Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ar Indijos ir Kinijos kruvinas susirėmimas gali peraugti į karą?

06/19/2020 Aidas
india 1

Trečiadienį Indija ir Kinija pranešė apie pirmąsias aukas konflikte tarp šių šalių po 45 metų pertraukos, kai pasienyje Himalajų kalnuose susidūrus kariams žuvo mažiausiai 20 indų. Trumpai apžvelgiame, dėl ko nesutaria dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio branduolinės valstybės.

Indija ir Kinija dėl pasienio teritorijų kariavo 1962 metais, kai Pekinas pažemino Delį surengęs trumpą karinę kampaniją. Kariniai susidūrimai pasienyje vyko ir 1967 metais, o paskutinį kartą aukų būta per susidūrimus 1975-aisiais.

Nuo tada, nepaisant valstybių nesutarimų dėl 3,5 tūkst. km pasienio, šūvių ir aukų buvo išvengta.

Tačiau antradienį pranešta, kad per karių susirėmimus Ladako regione esančiame Galvano sėlnyje žuvo 3 Indijos kariai. Vėliau Delis paskelbė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20, nors esą nebuvo paleistas nė vienas šūvis – kariai kumščiavosi ir apsisvaidė akmenimis.

Didėjant įtampai, Indijos ir Kinijos pareigūnai pažadėjo nedelsiant surengti susitikimą ir deeskaluoti situaciją.

Kinijos valstybinis leidinys „The Global Times“, dažnai atspindintis komunistų partijos nacionalistų požiūrį, sakė, jog Kinija neatskleidė aukų savo pusėje, kad išvengtų palyginimų ir užkirstų kelią tolesnei konfrontacijai.

Kinija dėl smurto antradienį kaltina Indijos karius ir paragino Delio Vyriausybę užtikrinti, kad kariai neperžengtų sienos demarkacijos linijos ir nerengtų provokacijų. Indija atsakė, kad susidūrimas įvyko dėl Kinijos vienpusiško mėginimo pakeisti status quo Galvano slėnyje.

Abi pusės nurodė atsitraukiančios nuo konflikto vietos. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas žurnalistams pareiškė, kad „abi pusės sutiko išspręsti šį reikalą dialogo ir konsultacijų būdu ir dėti pastangas sušvelninti situaciją bei išsaugoti taiką, ramybę pasienio zonoje“. Trečiadienį telefonu pasienio susidūrimą aptarė ir abiejų valstybių užsienio reikalų ministrai.

„Būkime atviri: mažai tikėtina, kad jie gali magiškai deeskaluoti po kruvino susidūrimo, kuris atnešė tiek aukų. Ši krizė nesibaigs greitai“, – naujienų agentūrai AP sakė Wilsono centro ekspertas Michaelis Kugelmanas.

Dėl ko nesutaria

Valstybių konfliktas vyksta dėl 3,5 tūkst. kilometrų ilgio nepažymėto pasienio ruožo, einančio nuo Himalajų Aksai Čino regiono per visą Džamu ir Kašmyro teritoriją. Vadinamoji Kontrolės linija (faktinės valstybių sienos) buvo nustatyta taikos sutartimi po 1962 m. karo.

Kinija reiškia pretenzijas į 90 tūkst. kv. km teritoriją Indijos šiaurės rytuose. Indija atkerta, kad Kinija yra okupavusi 38 tūkst. kv. kilomatrų šalies teritorijos Aksai Čino plynaukštėje.

Kinija kontroliuoja Aksai Činą – jis yra Sindziango ir Tibeto regionų dalis – bet Indija teigia, kad ši teritorija priklauso jai ir yra Ladako regiono tęsinys.

Plynaukštė, kur įvyko paskutiniai susirėmimai, yra iškilusi daugiau kaip 4000 metrų virš jūros lygio, todėl oro sąlygos čia itin atšiaurios, teritorijoje judėti sunku. Tokiame aukštyje sudėtinga veikti tiek kariams, tiek karinei technikai – aukų Indijos pusėje trečiadienį padaugėjo ir dėl karių patirtų nušalimų.

Britų istorikas Neville`is Maxwellas šią vietovę pavadino „niekieno žeme, kur niekas neauga ir niekas negyvena“, rašo CNN.

Kinija ir Indija dėl Aksai Čino nesutaria nuo 1947-ųjų, kai per Pakistano ir Indijos karą Kašmyro regionas buvo padalintas. Indija pripažįsta Britanijos kolonizatorių nubrėžtą McMahono liniją, nustatančią valstybių sienas, bet Kinija oficialiai jos nepriima, JAV kariuomenės ataskaitoje rašo analitikas Larry Wortzelis.

