Daugiau 
 

Derybos nepriartino taikos: viskas spręsis mūšio lauke

03/31/2022 Aidas
talks 1277

Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule. Ukrainos pusė taip pat yra įsitikinusi, jog tolimesnė karo eiga spręsis ne prie derybų stalo, o kovos lauke.

„Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai“ vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.

„Dar reikia daug nuveikti“, – sakė Peskovas. „Vengiame daryti pareiškimus tais klausimais“, kurie aptariami derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, – pridūrė jis.

Po antradienį Stambule vykusių derybų, kurias pagrindinis Maskvos derybininkas apibūdino kaip „reikšmingas“, Rusija sakė sumažinsianti savo karinį aktyvumą netoli Ukrainos sostinės Kijevo ir šiaurinio Černigovo miesto. Tačiau vakar Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo Černigovą, nepaisant ankstesnių Maskvos tvirtinimų.

Prioritetas – gynyba

Ukrainos gynyba tebėra pagrindinis Kijevo prioritetas, nepaisant tam tikros pažangos derybose su Rusija, užvakar pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų, – kalbėjo Zelenskis apie požymius, kad Rusija švelnina Ukrainos sostinės apgultį. – Priešas vis dar yra mūsų teritorijoje.“

Jis sakė, kad Ukrainos miestai ir toliau bus apgulti bei apšaudomi, tad Ukrainos kariuomenė yra „vienintelė mūsų išlikimo garantija“ ir kad Kijevas neturi pagrindo tikėti valstybe, kuri ir toliau siekia Ukrainos „sunaikinimo“. „Ukrainiečiai nėra naivūs“, – pridūrė jis.

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos dalinis pasitraukimas iš frontų į šiaurę nuo sostinės iš tikrųjų buvo karių rotacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad plano apsupti Kijevą atsisakoma, šie daliniai bus panaudoti kitur Rytų Ukrainoje, sakoma generolų kasdieniame pranešime.

Negali būti nė kalbos apie sankcijų panaikinimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, kol karas nesibaigs, įspėjo Zelenskis.

„Sankcijų klausimo negalima net kelti, kol šis karas nesibaigs, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlų antradienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė Zelenskis.

Jokios taikos

Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.

Tai JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.

„Žlugus pirminiam „žaibo“ karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mūsų šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę bei tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas

Anot Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.

Kislica akcentavo, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.

Vakarai nenusileidžia

JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai po bendro pokalbio telefonu pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir griežtai pasmerkė Rusijos atakas. „Jie dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti paliauboms, nutraukti visus karinius veiksmus, išvesti rusų dalinius iš Ukrainos ir diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę“, – užvakar Berlyne sakė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas.

Penketas taip pat pareikalavo, kad Putinas pagaliau leistų humanitarinei pagalbai pasiekti Ukrainą ir atvertų efektyvius humanitarinius koridorius, kuriais gyventojai galėtų palikti apsiaustas teritorijas – ypač daug savaičių apgultą Mariupolį. Aukštas sankcijų spaudimas Maskvai esą bus išlaikytas. Penkių šalių vadovai taip pat aptarė priemones energetiniam saugumui užtikrinti ir aukštoms energijos kainoms amortizuoti.

Eliziejaus rūmų duomenimis, buvo patvirtinta būtinybė per prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną ir konsultuojantis su Ukraina išlaikyti ryšių su Kremliumi kanalą. Taip pat kalbėta apie naujausią Rusijos ir Ukrainos taikos derybų ratą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas per pokalbį reikalavo nenusileisti Rusijai. Putino vyriausybę reikia vertinti pagal veiksmus, o ne pagal žodžius, po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu, Macronu, Scholzu ir Italijos premjeru Mario Draghi sakė britų premjeras.

Esą sutarta, kad spaudimas Rusijai negali būti mažinamas, kol „siaubas, kurį kenčia Ukraina“, nesiliaus.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu