Nepaisant tarptautinės bendruomenės nuogąstavimų ir raginimų nutraukti ugnį, Izraelio pajėgos ir „Hamas“ toliau keičiasi raketų salvėmis. Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad artimiausioje ateityje konfliktas gali nenuslopti ar net peraugti į karą.
Nuo pirmadienio Izraelyje vyksta intensyvios kovos – Izraelio pajėgos ir Gazos Ruožą kontroliuojantis judėjimas „Hamas“ apsikeitė raketų salvėmis, kurios nusinešė mažiausiai 3 izraeliečių ir 35 palestiniečių gyvybes. Trečiadienį pranešta apie dar 2 per susirėmimus su izraeliečiais žuvusius palestiniečius Vakarų krante.
Izraelio Vyriausybė tvirtina, kad palestiniečiai peržengė „raudonąją liniją“. „Hamas“ sukarintas sparnas sako norėjęs apginti Al Aksos mečetę Jeruzalėje, kai ten kilo Izraelio saugumo pajėgų ir palestiniečių susirėmimai.
Įtampa kilo, kai šventojo musulmonų Ramadano mėnesio paskutinį penktadienį Izraelio policija susirėmė su palestiniečiais Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse, kai šie protestavo dėl izraeliečių sprendimo per prievartą iš rajono iškeldinti kelias palestiniečių šeimas.
Nuo to laiko per naktinius susirėmimus komplekse, kurį šventu laiko tiek musulmonai, tiek žydai, ir kitur Rytų Jeruzalėje sužeista mažiausiai 700 palestiniečių.
Palestiniečių Raudonojo Pusmėnulio humanitarinės organizacijos duomenimis, antradienio vakarą palestiniečiai vėl susirėmė su Izraelio pareigūnais, o susidūrimo metu 245 jų buvo sužeisti.
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, reaguodama į situaciją Izraelyje trečiadienį organizuoja skubius posėdžius.
Diplomatiniai šaltiniai Prancūzijos naujienų agentūrai AFP anksčiau teigė, kad Egipto ir Kataro valstybės, tarpininkavusios sprendžiant ankstesnius konfliktus tarp Izraelio ir „Hamas“, ir dabar ėmėsi lyderystės ir bando numalšinti įtampą.
Tačiau Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry neeiliniame Arabų Lygos posėdyje sakė, kad nors Kairas kreipėsi į Izraelį ir kitas šalis, „nesulaukė deramo atsakymo“.
Ragina nutraukti eskalaciją
Naujausi Izraelio ir „Hamas“ susirėmimai yra pragaištingiausi nuo 2014 metų. Izraelis teigia, kad iki šiandien įvykusių susirėmimų metu iš Gazos Ruožo buvo paleista tūkstantis raketų..
Anksčiau Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas teigė, kad „raketų atakos iš Izraelio pusės yra tik pradžia“.
Tuo metu „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyehas sakė, kad „jei Izraelis nori eskaluoti situaciją, judėjimas yra tam pasiruošęs“.
JT pasiuntinys Toras Wenneslandas paragino abiejų pusių lyderius imtis deeskalacijos.
„Karo Gazos Ruože kaina yra didžiulė ir ją sumoka eiliniai žmonės. Tuojau pat nutraukite ugnį. Situacija krypsta pilnos apimties karo link“, – teigė Wenneslandas, kuris trečiadienį kalbės JT saugumo tarybos posėdyje ir pasidalins naujausia situacija iš Izraelio.
Baltieji rūmai taip pat paragino deeskaluoti situaciją ir malšinti įsiplieskusį konfliktą. JAV prezidento Joe Bideno atstovė spaudai antradienį teigė, kad šalies pareigūnai kalbėjosi su kolegomis iš Izraelio dėl padėties sprendimo.
„Mes tikime, kad palestiniečiai ir izraeliečiai nusipelnė lygių priemonių dėl laisvių, saugumo, pagarbos ir klestėjimo. JAV pareigūnai kalbasi su kolegomis Izraelyje, dėl palestiniečių iškeldinimų iš vietovių, kuriose jie gyveno dešimtmečius. Tai veikia prieš mūsų interesus ir mes ieškome sprendimų išspręsti šį konfliktą“, – sakė Jen Psaki.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas irgi paragino Izraelį ir palestiniečius skubiai „atsitraukti nuo prarajos krašto“ ir teigė, kad abi pusės turėtų parodyti santūrumą ir taip deeskaluoti situaciją.
„JK yra giliai susirūpinusi dėl smurto ir didėjančio civilių žūčių skaičiaus, norime, kad įtampa būtų nedelsiant mažinama“, – tviterio paskyroje rašė premjeras.
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausioji prokurorė trečiadienį išreiškė susirūpinimą smurto tarp Izraelio ir palestiniečių eskalacija, taip pat sakė, kad galėjo būti įvykdyta nusikaltimų.
„Su dideliu susirūpinimu atkreipiau dėmesį į smurto eskalaciją Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir Gazos Ruože bei aplink jį, ir į galimą nusikaltimų pagal Romos statutą įvykdymą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Fatou Bensouda.
„Senos nuoskaudos įžiebė naujas kovas“
BBC redaktorius Viduriniuose Rytuose Jeremy Bowenas tikina, kad naujausi susirėmimai tarp Izraelio ir „Hamas“ vėl kilo dėl dešimtmečius trunkančio ir neišsprendžiamo konflikto.
„Vien todėl, kad konfliktas buvo primirštas tarptautinėje bendruomenėje pastaraisiais metais, nereiškia, kad jis buvo išspręstas“, – teigė Bowenas.
BBC žurnalisto teigimu, per pastaruosius 15 metų pasitaikydavo kelios rimtesnės konfrontacijos tarp Izraelio ir „Hamas“ kovotojų, o paskutinių dienų įvykiai Izraelyje tapo dar vienu įtampos pavyzdžiu.
Izraelis ir „Hamas“ kovėsi jau trijuose karuose, o minėtos kovos neatnešė teigiamų rezultatų nei vienai pusei.
Praeityje tarptautinės bendruomenės bandymai sukurti veiksmingą taikos planą nebuvo sėkmingi. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė taikos plano pasiūlymą, kurį parėmė ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, tačiau palestiniečiai jį pavadino vienpusiu ir atmetė.
Tuomet Trumpo pristatytame plane buvo kalbama, kad JAV pripažins Izraelio suverenitetą teritorijose, kurias planas priskiria Izraeliui – tarp jų yra ir dalis izraeliečių nausėdijų Vakarų krante. Palestina turės galimybę „pasiekti savo nepriklausomos valstybės sukūrimą“, nors daugiau detalių apie tai nebuvo pateikta.
Plane taip pat buvo rašoma, kad izraeliečiai ir palestiniečiai apsikeis teritorijomis, kurios Palestinos valstybei suteiktų teritoriją, maždaug prilygstančią Vakarų Krantui ir Gazos ruožui iki 1967 m. karo.
Jokie palestiniečiai ar izraeliečiai nebus iškeliami iš savo namų, taigi žydų nausėdijos Izraelio okupuotame Vakarų Krante išliktų, jiems būtų suteikta teisė ir apsauga lankytis kitose Izraelio teritorijose.
Jame taip pat buvo teigiama, kad žemėlapis „daugiau nei padvigubins palestiniečių teritoriją ir Rytų Jeruzalėje sukurs Palestinos sostinę“, kai ši atitiks valstybingumo kriterijus, o JAV čia atidarys ambasadą. Palestinos išlaisvinimo organizacijos duomenimis, šis planas suteiktų palestiniečiams kontrolę tik 15 proc. teritorijos, kurią jie laiko istorine Palestina.
Vienas iš esminių plano punktų buvo tas, kad Jeruzalė „liks Izraelio nedalinama sostine“. Tai prieštarauja anksčiau išsakytam Trumpo teiginiui, bet Netanyahu patvirtino, jog planas palestiniečiams suteiktų Rytų Jeruzalės priemiesčio Abu Diso kontrolę, kuris yra už teritorijas skiriančios sienos. Anot dokumento, palestiniečiai rajoną galėtų pervadinti į „Al Quds“ (arabiškas Jeruzalės pavadinimas).
Dokumente taip pat buvo paskelbta apie Vakarų Kranto nedalomumą ir įšaldomas nausėdijų statybas bei izraeliečių ir palestiniečių iškeldinimo stabdymą.
Tačiau po plano paskelbimo Palestinos Autonomijos lyderis Mahmoudas Abbasas pareiškė, kad Jeruzalė yra „neparduodama“, o pats planas jo netenkina.
