Lapkričio 6 dieną, kai vyks vidurio kadencijos rinkimai, valstybės vadovo pavardės balsavimo biuleteniuose nebus, tačiau juos beveik galima laikyti referendumu dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo. Vidurio kadencijos rinkimai taip vadinami todėl, kad yra rengiami įpusėjus prezidento kadencijai. Šiuo metu abejuose JAV Kongreso rūmuose dominuoja respublikonai, bet tai gali pasikeisti vos po kelių savaičių.
Tuomet amerikiečiai rinks 35 iš 100 senatorių, 36 valstijų gubernatorius ir visus 435 Atstovų Rūmų narius bei daugybę vietos įstatymų leidėjų ir kitų pareigūnų. Kaip rodo apklausos, visos šalies mastu demokratai turi beveik 8 proc. didesnį amerikiečių palaikymą nei respublikonai.
Trumpo veiksnys
JAV vidurio kadencijos rinkimai veikia tarsi referendumas dėl prezidento valdymo, todėl neretai jie būna ne itin palankūs Baltuosius rūmus kontroliuojančiai partijai. Per 21 vidurio kadencijos rinkimus, kurie rengiami nuo 1934 metų, prezidento partija tik 3 sykius laimėjo daugiau vietų į Atstovų Rūmus, nei turėjo iki tol. Per rinkimus į Senatą tai pavyko pasiekti 5 kartus.
Prezidento palaikymas visuomenėje paprastai rodo, kaip seksis jo partijai. Trumpo reitingas – istoriškai prastas, jį teigiamai vertina vos apie 40 proc. amerikiečių. Palyginkime: prieš 2010-ųjų vidurio kadencijos rinkimus tuomečio šalies prezidento Baracko Obamos palaikymas siekė tik 45 proc., tais metais demokratai patyrė bene daugiausia praradimų per visą JAV rinkimų istoriją.
Bendros apklausos, kai klausiama, kurią partiją rinkėjai rems, taip pat turėtų kelti nerimą respublikonams. Pagal jas visų Jungtinių Valstijų mastu šiuo metu beveik 8 proc. pirmauja demokratai.
Traukiasi savo noru
Šįkart nesiekti perrinkimo nusprendė rekordiškai daug respublikonų. Vidutinis Kongreso narių amžius yra 60 metų, tad noras pasitraukti iš šios institucijos neturėtų labai stebinti. Apie tokį sprendimą pranešė net 39 respublikonai. Keli jų atsistatydino dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, dar keli nutarė siekti kitų postų. Tačiau buvo nemažai ir tokių, kurie nusprendė trauktis dėl itin didžiulio demokratų ir respublikonų priešiškumo Kongrese, o jis neatsiejamas nuo Trumpo.
41 metų Ryanas Costello, komentuodamas, kodėl neketina siekti perrinkimo, pareiškė: „Viskas, ką darau, tai – atsakinėju į klausimus apie Trumpą, o ne apie sveikatos draudimą ar mokesčių politiką.“
Demokratams šios naujienos geros, nes, kaip rodo tyrimai, pareigas einantys (t.y., perrinkimo siekiantys) kandidatai turi daugiau galimybių laimėti rinkimus, nei iššūkį jiems metę politikai.
Į kovą stoja moterys
Pirmalaikiuose rinkimuose dėl kandidatavimo į Atstovų Rūmus varžėsi apie 1500 demokratų – 500 daugiau negu per praėjusius vidurio kadencijos rinkimus. Tarp jų taip pat buvo rekordiškai didelis skaičius moterų – 350. Dėl šios priežasties politikos komentatoriai ėmė prognozuoti, kad 2018-ieji gali tapti dar vienais Moters metais. Tai nuoroda į 1992-ųjų rinkimus, kai dailiosios lyties atstovių Kongrese padvigubėjo. Šiandien moterys sudaro tik 20 proc. Kongreso narių.
Būtinas rinkėjų aktyvumas
Vidurio kadencijos rinkimai paprastai nesulaukia tiek dėmesio, kiek prezidento rinkimai. Tai reiškia, kad ir gyventojų aktyvumas būna mažesnis. Prezidento rinkimuose paprastai balsuoja apie 60 proc. amerikiečių, o štai per vidurio kadencijos rinkimus savo valią pareiškia vos 40 proc. šalies rinkėjų. 2014-aisiais balsuoti atėjo vos 35,9 proc. amerikiečių. Tai – mažiausias rinkėjų skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo metų.
Per ankstesnius vidurio kadencijos rinkimus menkas gyventojų aktyvumas buvo palankesnis respublikonų partijai, nes paprastai juose balsuodavo gerokai daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir baltaodžių nei prezidento rinkimuose. Tačiau dabar stebimas demokratus palaikančių amerikiečių suaktyvėjimas. Šių metų kovo mėnesį Teksaso valstijoje vykusiuose demokratų pirminiuose rinkimuose balsavo 1 mln. žmonių – beveik dvigubai daugiau negu prieš 4 metus. Tiesa, tai vis tiek mažiau nei 1,5 mln. respublikonų, atėjusių į savo partijos pirmalaikius rinkimus.
