Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10 atsakymų į labiausiai gluminančius klausimus

10/10/2014 Aidas
top-ten-917

Yra ne vienas klausimas, gluminantis jau ne pirmą kartą žmonių. Galbūt jums įdomu, kodėl kas nors yra sukurtas būtent taip, kaip yra; kodėl tam tikras dalykas visuomet nutinka toje pat vietoje; arba kodėl jūsų kūnas daro tam tikrus dalykus, tačiau niekuomet nerasdavote jiems logiško paaiškinimo. Tikimės, kad šie atsakymai padės jums patenkinti savo smalsumą.

Kodėl lėktuvuose yra padėtos peleninės, jeigu rūkymas juose uždraustas?

Rūkymas lėktuvuose yra uždraustas kone visų pasaulio avialinijų. Be to fakto, kad cigarečių dūmų kvapas yra nepatrauklus kitiems keleiviams, rūkymas taip pat gali sukelti gaisrą ir galimai buvo reiso „Varig 820“ sudužimo priežastis.

Nors rūkymas ir yra uždraustas, sunku nepastebėti, kad lėktuvų tualetuose yra padėtos peleninės. Ir ne tik senesniuose jų modeliuose – net ir naujut naujutėlaičiai komerciniai lėktuvai turi pelenines.

Atsakymas į šį klausimą yra toks, kad Federalinė aviacijos administracija (FAA) reikalauja, jog avialinijos savo lėktuvuose padėtų pelenines. Nors rūkyti lėktuvuose uždrausta ir juose yra įrengti dūmų detektoriai, FAA žinojo, kad kai kurie žmonės vis tiek nepaisys šio draudimo, ir nusprendė, kad dėl saugumo priežasčių yra svarbu, kad jie turėtų kur saugiai užgesinti savo cigaretes.

Kodėl knygose tyčia paliekami tušti lapai?

Didelė dalis visų išleidžiamų knygų turi mažiausiai vieną ar du tuščius lapus, o kai kurios – netgi dar daugiau, ir juose gali būti parašyta, kad tas puslapis buvo tyčia paliktas tuščias.

Lapai tušti paliekami ne dėl begalinio leidėjų noro švaistyti popierių, bet yra dažniausiai naudojamo spausdinimo proceso pasekmė. Knygų lapai paprastai yra spausdinami ne po vieną, o ant labai didelių popieriaus lakštų – vadinamų signatūromis – kad 8, 16 ar 32 lapų grupės galėtų būti atspausdintos kartu. Tuomet mašinos sulanksto ir iškerpa puslapius į knygos formą, bet daugelis rašytinių darbų negali būti padalinti tiksliai po aštuonis lapus, todėl proceso metu lieka tuščių lapų.

Kai kurios knygos tuos papildomus puslapius paverčia užrašų skyreliais ar paprasčiausiai prideda žinutę, kad užtikrintų skaitytojus, jog tai nėra jokia spausdinimo klaida.

Kodėl žmonės čiaudi, pažiūrėję į ryškią šviesą?

Maždaug trečdalis visų žmonių nesuvaldomai nusičiaudi, įėję į ryškiai apšviestą aplinką – pavyzdžiui, įžengę į lauką iš pritemdytos laiptinės. Tai fenomenas, kuris jau seniai glumina mokslininkus.

Čiaudulys yra tam tikra organizmo reakcija, kurią gali sukelti daugybė stimulų, iš kurių dažniausias – nosies ertmės sudirginimas. Tačiau taip vadinamo „fotočiaudėjimo reflekso“ atveju, čiaudulys yra sukeliamas tiesiogiai pažvelgus į šviesos šaltinį. Tyrėjai yra iškėlę įvairių teorijų, kad paaiškintų, kodėl tai vyksta, bet nė viena iš jų dar nebuvo patvirtinta.

Dabar daugelis mokslininkų laikosi nuomonės, kad fotočiaudėjimo refleksas gali būti tam tikro „trumpojo sujungimo“ smegenyse rezultatas. Šviesą jaučiantis regos nervas yra įsitaisęs tiesiai šalia čiaudėjimą kontroliuojančio trišakio nervo. Kai regos nervas smegenims persiunčia elektrinius impulsus, tas signalas įjungia trišakį nervą ir priverčia smegenis galvoti, kad nosis yra sudirgusi ir yra būtinas čiaudulys.

Kodėl mes žilstame?

Senstant tai nutinka kiekvienam. Maždaug nuo 30 metų amžiaus – bet tai gali nutikti ir kur kas anksčiau – žmonės ima pastebėti, kad jų plaukai lėtai netenka savo natūralios spalvos ir tampa pilki, bei galiausiai balti. Nepaisant to, kaip tai paplitę, dar ne visi žino šio fenomeno priežastį.

Plaukai savo natūralią spalvą gauna iš pigmentinių ląstelių, dar žinomų kaip melanocitai. Melanocitai gamina chemines medžiagas, kurios perduoda juodos, tamsiai rudos, raudonos ir geltonos spalvos melaniną ląstelėms, gaminančioms pagrindinį plaukų ingredientą – keratiną. Žmogui senstant, melanocitų ląstelės nyksta, todėl keratinas gauna mažiau pigmentų, o plaukai, savo ruožtu, ima žilti. Galiausiai ląstelės visai nustoja funkcionuoti, plaukai visiškai nebegauna jokio pigmento ir tampa balti.

Kodėl parduotuvės prie įėjimo pučia orą?

Kone kiekvieną kartą įėjus į parduotuvę ar prekybos centrą, mus sutinka ir oro gūsis. Ne, parduotuvių savininkai to nedaro tam, kad jūs neperkaistumėte. Tai daroma dėl kelių priežasčių, bet pagrindinė yra ta, kad temperatūra pastate išliktų pastovi, neleidžiant orui patekti į vidų ar būti išpūstam pro įėjimą. Oro gūsis padeda šaltuoju laiku neįleisti šalto oro į vidų, o vasarą neleisti jam pabėgti į lauką. Tai ypač naudinga tuomet, kai pastato durys didžiąją dalį laiko turi būti paliktos atdaros. Tokia kondicionavimo sistema taip pat naudinga tam, kad į pastatą negalėtų patekti įvairūs vabzdžiai ar būti atpūstos šiukšlės.

Kas pilve sukelia drugelius?

Kiekvienas žmogus kuriuo nors savo gyvenimo metu yra patyręs jausmą, dar žinomą kaip „drugeliai pilve“. Tas plazdėjimo jausmas gali įvykti dėl įvairių priežasčių – nuo išsigandimo ar nervingumo prieš egzaminą iki susijaudinimo ruošiantis pirmam pasimatymui. Skirtingos emocijos gali sukelti šią savijautą ir fizinius pakitimus pilve dėka taip vadinamos „žarnyno ir smegenų ašies“. Jausmai smegenyse, tokie kaip baimė ar jaudulys, yra interpretuojami kaip stresas ir aktyvuoja atsaką „kovok arba bėk“. Tokiu būdu į organizmą išskiriamas papildomas adrenalinas, turintis mums padėti arba kautis su grėsme, arba nuo jos pabėgti, paskatinant kraujo plūdimą į širdį, plaučius ir raumenis. Kadangi kraujo kiekis kūne yra ribotas, mažesnė jo dalis gali pasiekti kitus organus, tokius kaip virškinamasis traktas, todėl ir jaučiame tą gerai pažįstamą pykinimo jausmą.

Kodėl etilo alkoholis degina?

Žmonės etilo alkoholį žaizdoms ir pjūviams dezinfekuoti naudoja jau labai ilgą laiką. Jeigu ši „laimė“ kada nors teko ir jums, puikiai žinote, kad jo užpylimas ant atviros žaizdos gali deginti labiau nei pati žaizda. Taip nutinka ne todėl, kad alkoholis naikina bakterijas, bet dėl reakcijos, kurią jis sukelia organizme. Kai etilo alkoholis patenka ant žaizdos, jis tiesiogiai paveikia odoje esančius VR1 receptorius, atsakingus už šilumos jutimą. Nors jie paprastai aktyvuojasi tik aukštoje temperatūroje, alkoholis sumažina jų jutimo slenkstį iki tokio, kuomet jie ima reaguoti į paties kūno temperatūrą. Receptoriai „mano“, kad kūnas dega ir perduoda šį skausmą smegenims, nors odai iš tiesų nėra daroma jokia žala.

Kodėl apelsinų sultys tampa tokios neskanios išsivalius dantis?

Ką nors valgyti ar gerti iškart po to, kai išsivalome dantis, nėra labai maloni patirtis - dantų pasta visus skonius šiek tiek pakeičia. Tačiau apelsinų sulčių atveju, jų skonis gali tapti pačiu bjauriausiu, su kokiu tik esate susidūrę.

Pasirodo, dėl to reikia kaltinti daugelyje dantų pastų naudojamą putojimą sukeliančią medžiagą. Ta medžiaga, natrio laurilsulfatas, nuslopina burnoje esančius saldumo receptorius. Tai reiškia, kad apelsinų sultys ir visi kiti dalykai, kurios valgysite ar gersite iškart po dantų išsivalymo, nebus tokie saldūs, kaip esame pripratę.

Be to, tas pats natrio laurilsulfatas sunaikina fosfolipidus, kurie neleidžia karčiam skoniui tapti pernelyg intensyviu. Taigi, dantų pasta ne tik paverčia apelsinų sultis mažiau saldžiomis, bet ir sustiprina jų kartumą. Šie du efektai, kartu sudėjus, ir sukuria tą siaubingą skonį.

Kodėl dangus yra mėlynas?

Išskyrus debesuotas dienas ir saulėlydį bei saulėtekį, dangus paprastai atrodo visiškai mėlynas. Taip yra todėl, kad tam tikri dalykai gali manipuliuoti šviesa. Kai Saulės skleidžiama šviesa atsitrenkia į didžiąją dalį Žemės atmosferos sudarančias deguonies ir azoto molekules, ji yra išskaidoma ir sukuria visas spalvas. Tačiau, kadangi mėlyna spalva turi trumpesnes bangas nei kitos, ji yra išskaidoma labiau.

Šis efektas taip pat paaiškina visas kitas spalvas, atsirandančias danguje. Arčiau horizonto dangus atrodo kur kas blyškesnis – ten šviesa yra nukeliavusi per daugiau oro ir išsiskaidžiusi intensyviau, susimaišiusi su kitomis spalvomis ir netekusi savo melsvo atspalvio. Saulei esant žemiau, pavyzdžiui, jai leidžiantis, šviesa turi nukeliauti per dar daugiau oro, todėl mėlyna spalva išsisklaido dar labiau ir leidžia atkeliauti raudonai ir geltonai šviesai.

Kodėl sapnus prisiminti taip sunku?

Kiekvienas esame patyrę tą jausmą, kai pabundame po neįtikėtino sapno ir vos po kelių akimirkų tampa be galo sunku jį prisiminti. Net ir įvaldžius tam tikras technikas, sapnai dažniausiai būna aiškiai atsimenami vos kelias minutes.

Mokslininkai tai paaiškina keliomis priežastimis. Pavyzdžiui, sąlygos smegenyse vykstant REM miegui, kuomet vyksta didžioji dalis sapnavimo, nėra tinkamos įrašyti tas patirtis į ilgalaikę atmintį. Tam taip pat svarbus hormonas norepinefrinas, vaidinantis reikšmingą vaidmenį kuriant atsiminimus ir neišskiriamas REM miego metu.

Dar vienas faktorius, prisidedantis prie sunkaus sapnų atsiminimu, yra tas, kad REM miego metu, hipokampo išskiriami neuronai nejuda taip greitai, kaip kitu metu. Tai priverčia juos susidurti su neuronais, padedančiais įrašyti prisiminus, todėl sapnai ir išnyksta taip greitai.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu