specialistų darytų tyrimų duomenimis, dirbtinis apvaisinimas nepadidina apsigimimo, vėžio, psichologinių ar emocinių problemų galimybės.
Čikagos aido info
(0)
21-Oct-2009 08:51 pm