Pernai Indija atšaukė specialų pasienio Džamu ir Kašmyro valstijos statusą ir ją padalijo į dvi dalis. Rugpjūtį Delis vienašališkai paskelbė Ladaką federaline šalies teritorija, atskirdama nuo Kašmyro, dėl kurio priklausomybės abi valstybės nesutaria. Kinija šį žingsnį pasmerkė.

„Kinijoje kilo rūpestis, kad Indija apsunkins kinų pastangas stumtis pirmyn. (Regionas) jungia Kiniją su Pakistanu, kur jie turi ekonominį koridorių. Jie buvo susirūpinę dėl Indijos atšaukimo (specialaus statuso) ir kaip dabar Indija į Ladaką žvelgia strategiškai. Jie taip pat buvo susirūpinę infrastruktūros kūrimu“, – CNN sakė Karališkojo koledžo Londone profesorius Harshas V. Pantas.

Ekspertų skaičiavimu, Kinija į ekonominį koridorių su Pakistanu yra investavusi apie 60 mlrd. JAV dolerių.

Įtampa ėmė didėti gegužę, kai Indija pareiškė, kad kinų kariai kirto faktinę sieną keliose vietose ir įkūrė savo stovyklas Indijos pusėje.

Dabar pasienyje abi valstybės yra sutraukusios tūkstančius savo karių ir karinės technikos vienetų, kuriuos skiria vos keli šimtai metrų.

Indija pernai pastatė naują kelią pasienyje, kuris pasiekia aukščiausią pasaulyje lėktuvų pakilimo taką Daulak Beg Oldi, taip pat vysto kitą infrastruktūrą regione. Tai padėtų konflikto atveju Deliui greičiau permesti karines pajėgas į regioną ir sustiprinti savo karines pozicijas.

Kinija savo pusėje jau yra sukūrusi naujos infrastruktūros tinklą. „Deutsche Welle“ kalbinti analitikai teigia, kad Pekinas visada mato save kaip nuskriaustą pusę ir, nepaisant savo projektų, nenori, kad Indija vystytų infrasktrutūrą savo sienos pusėje. Kinijos požiūriu, tai gali kelti grėsmę šalies saugumui regione.

„Status quo iš tiesų tenkina abi valstybes – ar bent jau ne tiek joms nepatinka, kad jos nenorėtų mokėti už jo palaikymą. Man vis dar neaišku, ar šie susidūrimai iš esmės vyksta kaip apskaičiuotos provokacijos, ar netyčia, kyla iš nesusipratimo“, – CNN sakė Masačiusetso technologijų instituto (MIT) ekspertas Aidanas Milliffas.

Karo galimybė

Ekspertų nuomone, galimybė, jog tarp branduolinius ginklus turinčių Indijos ir Kinijos kiltų karas, yra maža, o abi šalys „negali sau leisti konfliktuoti“, AP sakė Wilsono centro ekspertas M. Kugelmanas.

„Tikriausiai tai bus lakmuso popierėlis Indijos–Kinijos santykiams ir visai Indijos–Ramiojo vandenynų regiono geopolitikai, – AP sakė Wilsono centro Azijos programos vadovas Abrahamas Denmarkas. – Jau matėme kruviniausią susirėmimą pasienyje per 5 dešimtmečius, abiems šalims vadovauja vyrai, besinaudojantys nacionalizmu, ir abiejose šalyse kyla milžiniškas sujudimas dėl COVID-19 bei kitų ilgalaikių problemų.“

Tačiau į konfliktą kol kas nereagavo nei Indijos premjeras Narendra Modis, nei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Indija šiandien kenčia ir ekonominės krizės padarinius, kuriuos dar paaštrino sparčiai plintanti COVID-19 pandemija.

JAV Valstybės departamento pareigūnai išsakė viltį, kad abi pusės taikiai išspręs situaciją, nors Indijos ir Kinijos vadovai ignoravo ankstesnį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisiūlymą tarpininkauti derybose.

Pati Indija, anot ekspertų, dėl įtampos su Kinija gali paspartinti savo suartėjimą su JAV. „Tai labai nepastovi ir pavojinga situacija tarp dviejų nacionalistinių branduolinių galių, vykstanti tuo metu, kai JAV įtaka yra sumenkusi“, – AP sakė A. Denmarkas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu