Pamatyti ir pajusti gyvenimo grožį
Su Viktorija Černičenko esame pažįstamos jau daugiau nei dešimt metų – susipažinome šeštadieniais dirbdamos Čikagos lituanistinėje mokykloje, ne vieną vasarą kartu stovyklavome „Dainavoje“, o dabar  karts nuo karto susitinkame lietuviškuose renginiuose ar draugų suėjimuose. Kiek pažįstu Viktoriją, ji nuolat sukasi ten, kur vyksta kas nors įdomaus, nekasdieniško. Nuo 2017 m. spalio ji vadovauja Čiurlionio galerijai, įsikūrusiai Čikagoje, Jaunimo centre. Dabar ji rūpinasi abejingų nepaliekančio virtualios realybės filmo „Angelų takais“, sukurto pagal M. K. Čiurlionio magišką pasaulį, platinimu Amerikoje ir brandina dar ne vieną įdomų sumanymą, apie kurį, tikiuosi, išgirsim netrukus. Šiandien su Viktorija kalbamės ir apie šiuos, ir apie kitus jai reikšmingus dalykus.

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas
   Birželio 14-oji – viena tragiškiausių datų lietuvių tautos istorijoje.  1941 m. birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą.  Per pirmuosius vežimus iš šalies buvo išvežta apie 17 485 žmonių. Didžioji dalis – į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989 m. birželio 9 d. įsaku paskelbė birželio 14 d. Gedulo ir Vilties diena.

Gyva tremtinių atmintis liudija
Sekmadienį, po šv. Mišių, visi šv. Mišių dalyviai prisiminė prieš 82-us metus pradėtą suplanuotą intelektualios, darbščios, kūrybingos lietuvių tautos naikinimą – niekuo nekaltų ne tik Lietuvos gyventojų trėmimą į Sibirą.

Laimio Urbono nuotraukų parodoje – nepamirštama kelionė aplink pasaulį
Gegužės 5-7 dienomis Jaunimo centro Čiurlionio meno galerijoje buvo eksponuojama iš Lietuvos kilusio čikagiečio fotografo Laimio Urbono nuotraukų paroda „Click & Cork“. Parodos lankytojai, ragaudami įvairių prancūziškų vynų ir grožėdamiesi meistriškai įamžintomis skirtingomis vietomis, galėjo pasijusti lyg patys būtų leidęsi į kelionę aplink pasaulį.

Gedimino lituanistinės mokyklos mokslo metų baigimo šventė
Štai ir baigėsi mūsų 2022–2023 mokslo metai! Jau tradicija tapo mokyklos baigimą švęsti gamtos apsuptyje. Todėl ir dabar, gegužės 20 d., visi rinkomės gražaus parko pavėsinėje. Čia ir sveikinom mokinius sėkmingai užbaigus mokslo metus, per kuriuos buvo nuveikta tikrai daug. Mokiniai skaitė ir rašė, užsiėmė meniniais darbeliais, kūrė įvairiausius projektus, dalyvavo konkursuose, minėjo tradicines lietuviškas šventes ir Lietuvai svarbias datas.

Kviečiame prisidėti prie labdaros renginio EYE SEE VILNIUS 700 DIENA
Mantvydui Bekešiui baigiant eiti Lietuvos generalinio konsulo pareigas Čikagoje, jis paprašė suplanuoti projektą, kuris būtų skirtas Marquette parko bendruomenei, įsikūrusiai istoriniame Amerikos lietuvių gyvenimo centre Čikagoje.

„Vaiko vartai į mokslą“ 25 metų veiklos jubiliejus
Kartais mums atrodo, kad nedidelis mūsų darbo indėlis palyginus su kitais, bet visi darbai atlikti su meile ir nuoširdumu yra dideli, svarbūs ir reikšmingi. Šių metų balandžio 29d. Ateitininkų namuose vyko organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ jubiliejinis renginys, veiklos 25-čiui paminėti. Sekmadienio rytas buvo niūrus ir lietingas, tačiau vėliau, įsidienojus, vėjas prasklaidė debesis, saulutė nusišypsojo ir rodės pati gamta Motulė sveikino ir džiaugėsi švente.

Ypatingas Mamos dienos šeštadienis GLM
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, mes su mokiniais minime ir švenčiame ne tik valstybines šventes, bet ir ruošiamės Motinos dienos paminėjimui. Gegužės 6-osios  šeštadienis Gedimino lituanistinės mokyklos mokiniams neabejotinai išliks atmintyje kaip diena, kada jie gražiai pasveikino savo mamas, o taip pat patyrė naujų įspūdžių, išmoko, sužinojo naujų dalykų.

Jau šį penktadienį sutinkame Aurimą Valujavičių Čikagoje
Šį penktadienį lauksime jūsų visų susitikime su Aurimu Valujavičiumi! Dalinamės informacija dėl renginio:

Lietuviško žodžio šventė ČLM mokykloje
Kaip J.Basanavičius prieš šimtą metų pasakė: „Tautos dvasia – gyvas žodis, ir mes lietuviai turime tą šventą dvasią savo mintimis ir darbais palaikyti“.

Apie lietuvių tautos išsaugojimą ir žemaičių balso svarbą
Neseniai kreipiausi į visus Čikagoje ir jos priemiesčiuose gyvenančius Lietuvos išeivius – žemaičius, kviesdamas bendrauti, rašyti apie save, kaip sekasi suktis svetimoje – daugiatautėje šalyje. Brangieji trečiabangiai ar ketvirtabangiai Žemaičiai, mane, žemaitį, labai jaudina tai, kad Tėvynėje Lietuvoje, mums išvykus duoneliauti, beliko labai mažai jaunų ir galinčių palaikyti mūsų tautos skaitlingumą šeimų. Ne kuo galime pasigirti ir gyvenantieji Čikagos žemėje: žemaitiškose ir beveik visose lietuviškose šeimose auginame vos po vieną – dvi jaunas atžalas.

Pavasaris Gedimino lituanistinėje mokykloje
Balandžio mėnuo prasidėjo pačios gražiausios pavasario šventės – šv. Velykų paminėjimu. Mokytojos papasakojo net tik apie dabartines, bet ir apie jau gal ir pamirštas tradicijas. Velykos, kaip pavasario gamtos atgimimo šventė, lietuviams buvo žinoma dar iki krikščionybės įvedimo. Pagrindinis šventės atributas ir tada buvo kiaušinis, nes jis išreiškia kūrybinę gamtos jėgą, iš kiaušinio kyla nauja gyvybė. Žmonės mušdavo ir ridendavo kiaušinius, taip pat statydavo supuokles, kuriomis besisupant stengdavosi iškilti kuo aukščiau, nes nuo to geriau augs javai. Buvo ir paprotys laistytis vandeniu – kad greičiau prabustų žemė.