Nors vasara jau čia pat, tačiau neretam nepavyksta išvengti peršalimo. Vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai užklumpančios virusinės ligos gali būti signalas, kad organizmas prašo poilsio ir jau laikas planuoti atostogas. Vaistininkė pataria, kodėl nereikia atidėlioti poilsio, kaip išvengti priešatostoginio streso ir tinkamai pasiruošti laisvų dienų laikotarpiui.

Vis dar galima išgirsti besididžiuojančių sukauptu rekordiniu atostogų dienų skaičiumi. Pasak farmacijos specialistės, džiaugtis čia tikrai nėra kuo ir poilsio nereikėtų atidėlioti. Kartais su vaistininku atėję pasikonsultuoti pacientai skundžiasi dažnai sergantys virusinėmis ligomis, tokiu atveju I. Sauserytė sako, kad neretai tenka pasiteirauti, kada pastarąjį kartą atostogavo – nuovargis gali būti ir sumažėjusio organizmo atsparumo priežastis.

„Atostogos teigiamai veikia savijautą, gali būti naudingos susiduriantiems su stresu. Be to, taip leidžiame pailsėti smegenims, kūnui, mažiau laiko skiriame mechaniškiems darbams. Atostogos didina darbingumą, nes darbas be poilsio atneša daugiau žalos nei naudos, pailsėję daug greičiau įveikiame užduotis, esame kūrybiškesni. Svarbu pastebėti, kad poilsis teigiamai veikia net mūsų sveikatą. Tarp darbų dažnai užleidžiame lėtines ligas, kimba virusai, infekcijos, neleidžiame sau sirgti ir vos pasijutę geriau sugrįžtame į darbą, todėl poilsis gali pozityviai veikti ir bendrą sveikatos būklę“, – naudas vardija vaistininkė.

Tiesa, svarbu ne tik išeiti atostogų, bet ir tinkamai joms pasiruošti. Anot vaistininkės, adaptacinis periodas tiek prieš atostogas, tiek po jų yra labai svarbus ir padedantis išvengti streso atostogų metu.

Vaistininkė rekomenduoja laisvas dienas planuoti iš anksto, prieš jas vengti persidirbimo, viršvalandžių ir nesitikėti visų darbų atlikti paskutinę naktį. „Labai svarbu nusiteikti atostogoms ir nesitikėti, kad režimą pavyks perjungti per vieną naktį. Geriausia, jeigu tik yra galimybė, darbus suplanuoti taip, kad paskutinės dienos prieš atostogas būtų laisvesnės ir jau galėtumėte jausti atostogų nuotaiką“, – sako vaistininkė.

Natūralu, kad taip pavyksta ne visada. Vaistininkė pasakoja, kad sulaukia ieškančių būdų, kaip įveikti priešatostoginį stresą. Tokiu atveju, anot jos, naudinga papildomai skirti dėmesio nervų sistemai, pasirūpinti, kad jai netrūktų vitaminų ir mineralų. Gali būti naudingi B grupės vitaminai, antioksidantai vitaminai A, C, E, mineralai magnis ir cinkas. Nervų sistemą taip pat teigiamai veikia omega-3 rūgštys. „Šios medžiagos naudingos ne tik nervų sistemai, bet ir imuninei. Dažnai klientai prieš atostogas baiminasi susirgti, todėl naudinga gali būti papildyti vitamino D, seleno atsargas, teigiamai imuninę sistemą veikia ežiuolė, erškėtis“, – vardija vaistininkė.

Atidedantiems atostogas

Vasara ne visiems yra atostogų sezonas. Tokiu atveju vaistininkė pataria skirti daugiau dėmesio kasdieniams įpročiams – pasirūpinti, kad organizmui netrūktų naudingų maistinių medžiagų, palaikyti fizinį aktyvumą, gerti pakankamai vandens ir rūpintis savo miego higiena.

„Jeigu nepavyksta turėti suplanuotų atostogų, labai svarbu skirti laiko sau kiekvieną dieną ir pasirūpinti, kad pavyktų atsistatyti laisvadieniais. Tokiomis dienomis naudinga užsiimti veikla, kuri yra priešinga jūsų darbui. Pavyzdžiui, jeigu dirbate fizinį darbą, pirmenybę naudinga teikti pasyvioms veikloms. Jeigu kasdien dirbate protinį darbą, per laisvadienius palaikykite fizinį aktyvumą“, – pataria ji.

Kartais geriau jaustis ir išlaikyti produktyvumą gali padėti ir suplanuotos atostogos, laukiančios ateityje. Vaistininkė rekomenduoja tada, kai dėl kokių nors priežasčių esate priversti atidėti laisvadienius, susiplanuoti juos ateityje. Neretai vien žinojimas, kad laukia atostogos, veikia pozityviai.