Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino poziciją, kuria bankai ir kredito įstaigos raginamos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų uždarytos gyventojų ilgai nenaudojamos, bet jiems kainuojančios sąskaitos.
„Patvirtindami poziciją dėl neaktyvių sąskaitų, siekiame, kad rinkoje įsivyrautų vienodas bankų elgesio su klientais standartas. Pavyzdžiui, bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų dabar yra skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą. Nors sutartyse tai yra numatyta, mūsų vertinimu, tokia praktika yra ydinga, todėl kredito įstaigos, kaip stipresnė šalis, turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų klientų interesus“, - sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, komerciniai bankai ar kredito unijos turi teisę jau po metų neaktyvią ir tuščią sąskaitą uždaryti, tačiau tai nėra jų pareiga. Lietuvos bankui pateiktais duomenimis, 2017 metų gegužės 31 dieną iš beveik 5 milijonai fizinių asmenų sąskaitų bankuose beveik trečdalis (1,65 milijono) buvo nenaudojamos, t. y. ilgiau nei metus nebuvo vykdomos jokios operacijos. Daugiau nei 1 mln. šių neaktyvių sąskaitų buvo tuščios.
Lietuvos banko patvirtinta pozicija brėžia šias gerosios praktikos kryptis, kaip elgtis su neaktyviomis sąskaitomis:
„Bankai ir kredito unijos turėtų aktyviai naudotis teise nenaudojamą sąskaitą uždaryti: kai kliento sąskaitoje, kuri nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, ilgiau nei metus nėra vykdomos operacijos ir joje nėra lėšų, kredito įstaigos turėtų nutraukti sutartį ir uždaryti neaktyvią sąskaitą. Prieš uždarydami sąskaitą, bankai ir kredito unijos privalo įspėti klientus nė vėliau kaip prieš 60 dienų.
Kredito įstaigoms rekomenduojama atsisakyti skolų kaupimo praktikos: kredito įstaigos neturėtų skaičiuoti skolų klientams, kurių sąskaitose nevykdomos jokios mokėjimo operacijos ir nėra lėšų, tokias sąskaitas, aptarus su klientu, siūloma uždaryti.
Bankai ir kredito unijos turėtų aktyviai aiškintis, ar klientams sąskaita reikalinga: kai kliento sąskaitoje, kuri nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, ilgiau nei metus nėra vykdomos operacijos, tačiau joje yra lėšų, kredito įstaigos turėtų imtis veiksmų, siekdamos išsiaiškinti kliento poreikį turėti tokią sąskaitą. Geroji praktika būtų, kad kredito įstaigos praneštų klientams apie turimą neaktyvią sąskaitą, taikomus administravimo mokesčius ir galimybę ją uždaryti arba perkelti.“
Dar iki pozicijos patvirtinimo Lietuvos bankas aktyviai ragino šalyje veikiančius bankus spręsti problemą ir neperkelti jos vartotojams. Vien per vasario-gegužės mėnesius bankai uždarė apie 120 tūkstančių nenaudojamų sąskaitų. Šį darbą jie dirbo visus praėjusius metus, o esminių pokyčių tikimasi sulaukti iki 2018 metų pirmojo ketvirčio pabaigos, surinkus ir apibendrinus atnaujintą statistiką.
„Nors žinią skiriame kredito įstaigoms, tačiau jų klientai taip pat neturėtų būti pasyvūs - derėtų pasitikrinti, ar jie neturi pamirštų sąskaitų, ar yra atnaujinę kontaktinius duomenis, kad kredito įstaigos galėtų susisiekti. Jeigu sąskaitos nereikalingos, galbūt verta jų atsisakyti. Juolab kad pernai įsigaliojusi pagrindinės sąskaitos paslauga suteikia galimybę turint vieną sąskaitą viename banke ar kredito unijoje gauti visas būtiniausias paslaugas už prieinamą kainą“, - sako V. Valvonis.
Lietuvos banko pozicija dėl neaktyvių sąskaitų administravimo skirta bankams ir kredito unijoms, o mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms rekomenduojama jos laikytis.
Pažymėtina, kad ši pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Kadangi Lietuvos bankas sprendimus, pavyzdžiui, ginčų atveju, priima atsižvelgdamas į konkrečių faktinių aplinkybių visumą, ši pozicija negali būti vertinama kaip Lietuvos banko sprendimas kiekvienu konkrečiu atveju.
Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius
